Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-93-174-2012

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-11-29
Bylos Nr.: 1A-93-174-2012
Teisminio proceso Nr.: 1-30-2-00288-2009-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis: M. B.
Nukentėjusysis: D. B.
Advokatai: Marius Navickas, Vaidotas Rutavičius

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Danutė Valošinaitė Baudž. byla Nr. 1A-93-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00288-2009-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDis

Lietuvos respublikos vardu

2012 m. lapkričio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nuteistajai M. B.,nuteistosios M. B. gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,nukentėjusiosios D. B. atstovui advokatui Mariui Navickui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 18 MGL (2 340 Lt) dydžio bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 23 MGL (2 990 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteista už tai, kad ji nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2009-03-26, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, suklastojo dvi 2007-05-16 dienos sutartis tarp jos ir D. B., kur įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra kad D. B. įsipareigoja už suteiktas paskolas mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo visos laiku negrąžintos sumos, bei suklastojo D. B. parašą. 2009-03-26 M. B. šias suklastotas sutartis pateikė Klaipėdos apygardos teismui, esančiam Herkaus Manto g. 26, Klaipėdoje, reikšdama ieškinį D. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Taip M. B. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus.

Be to, M. B. nuteista ir už tai, kad ji 2009-03-26, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, pateikė Klaipėdos apygardos teismui, esančiam Herkaus Manto g. 26, Klaipėdoje, suklastotas 2007-05-16 paskolos sutartis tarp jos ir D. B., iš anksto žinodama, kad D. B. neįsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo paskolintos 113 000 Lt sumos. M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš D. B. 40 680 Lt delspinigių. 2009-08-31 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs ieškinį, priteisė M. B. 20 340 Lt, ir taip ji apgaule įgijo turtinę teisę į D. B. priklausančius 20 340 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji M. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-12 apkaltinamąjį nuosprendį ir ją išteisinti. Nuteistoji teigia, kad apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė specialisto išvada. Nurodo, kad teismų praktikoje griežtai laikomasi įrodymų pakankamumo teismo išvadoms taisyklės (LAT 2004-11-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-611/2004). Apeliantės teigimu, teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o jų nebuvimas reiškia, jog veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepadaryta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuoseklūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, turi būti vertinami kaip teisingi, o ne kaip pasirinkta gynybos taktika. Tuo tarpu kelių asmenų prieštaringi parodymai apie tas pačias aplinkybes įgalina jų parodymus vertinti kritiškai, net jei tai policijos pareigūnai (LAT 2009-11-10 nutartis baudž. byloje Nr. Nr. 2K-462/2009). Nuteistosios nuomone, teismas pripažindamas ją kalta, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus – be pagrindo atmetė jos parodymus, kurie yra nuoseklūs, nesiskiria nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusiosios parodymus turėjo vertinti kritiškai, kadangi ji skirtingu laiku skirtingai aiškino apie sandorio sudarymo aplinkybes, paties sandorio faktą, be to, ji pati yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo sudarant sandorius, kurių suklastojimu yra kaltinama. M. B. nurodo, kad teismui nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo iš nukentėjusiosios pagal sutartis, kurių klastojimu ji yra kaltinama, nukentėjusioji D. B. iš pradžių nei savo parašo, nei sutarčių turinio neginčijo, ginčijo tik skolos dydį bei teigė, jog delspinigiai yra per dideli, todėl teismas juos turėtų sumažinti. Skirtingose civilinės bylos nagrinėjimo stadijose nukentėjusioji nurodė skirtingas skolos dydžio sumas. Versiją, kad ginčijamos sutartys neva yra suklastotos, D. B. iškėlė tik tada, kai teismas priėmė jai apkaltinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo. Dėl tokios gynybos versijos apkaltinamasis nuosprendis nukentėjusiajai buvo panaikintas ir byla buvo perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nuteistosios M. B. nuomone, šios aplinkybės leidžia abejoti nukentėjusiosios D. B. parodymų tikrumu, todėl jie turi būti vertinami kritiškai.

