Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Veta“ atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei, atsakovei D. A. (toliau – atsakovės vadovė), jos atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Veta“ ieškinį atsakovėms BUAB „Kretingos vettiekimas“ (toliau – atsakovė), D. A. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, juo prašė priteisti: iš atsakovės BUAB „Kretingos vettiekimas“ 10 060,57 Eur skolą už parduotas prekes; solidariai iš atsakovių 6 468,88 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo 6 468,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė konsignacijos sutartį dėl veterinarijos prekių tiekimo. Atsakovei nemokant už parduotas prekes, ieškovė nuo 2016-06-28 sutartį su atsakove nutraukė, apie tai informavo atsakovę bei reikalavo sustabdyti prekybą ieškovės prekėmis ir grąžinti likusias neparduotas prekes. Atsakovė, nepaisydama sutarties nutraukimo, toliau ieškovės prekes pardavinėjo, tokiu būdu didindama ieškovės nuostolius. 2016-07-04 ieškovė atvyko patikrinti savo prekių būklės ir kiekių atsakovės prekybos vietose. Buvo nustatyti prekių kiekių neatitikimai. Ieškovė suskaičiavo neparduotų ir negrąžintų prekių vertes, išrašė atsakovei 2016-07-07 PVM sąskaitą faktūrą VETS62087, kuri atspindi ieškovės patirtus nuostolius dėl prekių trūkumo (6 468,88 Eur). Ieškovė 2016-07-14 susigrąžino iš atsakovės likusias prekes.Ieškovė nurodė, kad atsakovės skola už parduotas prekes sudaro 10 060,57 Eur (2016-05-24 PVM sąskaita faktūra VETS61477 (iš dalies apmokėta 2016-06-15), 2016-06-03 PVM sąskaita faktūra VETS61887, 2016-06-28 PVM sąskaita faktūra VETS61996, 2016-06-30 PVM sąskaita faktūra VETS61998).Ieškovė nurodė, kad atsakovės vadovė turėjo tinkamai organizuoti atsakovės darbuotojų darbą, kad būtų užtikrintas atsakovės parduotų ieškovės prekių saugumas, apskaita, tinkamas jų grąžinimas ieškovei po sutarties nutraukimo. Atsakovės vadovė to nepadarė, neužtikrino, kad prekės nebūtų pardavinėjamos po sutarties nutraukimo, t. y. nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, saugant ieškovės perduotą turtą, todėl laikytina atsakinga ieškovei solidariai su atsakove ieškinio dalyje dėl nuostolių atlyginimo (neparduotų negrąžintų prekių vertės).Ieškovė nurodė, kad atsakovės vadovės veiksmai po sutarties nutraukimo parduodant ieškovės prekes tretiesiems asmenims negali būti pripažinti apdairiais, protingais ir sąžiningais, todėl yra pagrindas pripažinti juos neteisėtais. Atsakovės vadovė neabejotinai suprato ir turėjo suprasti, kad įmonei turint finansinių sunkumų ir neturint galimybės sumokėti ieškovei už prekes, ieškovei tokiais veiksmais bus padaryta papildoma žala, tačiau nesielgė taip, kad savo sprendimais ir veiksmais šios žalos išvengtų. Atsakovės vadovė nesiėmė priemonių tinkamam prekių saugojimui, tvarkingam prekių saugojimui, tvarkingai jų apskaitai, dėl ko atsirado didelis prekių trūkumas.Atsakovės vadovė pateikė atsiliepimą, juo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.Atsakovės vadovė nurodė, kad konsignacijos sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Konsignacijos sutartyje neįtvirtinti atvejai, kuriais šalys įgytų teisę sutartį nutraukti vienašališkai. Todėl ieškovė (kaip ir atsakovė) turi teisę nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis nevykdo ar netinkami vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovės vadovė neginčija, kad dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (restruktūrizavimo bylos iškėlimo, laikinų finansinių sunkumų, debitorių neatsiskaitymo, sumažėjusios apyvartos, darbuotojų kaitos ir kt.) laiku nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, tarp jų ir su ieškove. Klausimą, ar tai yra esminis sutarties pažeidimas paliko spręsti teismo nuožiūra.Atsakovės vadovė nurodė, kad šalys konsignacijos sutartyje neįtvirtino nuostatų dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, todėl sutarties nutraukimui ir jo teisėtumo įvertinimui turi būti taikomos bendrosios teisės aktuose įtvirtintos nuostatos. Konsignacijos sutarties nutraukimas turėjo būti inicijuotas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki sutarties nutraukimo. Ieškovei 2016-06-28 pranešimu pareiškus valią dėl sutarties nutraukimo, sutartis galėjo būti nutraukta ir nebevykdoma (pasibaigti) ne anksčiau kaip 2016-07-28. Žinodama šias imperatyvias teisės aktų nuostatas, atsakovė neturėjo pagrindo nevykdyti konsignacijos sutarties iki jos faktinio nutraukimo, t. y. turėjo teisę ir pagrindą realizuoti konsignacijos pagrindais gautas prekes bent jau iki 2016-07-28.Atsakovės vadovė nurodė, kad ieškovės nurodytos prekės 6 468,88 Eur sumai buvo realizuotos iki konsignacijos sutarties faktinio nutraukimo ir sutartyje nustatyta tvarka, t. y. šios prekės nebuvo pradangintos, sugadintos ar pasisavintos. Ieškovei 2016-07-07 buvo pateikta ataskaita už įvykdytus prekių pardavimus per ataskaitinį laikotarpį. 2016-07-07 PVM sąskaita faktūra patvirtina faktą, kad atsakovė pardavė atitinkamas prekes galutiniams pirkėjams ir tokiu būdu įgijo pareigą atsiskaityti su ieškove pagal jos išrašytą sąskaitą. Ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių ir nepagrįstai 2016-07-07 sąskaitą faktūrą vertina kaip atsakovių solidariai padarytus nuostolius, o anksčiau analogiškomis aplinkybėmis anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras vertina kaip atsakovės skolą. Nėra pagrindų atsakovės vadovės civilinei atsakomybei atsirasti. Konsignacijos sutartyje nebuvo įtvirtinta jokių sąlygų ar nuostatų dėl atsakovės vadovės asmeninės atsakomybės atsakovės ne atsiskaitymo su ieškove atveju.Atsakovės vadovė nurodė, kad ieškovė netinkamai įgyvendina savo subjektines teises ir reiškia nepagrįstus reikalavimus dėl nuostolių priteisimo solidariai iš abiejų atsakovių. Atsakovės vadovė neturi pareigos vykdyti atsakovės prievoles solidariai su atsakove. Atsakovės vadovės atsakomybė (jeigu ir tokia egzistuotų) galėtų būti tik subsidiaraus pobūdžio, lyginant su atsakovės (bendrovės) atsakomybe. Ieškinio reikalavimai, taip kaip jie suformuluoti, šioje dalyje negali būti tenkinami.Atsakovė, atstovaujamas direktorės D. A., pateikė atsiliepimą, juo su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies.Atsakovė nurodė, kad jos žinioje neliko ieškovės prekių. Viso prekės buvo realizuotos arba grąžintos ieškovei. Nė viena prekė nedingo, nebuvo pasisavinta, todėl nesąžiningumo atsakovės veiksmuose nėra.Atsakovė patvirtino faktą, kad su ieškove yra iš dalies neatsiskaityta, tačiau neatsiskaitymas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių. Ieškovei yra atsiradęs 16 529,43 Eur įsiskolinimas pagal prie ieškinio pridėtas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad dalis įsiskolinimo yra atsiradę kaip nuostoliai dėl nesąžiningų veiksmų.Pažymėtina, kad atsakovės bankroto administratorius teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškove prekes laikė dingusiomis, nes už jas nebuvo pateikta ataskaita ir atsiskaityta. Patvirtino, kad atsakovės bankroto byloje yra pateikusi kreditorinį reikalavimą. Tai, kas patvirtinta bankroto byloje, prašė tą dalį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad 2015-09-08 įsakymai „Dėl atsakingo asmens paskyrimo ir kontrolės funkcijų jam nustatymo bei įmonės padalinių darbuotojų įpareigojimo privalomai teikti visą informaciją apie prekybai skirtus resursus (prekes, žaliavas ir priemones) bei „Dėl A. B. darbo užmokesčio pakeitimo“ nepatvirtina, kad atsakovės vadovė, kaip UAB „Kretingos vettiekimas“ direktorė, ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių (veiksmų), kad būtų tinkamai apskaitomos, saugomos ir kontroliuojamos konsignacijos pagrindais gaunamos ir parduodamos prekės. Įsakyme dėl atsakingo asmens paskyrimo nurodoma, kad kontroliuojančio vadybininko funkcijos vykdomos administracijos nurodymu, nustatyta tvarka ir laiku. Tačiau atsakovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad tokius nurodymus atsakingiems asmenims būtų faktiškai davusi, kad kontroliuojančia vadybininke nurodoma A. B. būtų atlikusi nors vieną konsignacijos pagrindais valdomų prekių likučių patikrinimą padaliniuose, priešingai – A. B. nedalyvavo nei vieno padalinio inventorizacijoje, kurių rezultatus pateikė atsakovė. Nurodė ir tai, kad 2016-05-13 įsakymu inventorizacija Šilutės padalinyje atliekama darbuotojos atleidimo (ne padalinio uždarymo tikslu). Inventorizacija Gargždų, Švėkšnos padaliniuose atliktos 2016-07-07, Palangos padalinyje 2016-07-11, Kretingos padalinyje 2016-07-12, Darbėnų padalinyje 2016-07-13 duomenimis, t. y. po to, kai ieškovė 2016-07-14 atliko savo prekių inventorizaciją padaliniuose ir nustatė tikrąjį esamą kiekį. Inventorizacija Rietavo II padalinyje atlikta 2016-07-15, Plungės II padalinyje 2016-07-20, Telšių padalinyje 2016-07-26, Kretingos kiosko padalinyje 2016-07-30, Vaistinės punkto padalinyje 2016-08-01 duomenimis, t. y. po to, kai ieškovė 2016-07-14 atsiėmė likusias savo prekes iš UAB „Kretingos vettiekimas“. Tokiu būdu šios prekės negalėjo atsispindėti šių inventorizacijų rezultatuose. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog duomenis iš padalinių surinkdavo telefonų, su padaliniais dirbo tarpusavio pasitikėjimo principu, kas rodo nepakankamą prekių apskaitos, saugumo ir atsakovei pavaldžių asmenų kontrolę. Nurodė, kad į 2016-07-07 ataskaitą, Šilutės padalinio ataskaitą atsakovė įtraukia prekes, kurios nesutampa su ieškovės 2016-07-07 sąskaitoje nurodytomis prekėmis, į ataskaitas įtraukiamos tokios (papildomos) prekės, kurių nėra 2016-07-27 trūkumų sąskaitoje už kurias nereikalaujama žala, t. y. už jas sąskaitos buvo išrašytos anksčiau nei konstatuotas trūkumas ir ieškovė jų nebuvimo trūkumu nelaiko. Įskaičiuodama 2016-07-07 sąskaitoje nurodytas prekes atsakovė nepagrįstai siekia sumažinti ieškovės reikalavimų sumą ataskaitos nurodytų prekių verte. Nurodė, kad 2016-06-29 Šilutės padalinio ataskaita, tiek ir 2016-07-07 ataskaita atsiųstos ieškovei pavėluotai, t. y. ieškovės atlikto 2016-07-04 patikrinimo ir 2016-07-07 išrašytos trūkumą sąskaitos. Ieškovė šių ataskaitų nepriėmė. Atsakovė teikdama ataskaitas pavėluotai, bando priderinti jose nurodytas sumas su faktinių prekių trūkumu. Šios aplinkybės įrodo netinkamą sutartinių įsipareigojimą vykdymą, bet ir atsakovės nesąžiningumą, siekiant išvengti ieškovui padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovės vykdančioji direktorė E. R. D. teigė, kad prekės buvo užsakytos papildomai ir todėl įtrauktos į tą patį perdavimo aktą vėliau. Atsakovės aiškinimas prieštarauja ir faktinei situacijai – jeigu UAB „Kretingos vettiekimas“ būtų negavęs 150 buteliukų, vadinasi, jam turėjo būti perduota tik 290 buteliukų. Tuo tarpu sąskaitų yra išrašyta už 332 buteliukus ir dar susigrąžinti 34 buteliukai. Ieškovės reikalavimas pagal 2016-07-07 yra patvirtintas bankroto byloje, t. y. bankroto administratorius šių prekių gavimo neginčija, todėl atsakovės argumentai dėl šių prekių neperdavimo atmestini. Paskutinė tinkamai ieškovei pateikta ataskaita buvo 2016-06-30, todėl 2016-07-04 ieškovės patikrinimo rezultatai reiškia, kad 1) paskutinė pateikta ataskaita nėra teisinga; arba 2) prekės buvo pardavinėjamos po 2016-06-30 ataskaitoje pateikimo (kartu ir po pranešimo apie sutarties nutraukimą). Abiem atvejais sutartis nebuvo tinkamai vykdoma dėl netinkamo darbo organizavimo, už kurį atsako