Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-656-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
2S-656-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Kreditorius
Danske Bank A
Civilinė byla Nr. 2S-656-527/2012;proceso Nr. 2-05-3-13605-2011-9;
pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė;(S)

procesinių sprendimų kategorijos: 32.5; 99.1; 122.4; 128.17.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko ir įkeisto turto savininko V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje c. b. Nr. 2-18273-285/2011 pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2011-09-15 pareiškimą Nr. dnk1111106, papildytą 2011-10-10 pareiškimu Nr. dnk1112041, skolininkui ir įkeisto turto savininkui V. M. dėl įkeisto turto arešto ir įspėjimo apie pareigos įvykdyti įkeitimu užtikrintą prievolę nevykdymo pasekmes,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-10-28 nutartimi (b. l. 46-47) patenkintas kreditoriaus prašymas areštuoti 2003-02-11 kreditavimo sutartimi Nr. BS2019030037 su vėlesniais pakeitimais skolininko prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti 2004-03-23 hipotekos lakštu Nr. 02/1/2004/000/2467 su vėlesniais pakeitimais skolininko nuosavybės teise valdomą įkeistą turtą – pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kanalizacijos šuliniai k1, k2) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kauno raj., Užliedžių k., (duomenys neskelbtini) g. 65; skolininkas ir įkeisto turto savininkas įspėtas, kad, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos neįvykdžius skolinių įsipareigojimų, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas išanalizavo kreditavimo sutarties nutraukimo aplinkybes, vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus trukmę ir apimtį, taip pat nurodė, jog turto arešto pagrindas - skolininko vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kurių įvykdymas užtikrintas turto įkeitimu.

Šalies argumentai

Skolininkas patikslintu atskiruoju skundu (b. l. 66-67) prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-10-28 nutartį panaikinti, nes teismas ginčijamą nutartį priėmė neįvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių, fakto, jog skolininkas siūlo kreditoriui įvairius skolos grąžinimo variantus, be to, skolininkas pripažino, kad jo pajamos skundo padavimo metu yra labai nedidelės, nepakankamos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, tačiau skolininkas kuria verslo planą, padėsiantį užsitikrinti stabilias pajamas. Skolininko teigimu, turto areštas apribotų skolininko teises, pardavus įkeistą turtą skolininkas neturėtų kur gyventi.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 93-94) prašo skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-10-28 nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas, jog skolininko nemokumas derybas dėl kredito grąžinimo daro neįmanomomis, jos šiuo metu ir nevyksta, Sutartį prieš terminą kreditorius nutraukė laikydamasis teisės aktų reikalavimų (CK 6.217 str. 5 d.) ir sutarties sąlygų (47.1 p.), todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti prašymą dėl įkeisto turto arešto. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, jog banko veiksmai Sutarties nutraukimo momentu buvo neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Vadovaujantis CPK 558 str. 1 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės per civiliniame sandoryje, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka, nustatytą terminą, kreditoriaus prašymu teismas areštuoja įkeistą turtą ir įspėja skolininką bei įkeisto turto savininką dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo per papildomą vieno mėnesio terminą pasekmių. CPK 560 str. 1 d. įtvirtinta kreditoriaus teisė, esant CK nustatytiems pagrindams, reikalauti hipoteka apsaugotą įsipareigojimą įvykdyti prieš terminą, kartu inicijuojant ir priverstinę skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą.

Nagrinėjamu atveju kreditorius nutraukė su skolininku sudarytą kreditavimo sutartį dėl skolininko prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti periodines įmokas ir sutartines palūkanas netinkamo vykdymo. Nors teismų praktikoje hipotekos teisėjo kompetencija apibrėžiama formaliu pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimu, kartu pripažįstama, jog teismas privalo būti aktyvus, vertindamas iš vartojimo santykių kylančias prievoles, įvertinti priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, teismas, pasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu, 2011-09-23 nutarties pagrindu (b. l. 36-37) išreikalavo iš kreditoriaus duomenis apie tai, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, t. y., ar įteiktas 2011-07-16 raštas Nr. dnk1108234 (b. l. 22), nustatantis papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti ir įspėjantis, kad to nepadarius Sutartis bus nutraukta vienašališkai, taip pat išreikalauti duomenys, kiek laiko skolininkas nemoka sutartinių įmokų (b. l. 39-44). Skolininkas ne tik neginčija sutarties pažeidimo fakto, bet priešingai, pripažįsta neturintis galimybių vykdyti įsipareigojimų, o jo nurodomais argumentais apie materialinės padėties pagerėjimą nėra pagrindo tikėti, nes jie neparemti jokiais įrodymai (CPK 178 str.). Kita vertus, skolinių įsipareigojimų nevykdymo priežastys negali įtakoti ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes esant pažeidimo faktui inicijuotas priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procesas vertintinas tik teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų laikymosi kontekste. Be to, skolininkas ir įkeisto turto savininkas, siekdamas užginčyti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sąlygas, turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad kredito sutartis yra galiojanti ar nėra tinkamai nutraukta, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas (skolininkas ir įkeisto turto savininkas) jokių ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Priešingai, iš teismo išreikalautų įrodymų matyti (b. l. 45), kad skolininko adresu įteiktu pranešimu jis buvo informuotas apie Sutarties nutraukimą tolesnio įsipareigojimų nevykdymo atveju, tačiau skolininkas nepadengė net dalies pradelstų įsipareigojimų. Nurodytų aplinkybių visuma leido kreditoriui pažeidimą vertinti kaip esminį ir vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį (CK 6.217 str.). Sutarties nutraukimą pripažinus pagrįstu, kreditorius, vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d., 560 str. 1 d., turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto.

Paminėtina, kad tos pačios 2003-02-11 kreditavimo sutarties Nr. BS2019030037 su vėlesniais pakeitimais, tačiau kitų hipotekos lakštų pagrindu užvestose atskirose bylose dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjos taikytus turto areštus kitam įkeistam to paties skolininko turtui apeliacinės instancijos teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais (Kauno apygardos teismo 2012-02-21 nutartis c. b. Nr. 2S-642-343/2012 (hipotekos lakštas Nr. 02120030001437); Kauno apygardos teismo 2012-03-15 nutartis c. b. Nr. Nr.2S-652-264/2012 (hipotekos lakštas Nr. 02120100001842); Kauno apygardos teismo 2012-03-08 nutartis c. b. Nr. Nr. 2S-641-601/2012 (hipotekos lakštas Nr. 02120080001603), o teismai, priimdami procesinius sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Kadangi atskirajame skunde neįvardinti ir apeliacinės instancijos teismo nenustatyti jokie procesinės ar materialinės teisės pažeidimai tiek kreditoriui (bankui) kreipiantis į hipotekos teisėją, tiek teismui priimant ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir keisti ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-10-28 nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmetamas (CP 337 str. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 335-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. spalio 28 d. nutartį c. b. Nr. 2-18273-285/2011 palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė