- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- AN2-147-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01849-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Institucija
- Kauno AVPK, Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Dominykas Varnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nukentėjusiosios D. G. skundas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 16 Eur bauda. A. R. nubaustas už tai, kad 2018 m. balandžio 28 d., laikotarpyje nuo 12.10 val. iki 14.30 val., (duomenys neskelbtini) dalyvaujant geodezininkui M. M., savavališkai ir neteisėtai įkalė riboženklius į kaimyno A. N. ir D. G. sklypų ribas jiems nedalyvaujant bei apie tai jų neinformavęs.
2. Kauno apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad nutarimą priėmusi Institucija pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturėjo teisės išspręsti klausimą dėl nukentėjusiosios administracinio nusižengimo byloje turėtų proceso išlaidų atlyginimo. Todėl tenkinti jos skundą ir keisti Institucijos nutarimą, priteisiant nukentėjusiosios turėtas išlaidas, nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neapskundus Institucijos nutarimo, D. G. prašymą dėl proceso išlaidų būtų galėjusi pateikti 2021 m. balandžio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-96-720/2021 priėmusiam teismui, kadangi šia nutartimi proceso išlaidų klausimas nebuvo išspręstas tik dėl to, kad nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Nutartyje pažymėta ir tai, kad Institucijos nutarimą apskundė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, galutinis procesinis sprendimas byloje nepriimtas, todėl prašymą dėl proceso išlaidų D. G. gali pateikti pagal A. R. skundą nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios D. G. atstovas advokatas Dominykas Varnas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį, dalį Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo ir priimti naują nutarimą – priteisti 600 Eur proceso išlaidas iš A. R.; taip pat iš A. R. priteisti D. G. kitas šioje byloje patirtas proceso išlaidas.
3.1. Skunde nurodoma, kad Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą apskundė abi proceso šalys, todėl teismo motyvas, kad jeigu niekas nebūtų apskundęs Institucijos nutarimo, jame padarytas klaidas ir neaiškumus nukentėjusioji būtų galėjusi prašyti ištaisyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnyje nustatyta tvarka, yra nepagrįstas. Procesas dėl 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo yra vienas ir tas pats, todėl teisme turėjo būti užvesta viena byla, kurioje visi klausimai būtų išspręsti tuo pačiu procesiniu sprendimu. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad analogišką prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo D. G. galės pateikti A. R. inicijuotoje byloje, kurioje ginčijamas Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimas. Pažymima, kad nukentėjusiosios teisė atgauti savo išlaidų atlyginimą negali būti priklausoma nuo to asmens, dėl kurio tos išlaidos atsirado, veiksmų. Tai pažeistų teisingumo ir protingumo principus, ir paneigtų nukentėjusiojo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Galimai tinkamiausias procesinis sprendimas tokiu atveju galėjo būti skundžiamo Institucijos nutarimo dalies panaikinimas ANK 642 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o ne skundo atmetimas, dar be to iš nukentėjusiosios priteisiant pažeidėjo patirtas 250 Eur išlaidas.
3.2. Skunde nesutinkama su A. R. nurodoma pozicija, kad jis dar nėra pripažintas kaltu, nes jo atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas dar nėra įsiteisėjęs. Tačiau ši problema taip pat būtų išspręsta panaikinus Institucijos nutarimo dalį ANK 642 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, procesas vyksta dėl to, kad A. R. kaltė jau pripažinta kompetentingos institucijos sprendimu – 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu. Taigi tokia A. R. pozicija nėra pagrįsta.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į BPK 103 straipsnio 6 punktą, pagal kurį proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Atitinkamai teismas turėjo procesinį pagrindą spręsti, kad Institucija, pripažindama A. R. kaltu, privalėjo pripažinti proceso išlaidomis ir nukentėjusiosios patirtas 600 Eur išlaidas dėl atstovavimo teisme 2021 metais. To nepadariusi, Institucija pažeidė minėta BPK normą. Taip pat pažymima, kad nei ANK, nei BPK nenumato, jog iš nukentėjusiojo kokiu nors atveju yra ar gali būti priteisiamos administracinėn atsakomybėn patraukto, nusižengimą padariusio asmens turėtos išlaidos. BPK numato tik proceso išlaidų priteisimą iš kaltinimą teisme palaikiusios institucijos, arba iš kaltu pripažinto asmens, arba specifiniu atveju, t. y. kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą (BPK 105 straipsnio 6 dalis). D. G. šio proceso nepradėjo, jį pradėjo A. R., neteisėtai atlikdamas savavaldžiavimo veiką. Be to, A. R. nėra asmuo, kuris būtų išteisintas (administracinio nusižengimo teisena nutraukta). Todėl nutarties motyvai, kad nukentėjusioji pradėjo procesą ir turi atlyginti A. R. jo turėtas proceso išlaidas, nėra nei teisingi, nei pagrįsti.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistą, D. G. skundo netenkinti. Pažymima, kad pagal esamą teisinį reguliavimą, tik teismui suteikta kompetencija priimti sprendimą, kad proceso išlaidos būtų išieškotos iš nuteistojo (administracinio nusižengimo byloje – iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens). Dėl to Institucija nutarime pagrįstai nesprendė D. G. proceso išlaidų atlyginimo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį skundžia nukentėjusiosios atstovas, nurodydamas, kad teismas nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė neteisingai, taip pat nepagrįstai iš nukentėjusiosios priteisė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtas atstovavimo išlaidas.
6. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas, be kita ko, sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
7. Administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. R. pagal ANK 518 straipsnį nutraukta padarius išvadą, kad surinktų duomenų nepakanka daryti išvadą dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymių buvimo A. R. veikoje (b. l. 57–59). Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, iš dalies patenkinus A. N. ir D. G. skundus, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas panaikintas ir byla perduota policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti. A. N. ir D. G. prašymai teisinių paslaugų išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti, nebuvo išspręsti, teismui motyvavus, kad administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas (b. l. 69–82). Teismo nutartimi grąžinus bylą papildomam tyrimui atlikti, A. R. 2021 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (b. l. 66–68) ir Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskiriant jam 16 Eur baudą (b. l. 124, 125). Kaip matyti iš Institucijos nutarimo turinio, nukentėjusiosios D. G. turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas sprendžiamas nebuvo.
8. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios prašymą dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. R., bei iš nukentėjusiosios priteisdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtas atstovavimo išlaidas, priėmė nepagrįstą, teisiniam reguliavimui prieštaraujantį procesinį sprendimą. Teismas, teisingai pacitavęs proceso išlaidų atlyginimo klausimus administracinio nusižengimo byloje reglamentuojančias ANK ir BPK normas, jas taikė netinkamai, neįvertino su šiuo konkrečiu procesu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės teisinio procesinio sprendimo priėmimui, dėl to proceso išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė neteisingai, be kita ko, padarydamas proceso teisės pažeidimą.
9. Pagrindžiant pirmiau nurodytą išvadą atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo pripažintas kaltu ir nubaustas A. R., apeliacinį skundą padavė ne tik nukentėjusioji D. G., bet ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R.. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad administracinio nusižengimo byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (administracinio nusižengimo byla Nr. II-122-1109/2022), byla teisme gauta 2022 m. sausio 12 d., šiuo metu dar nėra išnagrinėta, teismo posėdis paskirtas 2022 m. birželio 14 d. Administracinio nusižengimo byla pagal nukentėjusiosios D. G. skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta 2021 m. gruodžio 28 d., teismo posėdžiai vyko 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. kovo 24 d.
10. Taigi, tuose pačiuose teismo rūmuose dėl to paties Institucijos nutarimo vienu metu buvo nagrinėjamos dvi atskiros administracinio nusižengimo bylos, susijusios su tų pačių teisinių ir faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės tiek A. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, tiek jo pareigos atlyginti nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas, vertinimui. Kaip minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju A. R. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažintas Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu, kuriame proceso išlaidų atlyginimo klausimas iš tikrųjų nebuvo išspręstas, tačiau minėtas nutarimas yra apskųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, šiam ginčijant išvadų dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą pagrįstumą. Pagal ANK 642 straipsnį, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas, be kitų ANK 642 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, gali priimti ir sprendimą panaikinti nutarimą, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų priteisimas iš A. R. iš viso nebūtų galimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Institucijos nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, galutinis procesinis sprendimas pagal A. R. apeliacinį skundą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nepriimtas, apylinkės teismui skundžiama nutartimi nukentėjusiosios turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti iš esmės (prašymą atmesti) šiuo atveju nebuvo pagrindo.
11. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad ANK nėra konkrečiai numatyta, jog teismas privalo sujungti administracinio nusižengimo bylas į vieną, nors pagrindą sujungti bylas gali suteikti ANK 566 straipsnio 1 dalis. Minėtoje teisės normoje nurodoma, kad tiriant administracinius nusižengimus bei nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, be kitų principų, turi būti vadovaujamasi ir proporcingumo bei operatyvumo principais, t. y. teismas, siekdamas greitesnio, ekonomiškesnio ir operatyvesnio proceso gali bylas sujungti į vieną savo iniciatyva. Tokio procesinio sprendimo priėmimą gali pateisinti ir ANK 563 straipsnyje apibrėžta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. A. R. administracinės atsakomybės ir jo pareigos atlyginti nukentėjusiojo asmens turėtas atstovavimo išlaidas klausimai yra betarpiškai susiję, todėl dėl to paties Institucijos nutarimo tuose pačiuose teismo rūmuose nagrinėjamų bylų pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios skundus klausimas šiuo atveju laikytinas aktualiu, tačiau tokia galimybė nebuvo svarstoma.
12. Skundžiamoje nutartyje neteisingai, pažeidžiant procesines normas, buvo išspręstas ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo klausimas, šias išlaidas (jų dalį) priteisiant iš nukentėjusiosios D. G.. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo klausimą, rėmėsi BPK 105 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, padarė išvadą, kad A. R. prašoma išieškoti išlaidų suma – 360 Eur, yra per didelė ir ją sumažino iki 250 Eur.
13. Visų pirma pažymėtina, kad kaip jau minėta, dėl A. R. yra priimtas Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, administracinio nusižengimo byla A. R. dėl galimo savavaldžiavimo savavališkai ir neteisėtai įkalant riboženklius į D. G. sklypo ribas, nėra nutraukta, Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą apskundus apeliacine tvarka (tiek nukentėjusiajai, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui), jis dar nėra įsiteisėjęs. Apylinkės teismas, iš skundą padavusios nukentėjusiosios D. G. priteisdamas A. R. jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai ir tokį sprendimą grįsdamas BPK 105 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma, priėmė tokį sprendimą, kurio ši norma nenumato, t. y. proceso išlaidas priteisė asmeniui, kuris yra ne išteisintas (administracinio nusižengimo teisena nutraukta), o kuris Institucijos nutarimu yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą. Tai, kad Institucijos nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, A. R., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, procesinės padėties šioje proceso stadijoje, kai jo skundas apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, nekeičia.
14. Be to atkreiptinas dėmesys į ANK 590 straipsnį. Iš ANK 590 straipsnio 1, 2, 3 dalių turinio matyti, kad administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyti nusižengimai, kai administracinių nusižengimų teisena pradedama pagal atitinkamų asmenų (pvz., akcininko, kreditoriaus, žurnalisto ir kitų) pareiškimą. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. ANK 590 straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta speciali administracinės teisenos pradėjimo tvarka dėl ANK 492 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų administracinių nusižengimų, rūkymo daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, administracinės teisenos pradėjimas ir jos vykdymas dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo jokių išimčių neturi, taigi administracinio nusižengimo teisena dėl šio nusižengimo pradedama bendra tvarka, t. y. administracinio nusižengimo teiseną pradeda pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
15. Administracinio nusižengimo tyrimą šiuo atveju pradėjo ir atliko tokią teisę turintis subjektas – policija (ANK 589 straipsnio 49 punktas). A. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, ir jam paskirta administracinė nuobauda. Tai, kad administracinė teisena nagrinėjamoje byloje buvo pradėta reaguojant į nukentėjusiosios skundą, nekeičia administracinės teisenos pradėjimo ir vėlesnio nusižengimo tyrimo tvarkos, nustatytos ANK. Taigi, tokios administracinės teisenos pradėjimas negali būti lyginamas su BPK 167 straipsnyje nustatytu ikiteisminio tyrimo pradėjimu tik esant nukentėjusiojo skundui. Todėl procesinių išlaidų administracinėje teisenoje, kuri pradedama ir vykdoma atitinkamų pareigūnų, klausimas paprastai negali būti sprendžiamas pagal analogiją remiantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi. Toks šių normų aiškinimas atitinka ir naujausią kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).
16. Taigi A. R. jo turėtos proceso išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos, pagal analogiją taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį, galėtų būti priteisiamos iš valstybės (konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos), tačiau tokiam procesiniam sprendimui šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, A. R. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukta. Apylinkės teismas, priimdamas baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytą sprendimą, t. y. priteisdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtas atstovavimo išlaidas iš nukentėjusiojo asmens, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
17. Dėl aptartų teisinių faktinių aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde proceso išlaidų atlyginimo klausimą prašoma išspręsti iš esmės, tačiau įvertinus tai, kad apeliacinis procesas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundo pirmosios instancijos teisme dar nėra pasibaigęs ir galutinis procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-122-1109/2022 nepriimtas, taip pat įvertinus ANK 654 straipsnyje įtvirtiną teisinį reguliavimą, pagal kurį apygardos teismo priimti procesiniai sprendimai apeliacine tvarka neskundžiami, išspręsti nukentėjusiosios D. G. dėl A. R. galimai padaryto administracinio nusižengimo turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Dėl to, administracinio nusiengimo byla su nukentėjusiosios D. G. apeliaciniu skundu grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priėmus tokį sprendimą, kai nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas nėra išnagrinėjamas iš esmės, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindo spręsti ir nukentėjusiosios apeliacinėje instancijoje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą su nukentėjusiosios D. G. apeliaciniu skundu dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.