Nuteistosios M. B. nuomone, teismas be pagrindo šioje byloje kaip esminiu jos kaltės įrodymu rėmėsi specialisto išvada, kuri yra neišsami, ją skiriant ir atliekant buvo pažeistos pagrindinės ir esminės rašysenos ekspertizių atlikimo procedūros, nebuvo atsakyta į visus svarbius klausimus, nebuvo įvertintos papildomos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę išvadai padaryti. Apeliantės M. B. nuomone, specialistės paaiškinimai taip pat negali būti jos kaltės dėl dokumentų suklastojimo įrodymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) ir teismų praktikoje nenumatyta, jog specialisto paaiškinimai dėl jo pateiktos išvados gali būti vertinami kaip savarankiškas duomenų šaltinis. Baudžiamojo proceso paskirtis yra išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Todėl bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra pašalinti visas abejones ir neaiškumus byloje. Teismo nuosprendyje bet kokios, net ir mažiausios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Byloje buvo galimybė pašalinti visas abejones, kylančias dėl specialisto išvados patikimumo, pakartotinai paskiriant ekspertizę, tačiau apylinkės teismas skirti ekspertizę atsisakė, nors, apeliantės teigimu, šioje byloje esančios specialisto išvados tinkamu ir patikimu įrodymu laikyti negalima. Vadovaujantis BPK 284 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jei specialisto išvada yra pakankamai aiški ir išsami, tai specialistas į bylos nagrinėjimą nekviečiamas, tai daroma tik tada, kai jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ir papildyti, t. y. tais atvejais, kai specialisto išvada nėra pakankamai aiški ir išsami. Apylinkės teismas šioje byloje nusprendė apklausti specialistę, vadinasi pripažino, kad jos pateikta išvada nėra pakankamai aiški ir išsami. Apklausos metu specialistė pripažino, kad jos nurodyti pažeidimai galėjo turėti reikšmės atliekant tyrimą, tačiau teigė, jog tikėtina, kad išvada dėl to nepasikeistų. Apeliantės įsitikinimu, vien ši aplinkybė patvirtina, kad dėl specialisto išvados yra abejonių ir neaiškumų, todėl apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateikta išvada priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Specialisto prielaidos nėra įrodymas byloje, sprendžiant apie išvados patikimumą. Specialisto išvada pateikta tik kaip tikėtina, todėl negali būti pakankamu kaltės dėl dokumentų suklastojimo įrodymu.

Nuteistoji M. B. nurodo, kad specialistas pateikė dvi išvadas, t. y. kategoriškai neigiamą, kad paskolų sutartyse pasirašė ne D. B., o kitas asmuo, ir tikėtiną teigiamą, kad minėtose sutartyse D. B. vardu pasirašė M. B.. Tokias išvadas specialistė pateikė pagal tuos pačius jai pateiktus duomenis, kurie buvo pateikti šiurkščiai pažeidžiant tokių duomenų surinkimo ir pateikimo tvarką. Pagal rašysenos ekspertizių išvadų skalę kategoriška neigiama išvada duodama, kai palyginus tiriamuosius rankraštinius įrašus (parašus) ir lyginamuosius rašysenos (parašų) pavyzdžius, nustatoma nuolatinių besiskiriančių požymių visuma, leidžianti neabejotinai teigti, kad tiriamuosius rankraštinius įrašus (ar parašus) ir pavyzdžius parašė skirtingi asmenys, o tikėtina teigiama išvada duodama tada, kai tiriamoji rašysena (parašas) yra nepakankamai informatyvi, nekokybiška lyginamoji medžiaga arba jos per mažai ir todėl nustatytieji sutampantys požymiai nesudaro požymių visumos aukštesnio lygio išvadai. Apeliantei kyla abejonės dėl to, kad specialistė tam pačiam tiriamajam objektui ir pagal tą pačią lyginamąją medžiagą vienu atveju pateikė kategorišką išvadą, kitu atveju – tikėtiną. Pateikdama kategorišką išvadą specialistė leidžia suprasti, kad tiriamieji parašai yra pakankami kategoriškai išvadai padaryti, tuo tarpu pateikdama tikėtiną išvadą specialistė nurodė, kad tie patys parašai jau yra per trumpi, per paprasti, mažai informatyvūs, pasirašyti pamėgdžiojant kito asmens parašą, todėl jau nebepakankami kategoriškai išvadai kitu klausimu padaryti. Tokie specialistės teiginiai prieštarauja blaiviai logikai, nes tas pats tiriamasis objektas vienu metu negali būti ir tinkamas, ir nepakankamas kategoriškoms išvadoms pateikti. Tiek teismo, tiek specialistės teiginys, kad D. B. parašas susideda iš trijų raidžių, todėl neva niekada nebūtų rašomas iš keturių raidžių, prieštarauja bylos medžiagai. Byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad D. B. parašas kaskart yra skirtingas: iš trijų arba iš keturių raidžių, neraidinis, kampuotas, nekampuotas, tai, apeliantės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad D. B. specialiai iškraipo savo parašus. Todėl apeliantės įsitikinimu, visus neaiškumus galima pašalinti tik paskyrus byloje pakartotinę ekspertizę. Ekspertui, nepažeidžiant nustatytų procedūrų, turi būti pateikta tokia medžiaga, kokios reikalauja ekspertizės metodinės rekomendacijos. Apeliantė nurodo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos TM 2007-09-04 įsakymu Nr. 1R-327, patvirtintų Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos ekspertizės centre nuostatų (toliau Nuostatų) 52 p., ekspertas (specialistas) atlikdamas ekspertizę (tyrimą) vadovaujasi specialiomis žiniomis, protingumo, sąžiningumo, nešališkumo principais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ekspertizių (tyrimų) atlikimą, bei LTEC kokybės vadybos sistemos reikalavimais. Tai reiškia, kad atliekant ekspertizes ar specialisto išvadas privalu vadovautis ir tos ekspertizės atlikimo metodinėmis rekomendacijomis. Rašysenos ekspertizės atlikimo rekomendacijose yra nurodyta, kokie reikalavimai keliami pavyzdžių paruošimui. Visų pirma rekomendacijose yra nurodyta, kad imant eksperimentinius parašų pavyzdžius neleistina, kad rašantysis kopijuotų tiriamąjį parašą. Šiuo atveju imant eksperimentinius parašus iš M. B. buvo pareikalauta pasirašyti už D. B., kopijuojant jos parašą nuo 2007-05-16 sutarties dėl 30 000 Lt paskolos. M. B. nurodo, jog kaip liudytoja apklausta tyrėja L. R. tiesiogiai nepripažino, kad liepė jai kopijuoti nukentėjusiosios D. B. parašą, tačiau pripažino parodžiusi, kaip ji turi pasirašyti už nukentėjusiąją, ši aplinkybė, nuteistosios įsitikinimu, reiškia kopijavimą. Be to, apeliantės teigimu, tyrėjos paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, nes ji nepripažino savo pačios padarytų klaidų, už kurias galėtų būti patraukta drausminėn atsakomybėn. Apeliantė abejoja ir tuo, jog tiek L. R., tiek jos viršininkė V. S. medžiagą specialistui parengė pagal rekomendacijas, nes jų nebuvo paisoma. Nors teismas nurodė, jog V. S. patvirtino, kad rekomendacijų buvo laikomasi, tačiau pati V. S. to teisme nepatvirtino, paaiškino, kad ji medžiagos specialisto išvadai nerengė, jos netikrino, o tik iš dalies konsultavo savo pavaldinę, kaip tai reikia padaryti.

