Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2023 m. vasario 28 d. apie 07.10 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią motorinę transporto priemonę – šiukšliavežę „MAN TGS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, vežė ant šiukšliavežės vairuotojo pusės galinės pakopos krovėją A. L., taip pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Šiukšliavežės vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini)“ 37.8.1 punktą, numatantį, kad „Vežti krovėjus, stovinčius ant šiukšliavežės pakopų draudžiama, kai šiukšliaveže manevruojama atbuline eiga“, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nestebėjo aplinkos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, nepažiūrėjo važiavimo kryptimi per galinio vaizdo veidrodėlius ir galinio vaizdo kamerą, kurios monitorius sumontuotas prie vairo dešinėje pusėje, neįsitikino, kad nėra kliūčių, tęsė judėjimą, kai važiuojant atsirado keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti, t. y. A. L. nukritus nuo pakopos, to nepastebėjo, laiku nesustojo ir ant jo užvažiavo, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. L. žuvo.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad su A. L. teko dirbti seniau, jį žinojo kaip atsakingą darbuotoją ir juo pasitikėjo. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į antrą gatvę, kadangi priekiu važiuoti nebuvo galima, todėl važiavo atbuline eiga, iš abiejų pusių stebėjo veidrodžius ir galinio vaizdo monitorių. Galbūt buvo akloji zona, todėl nepastebėjo, kad kas stovėtų už automobilio. Apsidairęs į abi puses, tęsė judėjimą ir pajuto, kad kažkas įvyko. Sėdynėje dingo oras ir jį iš karto „sodino į apačią“. Suprato, kad kažkas įvyko ir nuspaudė stabdį. Jis iššoko iš kabinos ir pamatė priekyje automobilio A. L., jis buvo per mašinos vidurį, gulėjo aukštielninkas, 30 laipsnių kampu tarp ratų, jo galva buvo į keleivio pusę, o kojos vairuotojo pusėje. A. L. gargaliavo, buvo kraujo, jis iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio vietoje buvo dar du žmonės, A. L. darė dirbtinį kvėpavimą, kol atvyko greitoji pagalba ir perėmė gaivinimo procedūrą. Įvykis įvyko apie 07.00 val., o po 08.00 val. gydytojai pareiškė užuojautą. Įvykio vietoje buvo jis ir darbininkas S. G.. S. nepadėjo, kadangi jis buvo neseniai pradėjęs dirbti, bet jis buvo šalia. Jis (A. S.) laikė telefoną, kalbėjo su greitosios pagalbos darbuotoju, dar buvo vyras su moterimi. Greitoji pagalba atvyko per 10 minučių. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo su mašina „MAN“. Kaltinime nurodytas valstybinis numeris teisingas, įvykio diena nurodyta teisingai. Kiek jis dirbo, niekada nematė, kad A. L. stovėtų ant šiukšliavežio pakopų, nes A. L. visada ėjo ar bėgo. Šiuo atveju, žmogaus ant pakopos nematė. Visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mašinos naujos, automatinė pavarų dėžė, kai sustoji ir pavarą perjungi į atbulinę bei pradedi važiuoti, žiūri į priekį, į šoną. Buvo piko valandos, kai daug žmonių iš kiemų važinėja, vaikai į mokyklas eina. Važiuojant atbuline pavara ir iš karto sustojus pažiūri į visas puses, šį kartą taip pat turėjo žiūrėti, jis dirba daug metų. Per galinį veidrodėlį pakopos nesimato. Monitoriuje galinė pakopa matosi, šone stovi darbininkai ir kai suka, mato per kitus didelius veidrodžius, matomumas kuo puikiausias. Vairuoja apie (duomenys neskelbtini) metų. Su saugos reikalavimais yra supažindintas pasirašytinai. Jo nuomone, jis pažeidė saugos ir sveikatos instrukcijas. Su KET 18 punktu yra susipažinęs, sutinka, kad padarė ir šio punkto pažeidimą. Jaučia kaltę. Buvo atvykę atsakingi asmenys iš technikos skyriaus, viršininkas B., saugumo technikas. V. G. jam žinomas, jį A.L. buvo atvežęs teikti techninės pagalbos. Buvo nustatytas gedimas, jog nutrauktas oro padavimo į stabdžius vamzdelis. Prieš važiuojant, automobilis buvo tvarkingas, patikrino jį. Kai sustojo ir įjungė atbulinę pavarą, mašina turi sustoti automatiškai, bet šiuo atveju to nebuvo. Pažiūrėjo per galinį veidrodėlį, ten nuolatos žiūri ir tikrini, o darbininkai dirba savo darbą. 2024 m. kovo 4 d. pasirašė susitaikymą, nukentėjusiųjų atsiprašė iš karto, kai buvo laidotuvės, nuėjo į šarvojimo salę, atsiprašė mamos ir sesers. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Daug ką atiduotų, jog galėtų atsukti laiką atgal.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai.

