- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- AN2-489-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01912-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- S. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nutarimo, kuriuo S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. G. nubaustas už tai, kad jis 2018-06-06, apie 21.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, važiuodamas atbulas atsitrenkė į betoninį šulinį ir jį apgadino, po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 promilės alkoholio.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. (toliau – ir apeliantas) apygardos teismui pateikė skundą. Jame suformulavo du reikalavimus. Prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nutarimą ir panaikinti bylos teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties; arba pakeisti nutarimą, jam pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirti mažesnę baudą ir trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą.
2.1. Apelianto manymu, apylinkės teismas pripažino jį kaltu sukėlus eismo įvykį. Jis nesutinka, kad apgadino šulinį ir mano, kad byloje esantys įrodymai yra abejotini. Apelianto nuomone, šulinys buvo apgadintas anksčiau ir tai įrodo byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog šulinys smarkiai apgadintas (gelžbetoninis šulinio žiedas sutrupintas į keletą dalių, armatūra ne sulinkusi, o tiesiog perlūžusi ne vietoje), o ant jo lengvojo, baltos spalvos automobilio nėra jokių apgadinimų (dažų ar apačioje esančios metalo konstrukcijos nubrozdinimo, pabraižymo). Nurodo, jog kontakto nepajuto, apart mažo krestelėjimo. Nurodo, jog byloje yra dvi pareigūnų darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog šulinio žiedas iškilęs maždaug 30 cm. virš žemės ir ant žiedo galimai buvo sudėtos lentos, imituojančios šulinio dangtį. Mano, kad lentos (žiūrint į nuotraukas) buvo ilgesnės nei šulinio skersmuo. Mano, jog esant sutraiškytam šulinio žiedui, jis turėjo ne tik prisiliesti prie šulinio žiedo ar lentų, bet ir užvažiuoti ant šulinio. Daro prielaidą, jog tuomet turėjo pakilti viena iš lentų, o vienas automobilio ratas įkristi į šulinį, arba automobilio apačia likti pakibusi ant automobilio žiedo. Be to mano, kad net jei ir būtų užvažiavęs ant šulinio, tai jo nebūtų galėjęs sutraiškyti. Mano, kad jis jokio eismo įvykio nesukėlė, o tik važiuodamas atbulas prisilietė prie lentos. Daro prielaidą, kad šulinį anksčiau galėjo apgadinti kitos transporto priemonės. Nurodo, jog pats liudytojas nematė įvykio nuo pat pradžios. Pažymi, kad vėliau A. K. atsiprašė ne dėl sugriauto šulinio, o dėl to, kad įvykio dieną su juo negražiai kalbėjo. Neigia tvarkęs šulinį. Nurodo, kad jo žiniomis, šulinį sutvarkė kiti kaimynai.
2.2. Nurodo, jog jis neskundė 2018-06-06 nutarimo, kuriuo jis nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas užvažiavo ant vandentiekio šulinio ir jį sugadino, nes tai jo teisė, bet ne pareiga. Nurodo, jog jam buvo paskirta nuobauda įspėjimas, kuri nebuvo tokia nuobauda dėl kurios jis turėtų samdytis teisininkus skundui rašyti.
2.3. Pasak apelianto, pažeidimas dėl alkoholio vartojimas po eismo įvykio gali būti padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia, o šiuo atveju nėra nustatyta, jog jis suvokė, kad dalyvavo eismo įvykyje. Jis, apžiūrėjęs suknežintą šulinį ir savo automobilį (kuris buvo neapgadintas), buvo tikras, kad eismo įvykio nesukėlė, o nežinodamas, kad įvyko eismo įvykis, neturėjo susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki įvykio aplinkybių nustatymo. Prašo visas abejones aiškinti jo naudai kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas (31 straipsnis) ir teismų praktika.
2.4. Skunde prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jei apygardos teismas nuspręstų, kad jo veiksmus apylinkės teismas įvertino ir kvalifikavo tinkamai. Prašo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad kaltės neigimas dėl padaryto pažeidimo, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas (LAT nutartys: 2AT-36-2013, 2AT-10-2014, 2AT-66-2014, 2AT-73-2014). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – ir Konstitucinis teismas) išaiškinimu, pagal kurį, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui. Atlikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2008-010-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Nurodo, jog automobilį vairavo blaivus, žmonės nenukentėjo, eismo įvykio kilimą iš dalies sąlygojo šulinio lokalizacijos vieta bei jo būklė (išsikišęs, trukdantis eismui, nebuvo įspėjamojo ženklo ar atšvaito ant jo. Mano, kad jo padarytos veikos pavojingumas yra žymiai mažesnis nei rūšinis ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, todėl net ir sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra aiškiai, akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus: nubaudimą bei prevenciją, yra neteisinga. Pasak apelianto, jis labai gailisi dėl alkoholio vartojimo neišsiaiškinus su liudytoju A. K.. Jis pasikarščiavo, padarė didelę klaidą. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra dirbantis, nebuvo anksčiau baustas už analogišką teisės pažeidimą ar vairavimą esant neblaiviam, nėra įrašytas į įskaitą dėl priklausomybės ligų, susituokęs, augina du vaikus. Mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą, nei numatytas minimalus terminas ANK 423 straipsnio 4 dalyje bei mažesnę baudą. Atkreipia dėmesį, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi nuo 2018-06-06, todėl jau ir taip patiria nemažus apribojimus savo kasdienėje veikloje.