M. B. įsitikinimu, parašo kopijavimo faktą patvirtina ir patys eksperimentiniai pavyzdžiai, kuriuose aiškiai matyti, kad nukentėjusiosios parašas nukopijuotas, nes yra labai panašus į parašą sutartyje. Rekomendacijose yra nurodyta, kad imant eksperimentinius parašų pavyzdžius pasiūloma pačiam asmeniui, kurio vardu pasirašyta, 3–4 lapuose parašyti savo vardą, pavardę ir greta du kartus pasirašyti. M. B. nurodo, kad nukentėjusioji prie vardo ir pavardės pasirašinėjo tik vieną kartą. Rekomendacijose yra nurodyta, kad asmeniui, kuris galėjo pasirašyti už kitą asmenį, pasiūloma 1–2 lapuose parašyti savo vardą, pavardę ir du kartus šalia pasirašyti savo parašu bei 3–4 lapuose parašyti asmens, kurio vardu yra tiriamasis parašas, vardą pavardę ir jo vardu du kartus pasirašyti. Nuteistoji M. B. nurodo, kad jos eksperimentiniuose pavyzdžiuose yra paimti tik pavyzdžiai su nukentėjusiosios vardu, pavarde ir vienu parašu, kuris yra nukopijuotas, o ne jos sugalvotas kaip tikėtinas jos parašas. Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad, esant nustatytoms parašo padėjimo sąlygoms, eksperimentiniai parašai paimami ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip parašas buvo padėtas, bei įvairiomis kitomis sąlygomis, ir apie tai turi būti informuotas ekspertas. Nuteistoji M. B. teigia, kad tiek iš jos, tieks iš nukentėjusiosios D. B. parašų pavyzdžiai buvo paimti tik įprastomis sąlygomis, nors byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji sutartis pasirašė automobilyje, jas pasidėjusi ant priekinio skydelio, būdama pavargusi ir pagiringa. Eksperimentiniai pavyzdžiai šiomis sąlygomis nebuvo paimti ir nebuvo pateikti ekspertui, jis nebuvo informuotas apie tokias parašo padėjimo sąlygas, tai matyti iš užduoties atlikti tyrimą. Rekomendacijose yra nurodyta, kad be parašo atlikimo sąlygų ekspertui taip pat turi būti pateikti duomenys apie parašų pavyzdžius pateikusius asmenis ir asmenį, kurio vardu pasirašyta, nurodant jų vardus, pavardes, tėvavardžius, gimimo vietas bei vietas, tautybę, išsilavinimą, profesiją, kalbų mokėjimą, fizinius trūkumus. Tokie duomenys ekspertui pateikti nebuvo. Nuteistosios M. B. nuomone, tai turi ypatingą reikšmę, kadangi ji nuo 2004 metų serga sunkia nepagydoma Parkinsono liga, kuri turi didelę įtaką jos rašysenai, nes dėl šios ligos jai dreba rankos, ypač susijaudinus. Rekomendacijose taip pat nurodyta, esant pagrindo manyti, kad parašas gali būti pakeistas paties pasirašiusiojo asmens, imant eksperimentinius parašus, privalu juos paimti dar ir įvairiais pasirašinėjančiam žinomais variantais bei skirtingais tempais. Tai padaryta nebuvo, ekspertui nebuvo pateikti duomenys apie įtarimus, kad parašą galėjo pakeisti ir pats pasirašantysis asmuo. Tokie įtarimai yra pagrįsti, kadangi nukentėjusiajai D. B. yra iškelta baudžiamoji byla už sukčiavimą stambiu mastu, dėl to, apeliantės teigimu, D. B. galėjo keisti savo parašus. Tokią išvadą patvirtina ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-107/2010 esantys dokumentai – paskolos sutartys, vekseliai bei D. B. pasirašyti procesiniai dokumentai, kuriuose nukentėjusiosios parašai yra skirtingi. Minėti dokumentai yra to paties laikotarpio, kaip ir tiriami dokumentai. Tai ypač svarbu, nes rekomendacijos reikalauja pateikti ekspertui visus pasirašiusiojo asmens pavyzdžių variantus ir kad laisvieji bei sąlygiškai laisvieji parašų pavyzdžiai būtų pateikti tiriamojo parašo laikotarpio bei padaryti panašiomis sąlygomis. Tuo tarpu iš specialisto išvados matyti, kad specialistui buvo pateikti laisvieji ir sąlyginai laisvieji parašų pavyzdžiai, padaryti praėjus 1–2 metams po tiriamojo parašo padarymo, be to, buvo padaryti visai kitomis sąlygomis, nei tiriamieji parašai, t. y. to laikotarpio, kai nukentėjusioji D. B. jau buvo pareiškusi, kad jos parašas neva yra suklastotas. Šie duomenys, apeliantės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad minėtuose tyrimui pateiktuose pavyzdžiuose D. B. parašas galėjo būti jos pačios pakeistas. Rekomendacijose yra nurodyta, kad laisvaisiais parašų pavyzdžiai laikytini tik tie parašų pavyzdžiai, kurie buvo padėti tuo laikotarpiu, kai pasirašęs asmuo nežinojo ir negalėjo numatyti, kad jie kada nors gali būti panaudoti kaip jo parašo pavyzdžiai ekspertizei atlikti. Tam tinka ir nukentėjusiosios D. B. prašymas išduoti tapatybės kortelę.

Apeliantė pažymi, kad jokie įrodymai byloje teismui neturi išankstinės įrodomosios galios ir dėl jų įrodomosios reikšmės teismas gali pasisakyti tik juos ištyręs, įvertinęs ir paskelbdamas byloje nuosprendį. Nuteistoji M. B. nurodo, kad šioje byloje teismas nutartimi, kuria atsisakė byloje paskirti ekspertizę, jau išsakė išankstinę nuomonę dėl specialisto išvados įrodomosios reikšmės, nors tai neleistina. Taigi ir ši aplinkybė, apeliantės teigimu, patvirtina būtinumą skirti ekspertizę, siekiant pašalinti neaiškumus bei galimą teismo šališkumą kaltinimo naudai.

Nuteistoji M. B. ir jos gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo nuteistosios M. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji D. B. ir jos atstovas advokatas M. Navickas prašo nuteistosios M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių įrodymų teisinančiais, todėl juos netinkamai įvertino, nepašalino prieštaravimų. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą.

Teisiamojo posėdžio metu M. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. balandžio mėn., tikslios datos nepamena, jai paskambino J. M. ir pasakė, kad nekilnojamojo turto agentūros direktorei reikia paskolinti 100 000 Lt namų statybos užbaigimui ir įnašui į banką „DnB Nord“ dėl paskolos gavimo. Ji sutiko paskolinti. M. savo ranka jai išrašė 70 000 Lt sumos ir 30 000 Lt sumos vekselius vieno mėnesio laikotarpiui, nors žodžiu susitarė dėl dviejų savaičių termino, Iš viso paskolino 100 000 Lt, t. y. iš pradžių 73 000 Lt, po to – 27 000 Lt. Vekseliuose nebuvo nurodyta, kad bus mokamos palūkanos. Praėjus savaitei jai paskambino D. B. ir paprašė paskolinti dar 23 000 Lt, nurodydama, kad dėl statybinių medžiagų vagystės negalės laiku užbaigti statybų. D. B. pati savo ranka išrašė 23 000 Lt sumos vekselį, pinigus įsipareigojo grąžinti po mėnesio. Visi trys vekseliai buvo išrašyti vieno mėnesio laikotarpiui. Baigiantis pirmojo vekselio galiojimui, ji paskambino D. B. ir pasakė, kad eis pas notarą ir nuneš vekselius. Tada D. B. pasakė, kad gali grąžinti 10 000 Lt. Susitikus su D. B., jai buvo grąžinta 10 000 Lt ir abiejų susitarimu buvo sutarta pakeisti visus tris vekselius į paskolos sutartis. Ji surašė dvi sutartis. Vienoje buvo parašyta, kad ji D. B. skolina 83 000 Lt, kitoje – kad skolina 30 000 Lt. Sutartyje buvo nurodyta, jog pinigus skolina mėnesiui laiko, jų negrąžinus skaičiuojami delspinigiai po 0,2 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą dieną. D. B. paėmusi sutartis pasirašė jas sėdėdama automobilyje, tada ji perplėšė tris vekselius ir atidavė D. B.. Praėjus mėnesiui po sutarčių surašymo, ji telefonu pradėjo ieškoti D. B., kadangi ši negrąžino jai pinigų, tačiau susiekti nepavyko. Nuėjus pas D. B. į namus, pastarosios mama paaiškino, kad D. B. dingo palikusi vaiką ir jos jau nėra pora savaičių. Po kiek laiko dienraštyje „Klaipėda“ ji rado skelbimą, jog nuo D. B. nukentėję asmenys turėtų kreiptis nurodytu telefonu. Paskambinus nurodytu telefonu, jai pasakė nuvykti į policijos komisariatą, kuri ji parašė pareiškimą. M. B. pažymėjo, jog paskolos sutarčių ji neklastojo, jas pasirašė pati D. B..