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos brolis A.L. pastaruosius kelis metus gyveno su motina M. L.. A.L. savo šeimos sukūręs nebuvo, vaikų neturėjo. Paskutinius 5-6 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju. A.L. buvo atviro būdo, paprastas, nuoširdus ir darbštus vyriškis. Iš rūpestingumo A.L. dažniausiai į darbą išvažiuodavo žymiai anksčiau nei reikėdavo pagal darbo grafiką. Taip pat brolis fiziškai buvo stiprus ir sveikas. Širdies veiklos sutrikimu niekuomet nei jai, nei jų motinai nesiskundė. Prieš 3-4 metus A. L. darbe buvo sulaužyta koja. Tiksliau aplinkybės jai nėra žinomos. 2023 m. vasario 28 d. apie 13.00 val. jai telefonu paskambino pareigūnė ir pranešė, kad negali patekti pas motiną į butą (duomenys neskelbtini). Motina tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę. Pareigūnė paaiškino, kad darbo vietoje eismo įvykyje žuvo brolis A. L.. Buvo pateikta trumpa informacija, aplinkybės neaiškintos. Tuomet ją draugas nuvežė pas motiną. Ji jau buvo grįžusi. Ramiai pasistengė jai paaiškinti tai, kas įvyko. Buvo gilus gedulas, abi sunkiai išgyveno A. L. netektį. Kitą dieną nuvykę specializuotos įmonės darbuotojai A. L. kūną nutransportavo į Kėdainius, kur jis buvo kremuotas. A. L. palaidojo (duomenys neskelbtini) kapinėse (1 t., b. l. 90–92).

Nukentėjusioji M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyveno su sūnumi A. L., (duomenys neskelbtini). Sūnus buvo nevedęs, savo vaikų neturėjo, todėl gyveno kartu ir vedė bendrą namų ūkį. A. L. buvo ramaus būdo, alkoholiu nepiktnaudžiavo, taikiai su ja spręsdavo įvairius buitinius rūpesčius. Paskutinius 5-6 metus iki nelaimingo įvykio 2023 m. vasario 28 d. A. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju. Streikuojančia širdies veikla sūnus nesiskundė. 2023 m. vasario 28 d. pas ją atvyko dukra J. J. ir pranešė, kad A. L. žuvo darbe. Jai pranešė policija. Labai sunkiai išgyveno šį įvykį, kadangi su sūnumi buvo artimi ryšiai ir jo netektis ją skaudžiai sugniuždė. Sūnų A. L. palaidojo 2023 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) kapinėse. Dėl sūnaus žūties darbe ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teko su dukra rūpintis laidotuvėmis ir susitaikyti su artimo brangaus žmogaus netektimi. Taip pat A. L. visapusiškai materialiai prisidėdavo prie komunalinių mokesčių už butą, pilnai apmokėdavo buities išlaidas, pirkdavo maistą, vaistus ir namams reikalingus reikmenis, finansiškai ją remdavo, kadangi ji gauna tik minimalią pensiją (1 t., b. l. 141–143).

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. 04.30 val. dirbo kartu su vairuotoju A., kurio pavardės šiuo metu neatsimena, ir bendradarbiu L., kurio vardo neatsimena. Dirbo įprastu maršrutu sunkiasvore transporto priemone „MAN“, kurios valstybinių numerių neatsimena. Atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę apie 07.00 val. Jų tikslas buvo prie gatvėse esančių konteinerių išversti šiukšles į sunkiasvorės šiukšliavežės vidų. Važiuojant atbulomis, jis nebuvo užlipęs ant gale esančios metalinės pakylos, tiesiog ėjo link šiukšliadėžių, jis buvo už automobilio galo ir nematė, ką tuo metu veikia jo kolega L., jis buvo šalia šiukšliavežės kairėje, kur yra vairuotojo pusė. Netrukus išgirdo riksmą, triukšmą ir priėjęs prie sunkiasvorio automobilio pamatė, kad L. yra po automobilio dugnu. Automobilis tuo metu dar važiavo. Vairuotojas sustabdė automobilį, kuris judėjo atgal, neatsimena ar buvo atidaryti transporto priemonės langai. L. buvo tiesiai po automobiliu ties viduriu, tačiau žiūrint iš priekinės dalies, matėsi L. galva. Matė, kad yra kraujo ant asfalto. L., būdamas po automobiliu, nereagavo, tik bėgo kraujas iš jo burnos. Vairuotojas paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Laukė specialiųjų tarnybų, atvyko greitoji, kuri atliko gaivinimo veiksmus. Vairuotojas aiškino, kad nepastebėjo L.. Visi buvo su darbo ryškiaspalviais drabužiais (kelnėmis, švarku) ir pirštinėmis bei batais. Jų darbe kiekvieną dieną vyksta alkoholio kontrolė, 2023 m. vasario 28 d. taip pat buvo tikrinamas jų blaivumas, visi buvo blaivūs. L. prie jų alkoholio po patikros nevartojo ir, jo manymu, buvo blaivus. Jis ir L. yra pasiskirstę darbus, A. L. būna kairėje pusėje gale ties vairuotoju, o jis dešinėje. Įvykio metu švito, tačiau dar nebuvo ryškaus apšvietimo. Asfaltuotas ruožas truputį buvo pašalęs, jį dengė nedidelis pašalas. Šiukšliavežė, važiuodama atbulomis, buvo su įjungtais specialiais žibintais, kurie yra šonuose ir gale, galinės „STOP“ lempos irgi degė. Šiukšliavežė, važiuodama atbulomis, skleidė perspėjamą pasikartojantį garsą. L., būdamas gale, pašaliniais darbais, kiek matė, neužsiėmė. L. dirba, kiek jam žinoma, šiose pareigose apie (duomenys neskelbtini) metus. L., kiek žino, buvo stabilios psichikos, narkotinių medžiagų nevartojo, sveikatos problemomis nesiskundė, vaikščiojo gerai, suicidinių minčių ar ketinimų žudytis neturėjo. Įvykio metu kliūčių judėti šiukšliavežei ar aplinkinių žmonių nebuvo. Periodiškai yra instruktuojami dėl darbų saugos, už darbų saugą atsakingas S. A.. Anksčiau jokių incidentų darbe, kiek jam žinoma, su L. nebuvo. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę, jis ir A. (krovėjas) išlipo iš šiukšliavežio kabinos. Šioje vietoje važiuojant į (duomenys neskelbtini) galą yra patogiau važiuoti atbuline eiga, ką yra darę daugelį kartų anksčiau. Vairuotojas A. pats nusprendė važiuoti atbuline eiga. Tuo metu jis atsistojo šiukšliavežio galo dešinėje (keleivio pusėje), o A. – galo kairėje (vairuotojo) pusėje ant tam specialiai įrengtų pakopų. Čia taip pat yra įrengtos metalinės rankenos abejose pusėse, už kurių laikaisi, kad nenukristi. Žino, kad pagal darbo saugos reikalavimus, krovėjai privalo judėti šonuose nuo važiuojančio šiukšliavežio jo vairuotojui matomoje zonoje. Tiesiog dėl didelės darbo apimties elgėsi taip, kad darbai vyktų sparčiau. Žino, kad šiukšliavežio vairuotojo kabinoje prie vairo yra planšetė, kuri filmuoja vaizdą šiukšliavežio gale, kur įrengtos krovėjams pakopos. Tądien A. bendrai sveikata ir širdies veikla nesiskundė. Paprastai gale stovint ant pakopų su kolega vienu kitu žodžiu apsikeičia. Lemtingą rytą su A. prieš jam nukrentant nuo šiukšliavežio nekalbėjo. Paprastai stebi savo pusės šiukšlių konteinerius, kuriuos pristumia prie šiukšliavežių iš šono, paspaudžia mygtuką, nusileidžia šakės, užkabina konteinerį, pakelia jį, išverčia šiukšles į šiukšliavežio bunkerį, padeda konteinerį žemėn, jie nukabina jį nuo šakių ir nustumia jį, kur stovėjo paliktas. Šiukšliavežei važiuojant atbuline eiga, įsijungia įspėjamasis garsinis