- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- eA-3086-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00264-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė (pirm.), Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- H. T. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. T. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. T. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja H. T. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra kilusi iš (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Jos tėvas dirbo pinigų keitykloje, kuri buvo apvogta, nuo to momento tėvui pradėta grasinti, todėl jis pabėgo. Pabėgus tėvui, pradėta grasinti jai ir jos motinai, todėl su motina išvyko pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kur buvo nesaugu, kareiviai grasino žmonėms, todėl teko bėgti ir iš ten. Grįžti į kilmės valstybę negali, nes bijo, kad ten bus nužudyta.
3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę.
4. Ginčydama Migracijos departamento sprendimą, pareiškėja nurodė, kad ji nurodė realias aplinkybes ir pagrindė prašymą, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Teigė, jog individualios aplinkybės įrodo, kad jos sveikatai ir gyvybei yra kilusi reali grėsmė, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai netenkino prašymo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja teigė, kad visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog ji savanoriškai neišvyktų iš šalies, todėl nepagrįstai ir neproporcingai taikytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Akcentavo, kad jos išvykimas iš kilmės valstybės įtakotas siekiamo suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Neteisėtas sienos kirtimas neturėtų sukelti neigiamų padarinių, kadangi buvo susijęs su prieglobsčio prašymu.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių T. K. dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo kriterijų. Įvertinus pareiškėjos pasakojimo turinį, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja pateikė bendro pobūdžio informaciją, jos pateikta informacija buvo prieštaringa, pateikti dokumentai vertintini, kaip nepagrindžiantys persekiojimo grėsmės, todėl nebuvo laikomi patikimais įrodymais.
8. Atsakovas tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad ji prašyme įvardijo konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jos kilmės valstybėje jai gresia pavojus gyvybei ir sveikatai. Pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, buvo surinkta ir ištirta aktuali bei su pareiškėjos individualia situacija susijusi informacija, pati pareiškėja jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė. Pareiškėja iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jai asmeniškai toliau gyventi kilmės valstybėje būtų pavojinga. Įvertinus pareiškėjos individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pasakojimas neatskleidė jokių realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, realios rizikos pareiškėjai patirti persekiojimą kilmės valstybėje nenustatyta.
10. Pažymėjo, kad draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjai nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti termino. Nors pareiškėja iš kilmės šalies atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo kilmės valstybėje.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos H. T. B. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei uždraudė atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Pareiškėja asmens dokumentų, kurie patvirtintų jos tapatybę ar pilietybę, nepateikė. 2021 m. rugsėjo 10 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji yra kilusi yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto, turi vidurinį išsilavinimą, netekėjusi. Teigė, kad jos tėvas dirbo pinigų keitykloje, kurioje buvo įvykdyta vagystė, po kurios tėvui pradėta grasini, dėl ko tėvas pabėgo. Pabėgus tėvui, pradėta grasinti jai ir jos motinai, todėl pabėgo pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kur irgi buvo nesaugu, nes kareiviai grasindavo žmonėms, todėl teko bėgti ir iš ten. Išvykti iš šalies jai padėjo tėvo draugas. Į kilmės valstybę grįžti negali, nes bijo būti nužudyta.
13. Įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę bei į faktinę situaciją kilmės valstybėje. Pareiškėjos apklausoje buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas rėmėsi surinkta kilmės valstybės informacija ir nenustatė, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Pareiškėjos įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nepateikta ir teisme, todėl teismas padarė išvadą, kad remdamasis pateikta medžiaga, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismui pateikta medžiaga, 2021 m. rugsėjo 27 d. apklausos garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, privertusias ją išvykti iš kilmės valstybės, negali būti laikomos patikimu įrodymu, nes, atsakinėdama į papildomus klausimus, pareiškėja pateikdavo minimalias, nespecifines detales, kurios nepagrindžia nurodytų faktų tikrumo. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus anksčiau minėtų aplinkybių visumą matyti, jog nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Teismo vertinimu, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu pagrįstai pareiškėjai nesuteikė pabėgėlio statuso, o neatitinkant Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų ir papildomos apsaugos.