bendrovės vadovas. CK 6.219 str. nenumatytas išankstinis pranešimas apie sutarties nutraukimą. Ne pirmą kartą per trumpą laikotarpį susidarius didelei UAB „Kretingos vettiekimas“ skolai, esant iškeltai restruktūrizavimo bylai (2016-06-23 nepatvirtinus restruktūrizavimo plano) ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog sutartis nebus ateityje įvykdyta, todėl pagrįstai nutraukė sutartį nenustatydama papildomo termino jai vykdyti. Atsakovė savo iniciatyva nesiėmė priemonių savalaikiam konsignacijos sutarties nutraukimui ir prekių ieškovei grąžinimui. Byloje nėra ir įrodymų, kad gavusi ieškovės pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovės vadovė būtų davusi privalomus nurodymus dėl prekybos nutraukimo ir prekių grąžinimo. Tokiais savo veiksmas atsakovė didino ieškovės nuostolius. Byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą (6 468,88 Eur) sąlygos: neteisėti veiksmai – bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas, komisionieriaus prievolės saugoti pas jį esantį komitento turtą nevykdymas. Atsakovė turėjo pakankamai žinių apie prekybos pobūdį, apimtis ir dėl to turtui iškylančias grėsmes, tačiau reikiamų priemonių nesiėmė. Atsakovė (dėl nepakankamos atsakovės kontrolės), kiti UAB „Kretingos vettiekimas“ darbuotojai netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su ieškovei priklausančio turto apskaita, tvarkymu ir išsaugojimu. Todėl žala galėjo atsirasti dėl atsakovės vadovės, UAB „Kretingos vettiekimas“ veiksmų. Atsakovams taikytina solidari atsakomybė. Atsakovės vadovė šios prezumpcijos nepaneigė, t. y. neįrodė, kad jos veiksmai nėra susiję su žalos atsiradimu.Ieškovės atstovė teismui byloje nagrinėjimo metu papildomai pateikė duomenis apie šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, visus prekių perdavimą atsakovei patvirtinančius aktus, atsakovei perduotų, atsakovės parduotų ir iš atsakovės susigrąžintų prekių kiekius atspindinčią lentelę, PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų per konsignacijos santykių su atsakove laikotarpį; lentelę, kurioje susisteminta informacija apie 2016-07-07 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių grupių bendrų kiekių perdavimus ir pardavimus per konsignacijos sutarties laikotarpį.Bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovė, jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad raštą dėl sutarties nutraukimo gavo 2016-06-28 elektroniniu paštu, susisiekė su ieškovės direktore. Kitą dieną paskambino visiems darbuotojams, kad ruoštųsi inventorizacijai. Pagal sutartį prekės buvo tiekiamos 17 vaistinių. Sąskaitos buvo išrašomos nebūtinai iš vienos ataskaitos. Atlikus inventorizacijas vaistinėse ieškovės nurodyto dydžio trūkumas nenustatytas. Nustatyti nežymūs rastų prekių, skirtų perdavimui, sumų skirtumai, lyginant juos su buhalterinės apskaitos duomenimis. Šiuos skirtumus atsakingi darbuotojai padengė geranoriškai iš jiems mokamo darbo užmokesčio. Papildomai nurodė ir tai, kad pagal konsignacijos sutarties 6.4 p. prekės laikomos perduotomis konsignatoriui nuo to momento, kai šalys pasirašo prekių perdavimo – priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą (aktą, važtaraštį ir pan.). Prekių tiekimas, realizavimas, ataskaitų rengimas ir PVM sąskaitų išrašymas buvo tęstinė veikla, todėl būtina analizuoti visą sutartinių santykių laikotarpį. Paskutinėje išrašytoje sąskaitoje nurodytos prekės nebūtinai buvo perduotos paskutiniu prekių perdavimo – priėmimo aktu. Ieškovės perduotų (atsakovės gautų) prekių kiekiai turi būti palyginti su realizuotų prekių kiekiais. Prekių realizavimą patvirtina ataskaita apie parduotas prekes (konsignacijos sutarties 4.2 p.) ir jis pagrindu ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra (konsignacijos sutarties 4.3 p.). Nurodė, kad iš suvestinės (parengtos atsakovės) matyti, jog 2016-07-07 PVM sąskaita faktūra yra išrašyta be pagrindo. Sąskaitoje faktūroje esatys „trūkumai“ (perduotų ir nerealizuotų/negrąžintų skirtumas) neatitinka tikrovės. Dalyje prekių pozicijų yra „minusas, kas reiškia, kad per visą sutarties laikotarpį ieškovė PVM sąskaitų faktūrų išrašė už daugiau prekių, negu yra perdavusi atsakovei. Ieškovė nepagrįstai yra praturtėjusi atsakovės sąskaita. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai 2016-07-07 ataskaitą ignoruoja ir joje nurodytų parduotų prekių kiekio neminusuoja iš įrodinėjamo prekių „trūkumo“. Bendra 2016-07-07 ataskaitoje nurodytų parduotų prekių suma sudaro 5 568,38 Eur (įskaitant PVM). Nurodė, kad ieškovė į perduotų (ir „neišsaugotų) prekių sąrašą įtraukia prekių „150 vnt. CALCI-MAG inj. 500 ml“, kurios nurodytos atsakovės atstovų nepasirašyto 2015-07-15 prekių perdavimo ako 50 eilutėje Ieškovės vykdančioji direktorė Edita R. D. patvirtino, kad šios CALCI-MAG prekės faktiškai nebuvo pristatytos. Ši ieškinio dalis dėl 477,36 Eur priteisimo atmestina. Nurodė, kad UAB „Kretingos vettiekimas“ Šilutės padalinio darbuotoja D. G. atsiuntė paskutinę rastą ataskaitą apie parduotas prekes, sugrąžintų prekių sąrašą. Nurodė, jog yra didelė tikimybė, kad Šilutės padalinio prekės nebuvo per klaidą įtrauktos į galutines ieškovei siųstas ataskaitas, nors prekės faktiškai buvo parduotos (realizuotos). Šių prekių vertė sudaro 545,71 Eur sumą (su PVM). Sudėjus minėtose dviejose ataskaitose nurodytų realizuotų prekių sumas (5 568,38 Eur + 545,71 Eur) bei ieškovės faktiškai neperduotas CALCI-MAG prekes (477,35 Eur), bendra rašytiniais įrodymais pagrindžiama suma sudaro 6 591,44 Eur. Ši suma yra beveik ta pati ieškovės 2016-07-07 išrašytos PVM sąskaitos sumai, skiriasi 122,56 Eur. Tokie santykinai nežymūs neatitikimai gali būti dėl skaičiavimo paklaidų ir skirtingų matų vienetų bei apskaitos būdų (suminė ir kiekinė, nes UAB „Kretingos vettiekimas“ daug parduotų prekių teikė kilogramais, flakonais, ampulėmis, pipetėmis ir pan., o ieškovė sąskaitas rašė pilnais maišais ir pilnomis dėžėmis). Nurodė, kas D. A. kaip UAB „Kretingos vettiekimas“ direktorė ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių (veiksmų), kad būtų tinkamai apskaitomos, saugomos ir kontroliuojamos konsignacijios pagrindais gaunamos ir parduodamos prekės (tam tikslui paskirtas atskiras atsakingas asmuo).Atsakovės vadovė teismui bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikė: atsakovės padalinių – veterinarijos vaistinių uždarymo (veiklos nutraukimo metu) atliktų inventorizacijų rezultatų išvedimo lenteles; visų inventorizacijos aprašų jungtinius galutinius lapus, pasirašytus atsakingų asmenų; įvykdytų inventorizacijų įsakymus, su kuriais visų padalinių darbuotojai buvo supažindinti pasirašytinai ir kurie privaloma tvarka dalyvavo atliekant prekių inventorizacijas bendrovės padaliniuose; įsakymą dėl metinės inventorizacijos atlikimo 2015-12-30 ir įsakymą dėl žalos atlyginimo, kuriame atsispindi atliktos metinės prekių inventorizacijos visuose įmonės padaliniuose rezultatai 2016-01-01; paskaičiavimą per visą laikotarpį ieškovės atsakovei perduotas prekes, atsakovės realizuotas prekes ir atsakovės grąžintas prekes (į lentelę įtrauktos atsitiktinai parinktos prekių grupės, nes visų prekių pozicijų dėl didelės apimties nėra galimybės operatyviai suskaičiuoti); paskaičiavimą per laikotarpį nuo 2016-07-07 PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (ieškovės nurodomi trūkumai), atsakovės realizuotos (pagal 2016-07-07 ataskaitą) ir/ar ieškovei grąžintos prekės (pagal 2016-07-14 prekių perdavimo aktus); paskaičiavimus, kuriais apskaičiavo ir susistemino duomenis dėl 2016-07-07 ataskaitoje nurodytų prekių (2017-04-20 priedas); Šilutės