signalas. Tuo metu jis stebėjo savo dešinę pusę, kad paimti konteinerį. Šiukšliavežė dar gerokai pavažiavo atbuline eiga, tada sustojo. Jis nulipdamas pamatė, kad A. jau gale ant pakopos nėra. Jo kritimo negirdėjo. Dar nesuprato, kas įvyko. Jis nuėjo į šiukšliavežio priekį ir pamatė, kad A. guli ant kelio, daugiau šonu. Iš burnos veržėsi kraujas. A. jau nekalbėjo. Iš sunkvežimio išlipęs pribėgo A. (šiukšliavežio vairuotojas). Jis iškart savo mobiliuoju telefonu skambino į bendrosios pagalbos centrą. Jam pasakė eiti priekin link gatvę užtveriančio šlagbaumo, kad atvykusiai greitajai med. pagalbai parodyti, kur toliau važiuoti. Maždaug po 10 minučių atvyko greitosios medikai, kurie čia pat po trumpos patikros nustatė A. L. mirtį. Jis A. (šiukšliavežio vairuotojo) neklausė, ar jis važiuodamas matė, kad nuo pakopos A. kristų. Dar po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Jiedu su šiukšliavežio vairuotoju trumpai paaiškino įvykio aplinkybes. Tyrėjas jį apklausė įvykio vietoje. Jo ankstesni parodymai skiriasi. Jis tai pripažįsta. Įvykio dieną patyrė didelį stresą ir sunkiai susivokė, ką pasakoja. Nenorėjo niekam pakenkti. Dabar po savaitės po šio nelaimingo atsitikimo gali sąmoningai vertinti situaciją ir duoti teisingus parodymus. Žino, kad šiukšliavežio vairuotojas A. po šio įvykio jam prašant buvo išleistas atostogų. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos taisyklėmis, t. y. „Krovėjo, dirbančio su šiukšliaveže, saugos ir sveikatos instrukcija“ yra supažindintas (1 t., b. l. 74–77, 80–82).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba autošaltkalviu nuo 2010 metų. Jo darbas – taisyti šiukšliavežių gedimus, paruošti techninei patikrai. 2023 m. vasario 28 d. ryte kolega atėjęs pasakė, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), kur šiukšliavežė „MAN“ negali pavažiuoti iš vietos, yra kažkoks gedimas. Jis kartu su bendrovės vairuotoju A. V. sunkvežimiu nuvyko į jiems nurodytą įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant į tikslo vietą, A. dar kažkas iš vadovų paskambino telefonu ir pasakė, kad toje vietoje, kur vyksta, įvyko nelaimė, su bendrovės šiukšliavežiu buvo sužalotas jų darbuotojas. Jie į įvykio vietą atvyko apie 10.30 val., kadangi gana vėlai išvažiavo iš įmonės. Įvykio vietoje nei nukentėjusio darbuotojo, nei policijos su greitosios medikais jau nebuvo. Jų su stovinčiu „MAN TGS“ šiukšliavežiu laukė jo vairuotojas A.S. ir krovėjas, kurio dar nepažinojo. A. pasakė, kad jam važiuojant šiukšliavežiu atbuline eiga, buvo sužalotas kitas įmonės krovėjas A., kuriam atvykę medikai konstatavo mirtį. A. skundėsi, kad šiukšliavežė negali pajudėti iš vietos. Apžiūrėjo šiukšliavežį, patikrino stabdžių kaladėles, kurios buvo techniškai tvarkingos. Tada išgirdo nutekančio oro šnypštimą. Palindęs po šiukšliavežiu, ties sąstato viduriu, vairuotojo pusėje pastebėjo, kad pneumosistemos vamzdelio jungties plastmasinė dalis pažeista. Pas save prie atsarginių dalių turėjo tokią naują detalę, todėl ja pakeitė pažeistą. Tuomet pneumosistema vėl tapo sandari. Stabdžių sistema pneumatinė, išėjus iš sistemos orui, blokuojami stabdžiai. A.S., užvedęs variklį po šio sutaisymo, laisvai pajudėjo iš vietos. Pašalinę gedimą su A. grįžo į bendrovę. Jis pats su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimiais kaip vairuotojas nedirba. Jam nėra žinoma, kaip galima su šiais šiukšliavežiais atbuline eiga važiuoti, kai ant galinių pakopų stovi krovėjai, t. y. pašalinant gamyklinius saugos apribojimus. Jam asmeniškai tokių darbų niekada daryti neteko, apie tai nieko neišmano (1 t., b. l. 85–87).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 07.10 val., (duomenys neskelbtini), sunkiasvoris automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas šiukšlėms vežti, nuosavybės teise priklausantis įmonei „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas blaivaus A. S., važiuodamas atbuline eiga, kliudė nuo kairiosios transporto priemonės pakopos nukritusį A. L., kuris dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo (1 t., b. l. 6–15).