Nukentėjusioji D. B. teisme tvirtino, kad ginčijamų paskolos sutarčių nepasirašinėjo, sutartyse yra ne jos parašas. Parodė, kad 2007 metais jai reikėjo pasiskolinti apie 100 000 Lt. Sutarė, kad pinigus jai paskolins M. B. ir kas mėnesį ji mokės 4 proc. nuo pasiskolintos sumos. Už paskolintus pinigus ji M. B. pasiūlė užstatyti savo turimą žemę kaip užstatą už skolas, tačiau užstato M. B. atsisakė. 2007 m. balandžio mėnesį skolinantis pinigus buvo išrašyti 83 000 Lt sumos vekseliai ir 4 proc. palūkanų, tai sudarė apie 5 000 Lt. Vekseliai už paskolintus pinigus buvo išrašyti jos pačios ranka. J. M. vekselių nesurašė ir jų nepasirašė. Vėliau su M. B. susitarė dėl paskolintų pinigų sudaryti sutartis. M. B. išskaidė paskolintus pinigus į tris dalis ir paprašė pasirašyti tris sutartis, kurios buvo surašytos pastarosios ranka, tam, kad nebūtų problemų dėl mokesčių. Kokiomis dalimis buvo išskirtos pinigų sumos sutartyse D. B. nurodė neatsimenanti. Prieš pasirašant sutartis, ji jas perskaitė, jas paaiškino ir pati M. B., jokių delspinigių sutartyse numatyta nebuvo. Sutartis ji pasirašė 2007-05-16 sėdėdama automobilyje, pasidėjusi po sutartimis knygą. Pasirašydama sutartis ji nebuvo išgėrusi. Sutarčių kopijų ji negavo ir jų neprašė. Po to, kai buvo pasirašytos sutartys, M. B. atidavė jai vekselius ir ji juos suplėšė. Pinigus skolinosi du kartus. Dėl negrąžintų pinigų ji nesislapstė, tiesiog buvo išvykusi pas sūnų, grįžusi po pusantro mėnesio ji nuėjo pas M. B.. Ji nežinojo, kad yra iškelta baudžiamoji byla. Ji savo ranka visada ant dokumentų rašydavo vardą, pavardę ir parašą, taip ji parašė ir pasirašydama 2007-05-16 sutartis. Sutarčių, kurios yra byloje, ji nepasirašė, parašas yra ne jos. Kitokių parašų formų, nei yra jos įprastas, nenaudoja.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo kritiškai vertino M. B. duotus parodymus, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Tuo tarpu nukentėjusiosios D. B. parodymai yra prieštaringi, nes ji skirtingai aiškino ginčijamų paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas M. B. apkaltinamąjį nuosprendį, jį iš esmės grindė byloje pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2010-01-07 specialisto išvada Nr. 11K-417 (09), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktose 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė ne D. B., o kitas asmuo. Tikėtina, kad tirti pateiktose 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė M. B.. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti byloje pateikta specialisto išvada, nes ją patvirtina ekspertės D. G. bei kaip liudytojų apklaustų tyrimą atlikusių L. R. bei V. S. parodymai. Teismas nurodė, kad remiantis specialisto išvadą pateikusios ekspertės D. G. parodymais, nustatyta, jog tyrimui pateikto parašo buvo nustatyti esminiai skirtumai nuo kitose sutartyse esančio D. B. parašo ir nustatyti panašumai su M. B. rašysena, tyrimui pateiktas parašas, sudarytas iš raidinių elementų, atsispindėjo M. B. rašysenoje. Skundžiamame nuosprendyje teismas nesuabejojo ir ekspertės D. G. parodymais, kadangi kaip liudytojos apklaustos L. R. ir V. S. patvirtino, jog dėl parašų ekspertizės viskas buvo atliekama pagal rekomendacijas ir procesą. Tuo tarpu M. B. parodymus teismas vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad juos paneigia teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