padalinio ataskaitas apie parduotas prekes, sugrąžintų prekių sąrašą; UAB „Kretingos vettiekimas“ 2015-09-08 įsakymą „Dėl atsakingo asmens paskyrimo ir kontrolės funkcijų jam nustatymo bei įmonės padalinių darbuotojų įpareigojimo privalomai teikti visą informaciją apie prekybai skirtus resursus (prekes, žaliavas ir priemones)“ bei 2015-09-08 įsakymą „Dėl A. B. darbo užmokesčio pakeitimo“; paskaičiavimus, kuriuose susisteminti duomenys dėl Šilutės padalinio 2016-06-29 ataskaitoje nurodytų prekių, kurioje nurodytų prekių (realizuotų) vertė sudaro 545,71 Eur sumą (su PVM).Atsakovės BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto administratorius R. J. nurodė, kad jis nedalyvavo sudarant ir vykdant konsignacijos sutartį. Todėl administratorius neturi galimybės pakomentuoti kaip buvo pristatomos, perduodamos ir grąžinamos konsignacinės prekės. Administratorius negali komentuoti šalių elgesio sutarties vykdymo metu, nei vertinti konsignaciniais santykiais susijusių dokumentų, nes nedalyvavo juos sudarant (šalys bylos nagrinėjimo metu yra patvirtinusios, kad faktinis prekių tiekimas nesutapo su dokumentiniu, dėl ko prekių perdavimo dokumentai buvo perrašinėjami). Nurodė, kad administratorius nėra auditorius ar teismo ekspertas, kuris galėtų aiškinti buhalterinių dokumentų turinį. Nurodė, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Kretingos vetteikimas“ buvo perduotas tik BUAB „Kretingos vettiekimas“ priklausantis turtas. Kitiems tretiesiems asmenims priklausantis turtas perduotas nebuvo. Bankroto byloje patvirtintas ieškovės reikalavimas - 29 257,54 Eur. Pateikė BUAB „Kretingos vettiekimas“ balansą, sudarytą bankroto bylos įsiteisėjimo dienai.Ieškovės vykdančioji direktorė Edita R. D. palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad paskutinis prekių trūkumas atsirado už laikotarpį nuo 2016-05-04.Liudytoja N. G. patvirtino, kad 2016-06-29 Šilutė padalinio ataskaita yra paskutinė dėl ieškovės prekių. Šioje ataskaitoje nurodytos prekės buvo parduotos už laikotarpį nuo 2016-06-20 iki 2016-06-29. Ataskaitoje nurodyti duomenys apie parduotas prekes atitiko faktinę situaciją. Patvirtino, kad po to, kai gavo pranešimą neprekiauti ieškovės prekėmis, to ir nedarė. Patvirtino, kad atsakovės vadovė buvo rūpestinga, atidi, domėjosi padalinio veikla, kontroliavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio dalis dėl 10 060,57Eur skolos priteisimo paliktina nenagrinėta. Kita ieškinio dalis atmestina.

Ieškovė prašo ieškinio dalį dėl 10 060,57 Eur skolos už parduotas prekes priteisimo palikti nenagrinėtą, nes atsakovės bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Atsakovės bankroto administratorius raštiško sutikimo dėl šios ieškinio dalies atsiėmimo nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ši aplinkybė yra žinoma bankroto administratoriui, prieštaravimas negautas, konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir šią ieškinio dalį palikti nenagrinėtą (LR CPK 139 str.).

Dėl 6 468,88 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovių

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta konsignacijos sutartis dėl veterinarijos prekių tiekimo. Ieškovė solidariai prašo priteisti iš atsakovių nuostolių atlyginimą. Atsakovės vadovė su tuo nesutinka, teigia, kad jos atsakomybė galėtų būti tik subsidiari. Teismas sutinka su atsakovės vadovės argumentais dėl atsakomybės rūšies, nes ieškovė kildina atsakovės vadovės, kaip UAB „Kretingos vettiekimas“ vadovės, civilinę atsakomybę iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, jog kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir kt.). Ieškovė nurodė, kad atsakovės vadovė neužtikrino, kad prekės nebūtų pardavinėjamos po sutarties nutraukimo, t. y. nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, saugant