2023 m. vasario 28 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota, naudotas bepilotis orlaivis (1 t. 21–24).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas sunkiasvoris automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 25–33).

2023 m. kovo 1 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. M. pateikė vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matyti, kad filmuojamas vaizdas nuo gyvenamojo namo stoginės, kurioje laikomi lengvieji automobiliai, sienos kryptimi į gatvę. 2023 m. vasario 28 d. 07:02:16 val. matoma atbuline eiga važiuojanti šiukšliavežė. Šiukšliavežės gale kairėje ir dešinėje pusėje matyti du šiukšliavežio darbuotojai. Šiukšliavežei važiuojant atbuline eiga, kairėje galo pusėje ant atramos stovėjęs darbuotojas krenta žemyn, o šiukšliavežė atbula važiuoja toliau. Pavažiavusi gerokai toliau, šiukšliavežė sustoja. Tada nuo atramos nulipa šiukšliavežės gale dešinėje pusėje stovėjęs darbuotojas, greitu žingsniu eina link šiukšliavežio priekio. Taip pat išlipa šiukšliavežio vairuotojas ir nueina į priekį už transporto priemonės. Eismo įvykio laikas – 07:02:20 val. filmuojančios kameros laiku (1 t. b. l. 58–60).

2023 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta šiukšliavežė „MAN TGS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sunkvežimio galinėje dalyje, viršuje prie valstybinio numerio, matoma įmontuota vaizdo kamera. Šonuose prie šiukšliavežės galinės dalies abejose pusėse yra įmontuotos kameros, kurios stebi tik vaizdą šonuose (šiukšlių konteinerių paėmimą ir išpylimą į šiukšliavežio bunkerį). Siekiant patikrinti galinės vaizdo stebėjimo kameros funkcionalumą, ant įrengtų šiukšliavežio gale pakopų kairėje ir dešinėje pusėje pastatomi įmonės darbuotojai. Įlipus į šiukšliavežės kabiną rakteliu užvedamas variklis. Iškart automatiškai pagal nustatymus aktyvuojamas prie vairo esantis ekranas, kuris rodo vaizdą šiukšliavežio gale. Kokybiškai matyti šiukšliavežio gale ant pakopų kairėje ir dešinėje pusėse stovintys darbuotojai. Vaizdo kamera vienodai gerai rodo vaizdą, judant šiukšliavežiu tiek pirmine, tiek atgaline eiga. Vaizdas monitoriuje nufotografuotas, taip pat nufotografuoti vaizdai iš vairuotojo vietos pro šoninius dešinės ir kairės pusės veidrodėlius (apžvelgiamumas – labai geras), galinė šiukšliavežio kamera, šoninės vaizdo kameros. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 62–64).

2023 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, rankose, kojose, kairio sėdmens srityje, masyvūs minkštųjų audinių sumušimai (suspaudimai) nugaroje, juosmens sėdmenų, kojų srityse su kaukolės kaulų, krūtinkaulio, abipusiais daugybiniais įvairių anatominių sričių šonkaulių, stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies lūžiais, trauminiu kepenų plyšimu. Sužalojimai yra didelės energijos mechaninės traumos išraiška ir padaryti sunkiam automobiliui pervažiuojant per ant pilvo gulintį žmogų per nugarinį paviršių. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Mirties priežastis – trauminis šokas ir su gyvybe nesuderinami mechaniniai sužalojimai. Tarp sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Prieš mirtį A. L. alkoholio nebuvo vartojęs – velionio kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. A. L. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrakanabinolio, tetrahidrakanabinolio matabolitų nerasta. Remiantis turimais duomenimis, žmogus pervažiuotas jam gulint ant pilvo per nugarinį paviršių ir labiau tikėtina, iš kairės kūno pusės. Biologinė mirtis neabejotinai ištiko nuo kūno pervažiavimo automobiliu (1 t., b. l. 109–115).