Nuteistoji M. B. apeliaciniame skunde ginčydama byloje pateiktą specialisto išvadą nurodė, kad ji yra tik tikėtina bei neišsami, ją skiriant ir atliekant buvo pažeistos pagrindinės ir esminės rašysenos ekspertizių atlikimo procedūros, nebuvo atsakyta į visus svarbius klausimus, nebuvo įvertintos papildomos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę išvadai padaryti.

Apeliacinės instancijos teismas M. B. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais keliamos abejonės byloje esančios specialisto išvados objektyvumu, jog ją skiriant ir atliekant buvo pažeistos pagrindinės ir esminės rašysenos ekspertizių atlikimo procedūros, pripažino pagrįstais ir paskyrė šioje baudžiamojoje byloje kompleksinę dokumentų – rašysenos ekspertizę.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. liepos 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-294 (12) padaryta išvada, kad 2007-05-16 sutartyse tarp M. B. ir D. B. dėl 83 000 Lt ir 30 000 Lt skolos D. B. vardu pasirašė D. B.. Tikėtina, kad 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. pasirašė, veikiant vidiniams rašymą trikdantiems veiksniams, t.y. esant neįprastai būsenai (susijaudinimui, širdies ritmo sutrikimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, apsvaigimui nuo alkoholio, pagirių sindromui ar kt.). Pasirašymui galėjo turėti įtakos nepakankamai patogios, t.y. neįprastos rašymo sąlygos (pvz. automobilyje). Pakeistos rašysenos požymių nenustatyta. Šio akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad: „2010-01-07 specialisto išvadoje Nr. 11K-417 (09), padarytoje D. G., buvo pateiktos tokios išvados: 1) Tirti pateiktose 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė ne D. B., o kitas asmuo. 2) Tikėtina, kad tirti pateiktose 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė M. B.. <...> Šios išvados skiriasi nuo mūsų pateikiamos dėl tokių priežasčių: Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyriausiosios tyrėjos V. Ž. 2009-12-21 užduotyje atlikti tyrimą nebuvo pateikta informacijos apie 2007-05-06 paskolų sutarčių pasirašymo sąlygas ir galėjusių pasirašyti asmenų ligas bei galimas neįprastas būsenas pasirašymo metu. Be tokios informacijos nustatytų parašų požymių sutapimų ir skirtumų įvertinimas visada yra problemiškas.“

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. liepos 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-437 (12), be kita ko, nurodyta, kad: „5. Abiejose pateiktose 2007-05-16 paskolos sutartyse D. B vardu parašai yra pasirašyti skirtingomis rašymo sąlygomis nei sutarčių tekstai.“

Paminėtas 2012 m. liepos 5 d. ekspertizės aktas Nr. 11-294 (12) yra išsamus, pakankamas ir dėl jo nekyla abejonių, o byloje esanti 2010-01-07 specialisto išvada Nr. 11K-417 (09) vertintina kritiškai. Pastarojoje išvadoje padaryta kategoriška išvada, jog tirti pateiktose 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė ne D. B., o kitas asmuo, sutampa su ekspertizės akto išvadomis ir dėl to ginčo nėra. Tačiau šioje išvadoje padaryta ir tikėtina išvada, t. y. nurodyta, jog tikėtina, kad tirti pateiktose 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė M. B.. Pastarąją išvadą paneigia paminėtame 2012-07-05 ekspertizės akte Nr. 11-294 (12) padaryta priešinga išvada, t. y., jog 2007-05-16 sutartyse tarp M. B. ir D. B. dėl 83 000 Lt ir 30 000 Lt skolos D. B. vardu pasirašė D. B., ir tokia išvada teisėjų kolegijai nekelia abejonių visų pirma dėl to, kad ekspertizės išvadoje padaryta tik tikėtina išvada. Antra, nagrinėjamoje bylos nustatyta, kad skiriant ir atliekant specialisto išvadą buvo pažeistos pagrindinės ir esminės rašysenos ekspertizių atlikimo procedūros, nebuvo atsakyta į visus svarbius klausimus, nebuvo įvertintos papildomos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę išvadai padaryti. Tai konstatuota ir minėtame ekspertizės akte, nurodant, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyriausiosios tyrėjos V. Ž. 2009-12-21 užduotyje atlikti tyrimą nebuvo pateikta informacijos apie 2007-05-06 paskolų sutarčių pasirašymo sąlygas ir galėjusių pasirašyti asmenų ligas bei galimas neįprastas būsenas pasirašymo metu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir remdamasis tikėtina išvada ir ją pateikusios ekspertės D. G. bei liudytojų L. R. ir V. S. parodymais, padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, jog 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė M. B.. Apylinkės teismas be pagrindo neatkreipė dėmesio į tai, jog skiriant ir atliekant specialisto išvadą buvo pažeistos procedūros, turinčios esminę reikšmę išvadai padaryti.