ieškovės perduotą turtą, todėl laikytina atsakinga ieškovei dėl nuostolių atlyginimo (neparduotų negrąžintų prekių vertės).Konsignacijos sutartyje nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Todėl pagrįsti atsakovės vadovės argumentai, kad sutarties nutraukimui turi būti taikomos bendrosios teisės aktuose įtvirtintos nuostatos.Atsakovės vadovė nurodė, kad konsignacijos sutarties nutraukimas turėjo būti inicijuotas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki sutarties nutraukimo. Su šiais atsakovės vadovės argumentais sutikti negalima.Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nutartyje 3K-7-297/2012 yra konstatavęs, jog pagal CK 6.219 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Ši nuostata skiriasi nuo CK 6.217 straipsnio tuo, kad joje įtvirtinta ne faktinio, bet būsimo, prognozuojamo sutarties pažeidimo samprata. CK 6.219 straipsnis yra speciali prevencinė kreditoriaus teisių apsaugos norma, kuri leidžia sutartį nutraukti net tuo atveju, jei faktiškai esminis sutarties pažeidimas dar neįvyko, bet iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tai atsitiks. Sutarties nutraukimas tokiomis aplinkybėmis yra kur kas racionalesnis problemos sprendimo būdas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, nes kreditorius, užuot laukęs akivaizdžiai numatomo prievolės neįvykdymo padarinių, gali tęsti savo planus sudaręs sutartis su kitais kontrahentais arba perplanuoti savo veiklą. Skolininkui tai naudinga tuo, kad sutartis nutraukiama ir nedidėja kreditoriaus patiriami nuostoliai, kuriuos jis gali vėliau prisiteisti iš skolininko. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.219 straipsnį galima taikyti esant šioms sąlygoms. Pirma, sutartinė prievolė turi būti galiojanti. Antra, neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Trečia, būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus. Akivaizdumas kvalifikuojant numatomą sutarties pažeidimą turi būti toks, kad būtų pakankamai didelė tikimybė, jog numatomas sutarties pažeidimas bus, tačiau absoliutaus įsitikinimo nereikalaujama. Ketvirta, gresiantis pažeidimas turi būti esminis. CK 6.219 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, jei apskritai dėl pažeidimo, kurio tikimasi, yra leidžiama nutraukti sutartį, t. y. jis turi būti esminis pagal CK 6.217 straipsnį. Penkta, numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę.Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad egzistavo sąlygos (didėjo įsiskolinimas, kreditoriai nepatvirtino restruktūrizavimo plano), leidžiančios ieškovei konsignacijos sutarties nutraukimą inicijuoti be išankstinio įspėjimo CK 6.2189 str. pagrindu.Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą apie prekių perdavimą atsakovei, atsakovės parduotų ir iš atsakovės susigrąžintų prekių kiekius, t. y. faktinę situaciją nurodytą sprendimo 15 p., konstatuoja, kad atsakovės argumentai nepagrįsti, jog CALCI –MAG prekės faktiškai nebuvo pristatytos atsakovei. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.Reikalavimą priteisti konkretų žalos atlyginimo dydį ieškovė grindžia atsakovės vadovės neteisėtais veiksmais, kurie, kaip nurodė ieškovė, pasireiškė: tuo, kad paskutinė atsakovės ieškovei pateikta ataskaita nėra teisinga bei tuo, kad atsakovės vadovė neužtikrino, jog prekės nebūtų pardavinėjamos po sutarties nutraukimo. Nurodė ir tai, kad abiem atvejais sutartis nebuvo tinkamai vykdoma dėl netinkamo darbo organizavimo, už kurį atsako bendrovės vadovas.Kaip jau minėta anksčiau civilinės atsakomybės nuostatos dėl pareigos atlyginti žalą pagal civilinės atsakomybės institutą nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė - tai neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, t. y. neteisėtų veiksmų rezultatas (žala), kaltė, bei žala ir nuostoliai. Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka reikalavimus pagal civilinės atsakomybės institutą iškėlusiam asmeniui. Šiuo atveju ieškovei. Teismas įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės, jos vadovės nesąžiningų ar neteisėtų veiksmų.Byloje esantys duomenys, neduoda pagrindo konstatuoti, kad paskutinė atsakovės ieškovei pateikta ataskaita nėra teisinga bei atsakovė po sutarties nutraukimo pardavinėjo ieškovės prekes. Atsakovės nustatyti prekių kiekių neatitikimai iš esmės atsirado dėl to, kad atsakovė pavėluotai ieškovei pateikė 2017-07-07 ataskaitą (bendra ataskaitoje nurodytų parduotų prekių suma sudaro 5 568,38 Eur) ir Šilutės padalinio 2016-06-29 ataskaitą (bendra ataskaitoje nurodytų parduotų prekių suma sudaro 545,71 Eur), kurių ieškovė nepriėmė. Įvertinus liudytojos N. G. paaiškinimus, kad 2016-06-29 ataskaitoje nurodytos prekės buvo parduotos laikotarpiu nuo 2016-06-20 – 29, taip pat aplinkybę, kad ieškovė vadovaudamasi sutarties nuostatomis išrašydavo atsakovei sąskaitas už prekės pasibaigus jų realizavimo terminui, nors prekė ir nebūdavo parduota, taip pat aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovė naudojosi skirtingus matų vienetus bei apskaitos būdus (suminė ir kiekinė), taip pat galimas skaičiavimo paklaidas, teismas konstatuoja, jog ieškovės prielaida, kad atsakovė teikdama ataskaitas pavėluotai, bandė priderinti jose nurodytas sumas su faktiniu prekių trūkumu. Reikalavimą priteisti konkretų žalos atlyginimo dydį ieškovė grindė ir tuo, kad atsakovės vadovė nesiėmė visų nuo jos priklausančių priemonių (veiksmų), kad būtų tinkamai apskaitomos, saugomos ir kontroliuojamos konsignacijos pagrindais gaunamos ir parduodamos prekės (sprendimo 15 p.). Šie ieškovės argumentai nėra pakankami konstatuoti atsakovės vadovės neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus. Nuo konsignacijos sutarties sudarymo atsakovės vadovė tomis pačiomis priemonėmis ir veiksmais organizavo konsignacijos pagrindais gaunamų ir parduodamų prekių apskaitą, saugojimą ir kontrolę. Ieškovė pretenzijų atsakovei, jos vadovei dėl minėtų priemonių ir veiksmų pretenzijų nereiškė, pasiūlymų neteikė. Duomenų, kad po konsignacijos sutarties nutraukimo būtų pakeista konsignacijos prekių apskaita, saugojimas ir kontrolė, byloje nėra. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovės vadovės veiksmai neatitiktų rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato byloje nėra. Juolab, kad ieškovė konsignacijos sutartį nutraukė be išankstinio įspėjimo, atsakovė iki sutarties nutraukimo konsignacijos prekės platino per 17 padalinių, atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir kreditoriai 2016-06-23 nepatvirtino restruktūrizavimo plano.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė atsakovės, jos vadovės, neveikimo ar neteisėto veikimo, priešingo ieškovės ar atsakovės interesams, teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, be kurių atsakomybė, bei pareiga atlyginti nuostolius (žalą), neatsiranda. Todėl ieškinys dėl 6 468,88 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis, atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinis ir išvestinis reikalavimas.Dėl kitų šalių nurodytų argumentų, susijusių su nuostolių priteisimo, teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turėjo 970 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.)Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės vadovė turėjo 484 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, atsakovės vadovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinio dalį dėl 10 060,57 Eur skolos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovės UAB „Veta“ atsakovei D. A. priteisti 484 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.