2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad 2023 m. vasario 28 d. gautas pranešimas apie 2023 m. vasario 28 d. įvykį darbe, kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo skyriaus vairuotojo A. S. ekipaže, (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo skyriaus krovėjas A. L. žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Nelaimingo atsitikimo priežastys:

Eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas važiavo atbuline eiga, krovėjams užlipus ant automobilio galinių pakojų. Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 18 punktas, kuriame nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

Nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Šiukšliavežės vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuri patvirtinta 2022 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 36 p., kuriame numatyta, kad: „važiuojant šiukšliavežei atbuline eiga krovėjai privalo nulipti nuo pakopų ir eiti judančiai šiukšliavežei iš šonų“, pažeidimas bei 37.8 p., kuriame nurodyta, kad „vežti krovėjus, stovinčius ant šiukšliavežės pakopų, draudžiama, kai šiukšliavežė manevruojama atbuline eiga“, pažeidimas.

Taip pat nustatytas Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) pažeidimas. Pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 punktas.

Pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Krovėjo, dirbančio su šiukšliaveže, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini)“, patvirtina 2022 m. balandžio 13 d., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Jos 37.1 p. numatyta, kad draudžiama stovėti ant pakopų, kai šiukšliavežė važiuoja atbuline eiga.

Pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų tvarkymo skyriaus krovėjo pareiginė instrukcija“, patvirtinta 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Jos 12 p. nurodyta, kad judant šiukšliavežei atbuline eiga konteinerių išvertimo metu gali stovėti tik šiukšliavežės automašinos šonuose 2 m atstumu.“ bei 21.2 p. nurodyta, kad atliekų tvarkymo skyriaus krovėjas atsako:. „už <...> saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus“ (2 t., b. l. 1–6).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.

BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismas, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, jog A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę važiavo atbuline eiga. Nors nurodė, kad iš abiejų pusių stebėjo veidrodžius ir atgalinį monitorių, kuriame matosi galinė pakopa, o šone jos – darbininkai, tačiau galimai dėl buvusios aklosios zonos nepastebėjo, kad kas nors ten būtų stovėjęs. Be to, nurodė, jog per visą savo darbo laikotarpį niekada nebuvo matęs, kad A.L. stovėtų ant šiukšliavežio pakopų, kurių per galinį veidrodėlį nesimato, juo pasitikėjo. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog įvykio metu buvo piko valanda, taigi turėjo nuolatos dairytis ir galėjo A. L. nepastebėti, nors turėjo visas objektyvias galimybes tą padaryti.

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, t. y. tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, tarp kurių esminių prieštaravimų nenustatyta. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Kaip jau minėta, anksčiau išdėstyti kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa su liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kurių metu jis patvirtino, jog privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę, jis ir A. L. išlipo iš šiukšliavežio kabinos. Šioje vietoje važiuojant link minėtos gatvės galo, yra patogiau važiuoti atbuline eiga, ką jau yra darę daugelį kartų anksčiau. Liudytojas taip pat patvirtino, jog tuo metu jis atsistojo šiukšliavežio galo dešinėje (keleivio), o A. – galo kairėje (vairuotojo) pusėje ant tam specialiai įrengtų pakopų. Pagal darbo saugos reikalavimus, krovėjai privalo judėti šonuose nuo važiuojančio šiukšliavežio jo vairuotojui matomoje zonoje, tačiau dėl didelio darbo krūvio tuo metu elgėsi taip, kad darbai vyktų kuo sparčiau.

Iš 2023 m. kovo 1 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų aplinkybių matyti, kad vaizdo įraše matoma, kaip šiukšliavežei važiuojant atbuline eiga, kairėje galo pusėje ant atramos stovėjęs darbuotojas krenta žemyn, o šiukšliavežė atbula važiuoja toliau. Pavažiavusi gerokai toliau, šiukšliavežė sustoja. Tuomet nuo atramos nulipa šiukšliavežės gale dešinėje pusėje stovėjęs darbuotojas, greitu žingsniu eina link šiukšliavežio priekio. Taip pat išlipa šiukšliavežio vairuotojas ir nueina į priekį už transporto priemonės. 2023 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad per galinę vaizdo stebėjimo kamerą kokybiškai matyti šiukšliavežio gale ant pakopų kairėje ir dešinėje pusėse stovintys darbuotojai. Vaizdo kamera vienodai gerai rodo vaizdą, judant šiukšliavežiu tiek pirmine, tiek atgaline eiga.