15. Pasisakydamas dėl Migracijos departamento sprendimo dalies išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, ši gali pasislėpti, todėl Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
16. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu taikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, todėl teismas sutrumpino minėtą terminą iki 2 metų. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, atitinkamai teismas nusprendė pakeisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, terminą sutrumpindamas iki 2 metų.
III.
17. Pareiškėja H. T. B. apeliaciniu skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą, panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
19. Teigia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai gyventojų. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota daug žmogaus teisių pažeidimų, tačiau vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nustatytų, ištirtų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustų pareigūnus, kurie pažeidė žmogaus teises, nors daugelis dėl tokių pažeidimų liko nenubausti. Valdžios institucijos dažnai netiria, nepatraukia baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžia atsakingų, ypač aukštesnio lygio, asmenų. Pasitaikė atvejų, kuomet vyriausybė nuteisė kai kuriuos pareigūnus dėl žmogžudysčių, išžaginimų, kankinimų, savavališko sulaikymo ir korupcijos, tarp jų ir saugumo tarnybų pareigūnus. Įstatymai (duomenys neskelbtini) kriminalizuoja kankinimus, tačiau būta patikimų pranešimų, kad Valstybės saugumo pajėgos toliau piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir kankina civilius gyventojus, ypač suimtuosius ir kalinius. Visus metus aktyvistai platino vaizdo įrašus, kuriuose policija muša neginkluotus ir taikius protestuotojus.
20. Pareiškėja yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos T. T. (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei.
21. Atsakovas netikrino pareiškėjos pateiktos informacijos, nesurinko ir sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, kad analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju atsidūrusi prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei.
22. Pareiškėja yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, neturi išsilavinimo, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir paprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta prieglobsčio prašytojai. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, todėl būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti bei priimti sprendimą.
23. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
25. Nurodo, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Vertinant patį pareiškėjos pasakojimą, jis buvo neišsamus, abstraktus, į klausimus atsakinėti ji vengė ir pateikdavo trumpus, lakoniškus atsakymus, todėl pasakojimas nebuvo laikomas patikimu įrodymu, be to, iš pareiškėjos bendro pobūdžio ir neišsamių paaiškinimų nebuvo identifikuoti nei tariami persekiotojai, nei jų tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją, todėl ji neatitiko Įstatymo 86 straipsnyje nurodytus kriterijus tarptautinei apsaugai gauti. Pažymi ir tai, kad 2022 m. sausio 27 d. Migracijos departamente buvo gautas elektroninis laiškas nuo pareiškėjos, kuriame ji trumpai išdėstė savo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, taip pat pridėjo sveikatos sertifikatą, mokyklos pažymėjimus, bažnyčios lankymo sertifikatą. Šiame laiške pareiškėja pateikė visai kitokias aplinkybes nei Migracijos departamento vykdomos apklausos metu.
Šalies argumentai
26. Pareiškėja prašymo negrindė persekiojimu dėl savo lyties, nebuvo nurodžiusi, kad patyrė kilmės valstybėje kokius nors skunde nurodytus veiksmus ar visiškai pagrįstai bijo juos patirti grįžimo į kilmės valstybę atveju. Remiantis kilmės valstybės informacija, moterys (duomenys neskelbtini) susiduria su diskriminacija, joms sunkiau įsidarbinti, susirasti būstą, tačiau tai nėra neįmanoma. Galų gale valstybė deda nemažas pastangas gerinti moterų padėtį šalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pasakojimas apie persekiojimą kilmės valstybėje yra nelaikytinas patikimu įrodymu, šį tai, jog pareiškėja turi tėvą, kuris turi finansines galimybes prisidėti prie jos išlaikymo, vertintina, kad ji turi artimųjų, kurie tinkamai ja pasirūpintų.
27. Iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus.
28. Tam, jog asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore (liet. kartu visos), nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pareiškėjos pasakojimas buvo su trūkumais, nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjai kyla grėsmė dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų.
29. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pagal turimą informaciją (duomenys neskelbtini) mieste, vietoje kur prieglobsčio prašytoja gyveno prieš išvykdama į Europos Sąjungą, nevyksta karinis konfliktas, todėl prieglobsčio prašytoja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausyta.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
32. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.
34. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
V.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) Demokratinę Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo.
36. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
38. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
41. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
43. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99.1 punktas nustato, kad atliekant prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą informaciją ir atliekant jos vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.
44. Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė skundžiame sprendime.
45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Tokią išvadą leidžia daryti pareiškėjos apklausos metu nurodytos aplinkybės, pasakojimo nedetalumas. Pareiškėja teigė, kad ji yra persekiojama dėl savo tėvo, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog ji buvo ar galėtų būti persekiojama, byloje nėra. Be kita ko, kaip pagrįstai akcentuoja ir atsakovas, pareiškėja po apklausos atsakovui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame išdėstė išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes, tačiau šios aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurias ji nurodė apklausos metu. Nors pareiškėja teigė, kad ji po tėvo pabėgimo su savo motina ir broliu išvyko gyventi į Beni kaimą pas senelę, ten kilo gaisras ir iš ten pabėgę sutiko tėvo draugą, tačiau atsiųstame elektroniniame laiške nurodo, kad po tėvo pabėgimo nuvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) kaime esančią karinę stovyklą, iš kurios išvykti jai padėjo tėvo draugas. Taip pat apklausos metu pareiškėja teigė, kad vieną kartą iš tėvo keityklos pavogė pinigus, paskui jam grasino, todėl tėvas pabėgo. Atsiųstame laiške pareiškėja nurodė visiškai kitokias aplinkybes, teigė, kad karinėmis uniformomis apsirengę nusikaltėliai pagrobė jos tėvą, atėmė iš jo pinigus, tada valdžios įstaigos prieš jį suorganizavo perversmą, nuteisė ir įpareigojo grąžinti pinigus, o kariškiai su orderiais norėjo pareiškėją įkalinti už tėvo padarytus veiksmus. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad tyrimo metu buvo pagrįstai įvertinta, jog prieglobsčio prašytoja sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl ši informacija nėra patikima.
46. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodė, jog jos tėvas gyvena Prancūzijoje, todėl tikėtina, jog pareiškėja pasirinko nelegalios migracijos kelią, siekdama nuvykti pas tėvą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjos siekis įsikurti Prancūzijoje su ten gyvenančiu tėvu yra suprantamas, nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėja, siekianti susijungti su Prancūzijoje gyvenančiu tėvu, turi pasinaudoti teisėtomis priemonėmis.
47. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas netikrino pareiškėjo pateiktos informacijos, nesurinko bei sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, jog analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju atsidūrusi prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Duomenų, kurie paneigtų atsakovo surinktą informaciją, nepateikė ir pati pareiškėja, t. y. ji tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas surinko netinkamą informaciją. Be kita ko, pabrėžtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde tik nurodo bendrą situaciją kilmės valstybėje, tačiau visiški neindividualizuoja savo situacijos.
48. Taip pat pritartina atsakovo argumentams, kad apeliaciniame skunde minimi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (nuo 2022 m. sausio 19 d. EPPB pakeitė ESPA) išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini, nes tai rizikos grupės, į kurias reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o ESPA šiuo atveju neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pareiškėja nenurodo jokių konkrečių duomenų, kad kilmės valstybėje ji buvo persekiojama būtent dėl lyties.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja baimes, jog nebus apsaugota kilmės valstybėje, grindė subjektyvia nuomone. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pilnametė, darbingo amžiaus moteris, gerai pažįstama su kilmės šalies kultūra ir papročiais. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja kirto Lietuvos Respubliką sieną ir paprašė tarptautinės apsaugos ne dėl „konvencinių“, o dėl asmeninių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
50. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėja, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vieta) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. 2020–2021 m. ataskaitoje Amnesty International pranešama, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose rytų provincijose kaip v, (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). Remiantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) miestas) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui, Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
51. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
52. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
54. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui dėl prieglobsčio suteikimo teisingai išnagrinėti, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento sprendimas yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos H. T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.