Pirmosios instancijos teismas abejones dėl specialistės išvados objektyvumo ir pagrįstumo bandė pašalinti iškviesdamas į teismo posėdį specialistę D. G., tačiau pastarosios paaiškinimai tik dar labiau sustiprina abejones dėl jos pateiktos išvados, kaip savarankiško įrodymų šaltinio, objektyvumo, o kartu ir dėl patikimumo. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausta išvadą pateikusi specialistė D. G. pripažino, kad atliekant tyrimą buvo padaryti tam tikri pažeidimai, kurie galėjo turėti reikšmės atliekant tyrimą. Savo išvados logiškai ir įtikinamai paaiškinti specialistė negalėjo, nors pripažino, kad atliekant tyrimą buvo pažeistos procedūros. Apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino. Specialistės D. G. paaiškinimus, jog dėl padarytų pažeidimų išvada nepasikeistų, paneigia minėto ekspertizės akte padaryta išvada, kad 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė ji pati, kuri yra priešingos specialistės D. G. pateiktai specialisto išvadai, jog tikėtina, kad ginčijamose paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė M. B.. Remtis tokia tikėtina išvada, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, teismas neturėjo pagrindo. Teismas be pagrindo ignoravo M. B. parodymus apie tai, jog tyrėja L. R. jai parodė ginčijamas sutartis ir kad ji kopijavo D. B. parašą pagal parodytas sutartis. Teisme apklausta tyrėja pripažino, kad eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai buvo paimti M. B. parodžius 2007-05-16 paskolų sutartis, o pastaroji teisme patvirtino, kad eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai buvo paimti nukopijuoti tiriamąjį parašą. Toks eksperimentinis rašysenos ir parašų pavyzdžių paėmimo būdas prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizės atlikimo metodinėse rekomendacijose nurodytai eksperimentinių rašysenos ir parašų paėmimo tvarkai. Tai, kad šios tvarkos pažeidimas turėjo įtakos tyrimo rezultatams nekyla abejonių. Be to, teismas turėjo duomenų, jog M. B. yra garbaus amžiaus, serga sunkia liga, dėl kurios jai dreba rankos, tačiau šių aplinkybių visiškai nevertino, nors turėjo duomenų, jog paskiriant ir atliekant tyrimą dėl parašų tikrumo ginčijamose sutartyse buvo pažeistos atitinkamos procedūros. Be to, teisme apklausta tyrėja V. R. pripažino, jog imant parašus ekspertizės atlikimui ji neturėjo duomenų apie M. B. ligą, dėl kurios jai dreba rankos. Kaip minėta, 2012-07-05 ekspertizės akte nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyriausiosios tyrėjo V. Ž. 2009-12-21 užduotyje atlikti tyrimą nebuvo pateikta informacijos apie 2007-05-06 paskolų sutarčių pasirašymo sąlygas ir galėjusių pasirašyti asmenų ligas bei galimas neįprastas būsenas pasirašymo metu. Netikslumų, prieštaravimų ir abejonių dėl specialistės išvados pagrįstumo pirmosios instancijos teismas iki galo nepašalino ir joje padaryta tikėtina išvada rėmėsi kaip neginčijamu įrodymu, kurio nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Dėl šių priežasčių kolegija byloje paskyrė naują kompleksinę dokumentų–rašysenos ekspertizę, pavesdama prokurorei paimti M. B. ir D. B. eksperimentinius ir laisvuosius parašų pavyzdžius laikantis metodinių rekomendacijų ir, kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-07-05 ekspertizės akte Nr. 11-294 (12) padaryta išvada, kad 2007-05-16 sutartyse tarp M. B. ir D. B. dėl 83 000 Lt ir 30 000 Lt skolos D. B. vardu pasirašė D. B., ir ši išvada paneigia 2010-01-07 specialisto išvadoje Nr. 11K-417 specialistės D. G. padarytą išvadą, jog tikėtina, kad tirti pateiktose 2007-05-16 paskolų sutartyse D. B. vardu pasirašė M. B..

Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, be pagrindo neatkreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusioji D. B. civilinės bylos pagal M. B. ieškinį D. B. dėl skolos pagal šioje baudžiamojoje byloje ginčijamas 2007-05-16 paskolos sutartis priteisimo nagrinėjimo metu nors ir teigė, kad M. B. yra skolinga ne pagal 2007-05-16 paskolos sutartis, nurodydama, kad šiose sutartyse yra ne jos parašai, tačiau teismui pasiūlius atlikti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti jos parašo klastojimo faktą šiose sutartyse, ją atlikti atsisakė, ginčijo tik prašomos priteisti skolos dydį bei nesutiko, kad iš jos būtų priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai. Versiją, kad ginčijamos sutartys yra suklastotos, D. B. iškėlė tik tada, kai teismas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo priėmė jai apkaltinamąjį nuosprendį, kuris vėliau buvo panaikintas ir byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, o šiuo metu apylinkės teisme nagrinėjamos dvi anksčiau minėtos baudžiamosios bylos, kuriose D. B. kaltinama sukčiavimu ir didelės vertės svetimo turto įgijimu apgaule. Teismas be pagrindo neatsižvelgė ir į tai, jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu prieš M. B. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad šiuo metu Klaipėdos miesto aplinkės teisme nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamoji yra D. B.. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-239-108/2012 D. B. kaltinama apgaule savo naudai iš šioje byloje kaltinamos M. B. įgijusi didelės vertės svetimą turtą, baudžiamojoje byloje Nr. 1-625-158/2012 D. B. kaltinama sukčiavimu prieš A. O. M.. Šie duomenys bei pačios nukentėjusiosios D. B. parodymų nenuoseklumas verčia abejoti pastarosios parodymų objektyvumu.

Kolegija, įvertinusi paminėtas specialistės bei ekspertės išvadas ir šių tyrimų atlikimui reikalingos medžiagos gavimą, daro išvadą, jog ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas ir, priešingai nei specialistės D. G. išvada, pagrįsta Rekomendacijose nurodyta tvarka ir būdais, gautų eksperimentinių ir laisvųjų rašysenos pavyzdžių tyrimu. Todėl šis ekspertizės aktas pripažintinas teisėtu būdu gautu ir patikimu įrodymu.

Taigi, byloje lieka vieninteliai D. B. parodymai. Kaip minėta, nukentėjusiosios parodymai dėl 2007-05-16 paskolos sutarčių pasirašymo aplinkybių yra prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Nors D. B. tvirtino, jog minėtų sutarčių ji nepasirašė, tačiau šiuos nukentėjusiosios teiginius paneigia ekspertizės akte padaryta priešinga išvada. Todėl nukentėjusiosios D. B. nenuoseklūs bei prieštaringi parodymai nėra įrodymas ir jų aiškiai nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl M. B., kuri nuosekliai neigė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą. Tam, kad paneigti nuteistosios parodymus, kurie BPK 20 straipsnio prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia nuteistosios parodymus. Tokių įrodymų byloje nėra. Šioje byloje nėra nė vieno įrodymo, išskyrus prieštaringus D. B. parodymus, patvirtinančio, kad M. B. suklastojo 2007-05-16 paskolų sutartis. Apylinkės teismas, padarydamas išvadą, jog M. B. suklastojo 2007-05-16 paskolų sutartis, rėmėsi tik prielaidomis, kuriomis remiantis be pagrindo M. B. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje M. B. buvo kaltinama ir tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtinę teisę, t. y. kad ji 2009-03-26, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, pateikė Klaipėdos apygardos teismui suklastotas 2007-05-16 paskolos sutartis tarp jos ir D. B., iš anksto žinodama, kad D. B. neįsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo paskolintos 113 000 Lt sumos. M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš D. B. 40 680 Lt delspinigių. 2009-08-31 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs ieškinį, priteisė M. B. 20 340 Lt, ir taip ji apgaule įgijo turtinę teisę į D. B. priklausančius 20 340 Lt. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad M. B. 2007-05-16 paskolos sutarčių neklastojo, kaltinimas, jog remiantis šiomis sutartimis ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtinę teisę, taip pat yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nustatė nusikalstamų veikų aplinkybes ir be pagrindo nuteisė apeliantę dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apkaltinamasis nuosprendis dėl dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir M. B. priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Dalius JocysEduardas Maškevičius