2023 m. gegužės 22 d. Valstybinėje teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. padaryti sužalojimai atitinka kaltinime nurodytą laiką bei aplinkybes. A. L. mirties priežastis yra trauminis šokas ir su gyvybe nesuderinami mechaniniai sužalojimai. Tarp sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Remiantis turimais duomenimis žmogus pervažiuotas jam gulint ant pilvo per nugarinį paviršių ir labiau tikėtina iš kairės kūno pusės. Biologinė mirtis neabejotinai ištiko nuo kūno pervažiavimo automobiliu.

2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė taisykles, kuriomis įtvirtinta, kad vairuotojui vežti krovėjus stovinčius ant šiukšliavežės pakopų draudžiama, kai šiukšliavežė manevruojama atbuline eiga. Kad su šiomis taisyklėmis kaltinamasis buvo supažindintas pasirašytinai, jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Šiuo atveju, būtent kaltinamajam buvo keliami ypatingi atidumo, atsargumo reikalavimai imtis visų įmanomų priemonių tam, kad prieš važiuodamas atbuline eiga įsitikintų, ar nėra stovinčių darbuotojų ant šiukšliavežės pakopų ir tik tuomet važiuoti. Teismo vertinimu, kaltinamasis, negalėdamas matyti darbuotojų buvimo vietos, visais atvejais turėjo pareigą elgtis atitinkamai – patikrinti tai, o to nepadaręs, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintos „Šiukšliavežės vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini)“ 37.8.1 punktą, numatantį, kad vežti krovėjus, stovinčius ant šiukšliavežės pakopų draudžiama, kai šiukšliaveže manevruojama atbuline eiga, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, ko pasėkoje, dėl kaltinamojo nerūpestingumo kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Įvertinus ir išanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. S. būdamas neatidus ir neatsargus prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbuline eiga, kai ant šiukšliavežės pakopų stovėjo darbuotojai, ko pasėkoje nukentėjusiajam A. L. nukritus nuo pakopos, jį pervažiavo. Dėl patirtų sužalojimų A. L. įvykio vietoje žuvo. Kaltinamojo veiksmai, pažeidžiantys aptartas eismo saugumo taisykles, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – A. L. mirtimi, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

IV. Dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų klausimų

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlyginęs ar pašalinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus ir argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama neatsargiems nusikaltimams, gailėjosi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiomis, kurios jam pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo, taip pat į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltininko asmenybę – neteistas, už sunkius administracinius nusižengimus nebaustas, dirbantis, daro išvadą, jog šis nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo nerūpestingo elgesio rezultatas, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į proceso dalyvių išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos tiek kartu su bausme (kaip tai numatyta to paties straipsnio 3 dalyje), tiek ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam A. S. įvertina tai, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – įvykio metu žuvo žmogus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis veikė nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma, įvykio metu buvo blaivus, neteistas, dirba vairuotoju, administracine tvarka yra baustas tik vieną kartą ir nėra sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidžiantis asmuo, todėl, nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad nusikaltimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu išreiškė prašymą kaltinamajam skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą.

Atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, be kita ko, ir į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti nusikalstama veika sukeltą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tenka ne pačiam kaltinamajam, tai, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė negrįžtamas ir itin sunkias pasekmes asmens gyvybei, teismas daro išvadą, jog tikslinga A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 15 MGL (750 Eur) ir nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą įmokos sumokėjimui. Poveikio priemonė skirtina siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo.

A. S. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė kaltinamajam neskirta, ji ir neskirtina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau byloje yra pateiktas 2024 m. kovo 4 d. kaltinamojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiųjų susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo. Atsižvelgiant į tai, priėmus sprendimą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiosiomis, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojus joms atlyginti susitarime nurodytą sumą jame nurodyta tvarka, šis susitarimas tvirtintinas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

- ryškiaspalviai kelnės bei švarkas, batai ir pirštinės, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nukentėjusiems asmenims ir kaltininkui susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2024 m. kovo 4 d. susitaikymo susitarimą, pagal kurį A. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiosios M. L. ir R. J. susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo tokia tvarka:

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja nukentėjusiajai M. L. per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą, kurią sudaro neturtinė žala, patirta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pinigus pervedant į nukentėjusiosios M. L. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

– nukentėjusiajai R. J. per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą, kurią sudaro neturtinė žala, patirta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pinigus pervedant į nukentėjusiosios R. J. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- ryškiaspalvius kelnes bei švarką, batus ir pirštines, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.