Šalies argumentai
3. Apeliantas teigia, kad ne jis apgadino kaltinime nurodytą šulinį, t. y.. kad jis eismo įvykio nesukėlė ir tuo pačiu nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nes jam nekilo pareiga nevartoti alkoholio. Taip pat teigia, kad galėjo nesuprasti, kad būtent jis apgadino šulinį, todėl jo veiksmuose nėra tyčios. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad jis vis dėl to padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą baudą bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
4. Apygardos teismas išnagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo bylą, atmeta apelianto motyvus kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų A. K., P. S., D. A. parodymams ir rašytinei bylos medžiagai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo
5. S. G. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl jo nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties, nes jo manymu jis eismo įvykio nesukėlė, arba nežinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.
6. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
7. Byloje nustatyta, kad S. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-06-06 nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta atsakomybė asmeniui, padariusiam Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus. Nutarime konstatuota, kad S. G. pažeidė KET 9 punkte įtvirtintą pareigą eismo dalyviams, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>, nes vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas užvažiavo ant šulinio ir jį sugadino. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, gailestis dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nutarimas neskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs.
8. Apeliantas nesutinka, jog jis apgadino šulinį. Nurodė, jog juto, kad vairuodamas ant kažko užvažiavo, bet mano, kad tai nebuvo šulinys. Iš skundo galima išskirti šiuos esminius argumentus: neskundė Institucijos nutarimo, nes skundo parengimo kaštai būtų buvę neproporcingi nutarimu paskirtai nuobaudai „įspėjimui“ ginčyti; jo kaltė nustatyta remiantis tik liudytojo A. K. parodymais, kuris tiesiogiai nematė, ar būtent apeliantas apgadino šulinį; šulinys kliudė eismui, buvo sunkiai pastebimas – nepaženklintas, įrengtas ant važiuojamosios kelio dalies.
9. Apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimas yra įsiteisėjęs, jame nustatytos faktinės aplinkybės yra susijusios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šiame nutarime nustatytomis aplinkybėmis. Be to, apylinkės teismas patikrino Institucijos nutarime nurodytas aplinkybės dėl eismo įvykio, teisme apklausė liudytoją A. K., kuris parodė, jog matė kaip apelianto vairuojamas automobilis buvo užvažiavęs ant šulinio, sulaužė šulinį, nutraukė vamzdžius, nutiestus į jo tėvų namą. Šias aplinkybes liudytojas taip pat nurodė iš karto po įvykio. Tai matyti iš vyriausiųjų patrulių D. V. ir D. A. 2018-06-06 tarnybinių pranešimų (b. l. 5, 6), A. K. 2018-06-06 rašytinio pareiškimo (b. l. 25) ir parodymų, duotų 2018-06-27 (b. l. 27), teisme apklausto liudytojo A. D. parodymų. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodo apeliantas, iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad šulinys buvo ne važiuojamoje dalyje, o šalikelėje (b. l. 56).
10. Taigi, nustatyta faktinė aplinkybė, kad S. G. vairuodamas automobilį padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kurio metu apgadino svetimą turtą, t. y. sukėlė eismo įvykį.
11. Taip pat nustatyta, kad S. G. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas. Apelianto versiją, kad jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, visų pirma paneigia jo paties parodymai, iš kurių matyti, jog jam liudytojas A. K. išreiškė priekaištus dėl apgadinto šulinio, nurodė, kad būtent jis apgadino šulinį ir sakė iškviesiąs policiją, jei apeliantas pasišalins. Tai nurodė ir A. K.. Tačiau apeliantas priėmė sprendimą pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir vartoti alkoholį iki policijos atvykimo. Vadinasi, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, S. G. žinodamas, kad kilo ginčas dėl galimai sukelto eismo įvykio (jo padaryto KET pažeidimo, lėmusio kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą), ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo. Taigi, S. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
12. S. G. prašo taikyti jam 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę piniginę baudą bei nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 bei 4 dalyse.
13. S. G. nesutinka su apylinkės teismo jam pagal 423 straipsnio 3 ir 4 dalis paskirtų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiais, teigdamas, kad, atsižvelgus į jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, elgesį prieš nusižengimų padarymą ir kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra neteisingos ir neproporcingos.
14. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis.
15. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 iki 1 400 Eur (vidurkis - 1 300 Eur). Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (vidurkis - 4 metai) (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
16. S. G. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta 1 270 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, t. y. jam paskirta mažesnė nei vidutinė šio straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda ir paskirtas artimas minimaliam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
17. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).
18. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad, skiriant S. G. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į administracinių nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (žalos pašalinimą) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, į tai, kad jis nusižengė būdamas baustas už kelių, transporto ir eismo saugumo pažeidimus, taip pat praeityje baustas ir už kitokio pobūdžio teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, dirbantis, į tai, kad nepripažino kaltės. Apygardos teismas pažymi, kad S. G. teisinei padėčiai švelninti nepakanka vien to, kad jis anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, kad eismo įvykis įvyko vietoje, kur nėra intensyvaus eismo, kad nenukentėjo žmonės, taip pat kad (kaip tvirtina apeliantas) automobilį jis vairavo būdamas blaivus, ar kad dėl svetimo turto apgadinimo padaryta žala nėra didelė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos nesulaukęs policijos ir vartojo alkoholį iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo ne atsitiktinai, o sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, policijai atvykus, iš vis neigė vairavęs. Tuo tarpu tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams taip pat savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Todėl S. G. skundo teiginiai, kad jis augina du vaikus, yra susituokęs, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiria suvaržymus kasdienėje veikloje, nėra pakankami konstatuoti, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Taip pat asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo paskirta piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė (artimos minimumui), atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl baudos bei administracinio poveikio priemonės švelninti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nutarimą nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.