Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Akvilei Kveškevičienei, Vildai Verikaitei, Gabrielei Vaitkevičiūtei,

institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato atstovui A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. N. ir D. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi A. R. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių.

Pareiškėjo A. N. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalių santykiai konfliktiški, nes A. R. savivaliauja pareiškėjų žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini)-ame sklype planuoja atlikti statybos darbus, todėl važinėja pareiškėjų servitutiniu keliu su sunkiasvore technika, tokiu būdu gadindamas kelią, perkėlinėja riboženklius. A. R. teigia, kad pareiškėjai riboženklius yra panaikinę ir naudojasi jo sklypo dalimi, tačiau tai neteisingas teiginys. Riboženklius ištraukė pats A. R. ir įkalė naujus. Buvo kviestas matininkas, kuriam A. R. pasakė, kad informavo apie matavimus gretimų žemės sklypų savininkus, tada matininkas atliko matavimus ir kaip jis teigia, į svetimus žemės sklypus įkalė pats A. R.. Tokiu būdu jis vaikščiojo po svetimus žemės sklypus, pažeisdamas pareiškėjų interesus. Kadastro nuostatų 32.1 punktas imperatyviai teigia, kad atliekant bet kokius kadastro darbus ir matuojant riboženkliais žemės sklypo ribas yra būtina informuoti gretimų sklypų savininkus, o tai nebuvo atlikta. Todėl pareiškėjai mano, kad A. R. piktnaudžiavo savo teise, pažeidė pareiškėjų teises ir įstatymo saugojimus interesus – įsiveržė į svetimus sklypus ir atliko matavimus be sklypų savininkų žinios, jų neinformavęs. Tam jis iš anksto pasiruošė, pasikvietė specialistus, vaikščiojo po jam nuosavybės teise nepriklausančius sklypus, kalė riboženklius, važinėjo sunkiasvoriais automobiliais, taip gadino žemės sklypą, tai yra suprato savo pavojingą veiksmų pobūdį ir leido atsirasti tokiems padariniams. Kad sklypų kraštinės pagal VĮ „Registrų centro“ GIS duomenų bazę sutampa su gretimų sklypų ribomis ir tarp jų nėra persidengimų, patvirtina 2020 m. vasario 11 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ aktas, tai patvirtina, kad savavaldžiavimas buvo. Civiline tvarka tarp pareiškėjų ir A. R. vyksta ginčas dėl įvažos. Bylos eigoje paaiškėjo, kad ribas matavo ne matininkas, o geodezininkas, kuris matomai turi tą patį matavimo įrankį, tačiau buvo pasikviestas ne tas specialistas, jis negali atlikti matavimų. Šiuo atveju trys asmenys vaikšto po svetimus žemės sklypus, neinformavęs tų sklypų savininkų, be leidimo, kala ten riboženklius. A. R. piktnaudžiavo savo teise, akivaizdu, kad pažeidė kitų asmenų teises, buvo iš anksto suplanavęs, pasiruošęs, nusipirkęs riboženklius, kalė juos kitų asmenų sklypuose ir nemato tame jokio pažeidimo, suprasdamas, kad pažeidžia kitų asmenų teises, kad tai sukels pasekmes, vis tiek veikė, nors net negalėjo tiksliai atsakyti, kiek riboženklių sukalė. Keista, kad nei antstolis M. P., nei M. M. net nesigilino kur jie vaikšto, jie neturėjo sklypų planų, išrašų. Aplinkybės ikiteisminiame tyrime nustatytos netinkamai, neįsigilinta, ar asmuo galėjo atlikti matavimus, ar turėjo reikiamą kvalifikaciją. Nutraukiant administracinės bylos teiseną nebuvo apgintos pareiškėjų teisės, neišsiaiškinta visa situacija, nesurinkti įrodymai, nėra surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Šie įrodymai buvo surinkti teisme, yra visi savavaldžiavimo požymiai, aiški tyčia, buvo suplanavęs, pasiruošęs, kaimynų neįspėjęs, nors turėjo telefonų numerius. Prašo panaikinti nutarimą ir patraukti A. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį bei nubausti arba grąžinti medžiagą Institucijai atlikti tyrimui. Taip pat prašė pripažinti teisinių paslaugų išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti.

Pareiškėjas A. N. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad žemės sklypo ribos sužymėtos buvo 2015 metais, geodezininkai tada sukalė metalinius kuolus, kurie iki šiol ir buvo, jie tikrai matomi. 2016 metais ribos patikrintos to paties M. M., kada pridavinėjo namą. 2019 metais A. R. nupirko sklypą, planuoja ten 4 kotedžų statybas, nors iš pradžių kalbėjo apie 2 namus, tos statybos matyt nelabai telpa, pradėjo žemės darbus, porą savaičių per jo sklype esantį servitutinį kelią be jo leidimo važinėjo sunkusis transportas. Jis norėjo jų servitutinio kelio, įvažos, rodė kelis projektus, jie nesutiko, dabar dėl to yra teisme civilinė byla. Apie matavimus jam niekas nepranešė. Apie tai, kad 2020 m. balandžio 28 d. į jo sklypą buvo atvykę trys asmenys, iš kurių vienas buvo A. R., kažkas buvo daroma ant ribų ir jo sklype, jį vakare informavo kaimynė D. G.. Jis pats tuo metu buvo išvažiavęs. Kai grįžo, rado naujus riboženklius, vieną metalinį sukaltą, vieną pažymėtą ant šaligatvio borto. Skirtumas tarp seno ir naujo riboženklių taške, kur ribojasi du sklypai, į jų pusę apie 5 cm, tarp jų ir G. sklypų ribos – apie 28 cm. Kadangi A. R. tai atliko jo neinformavęs, jis dėl to įvykio su A. R. nekalbėjo, iš karto parašė policijai skundą. A. R. skundėsi, kad jie jam nerodė riboženklių, bet jie standartiški, galvutė raudona, matosi iš toli, ten nieko rodyt nereikėjo. Be to, kitas matininkas pagal sistemą riboženklį gali atrasti. Po jo žemės sklypą buvo vaikščiota, nuotraukose savo sklype jis mato A. R.. Pareigūnai nebuvo atvykę į vietą, jis pats nė karto nebuvo kviestas apklausai. Kodėl A. R. matavo be jo žinios, jis nežino. Skundą palaiko, prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti medžiagą papildomam tyrimui.

Pareiškėjos D. G. atstovas advokatas D. V. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo klientės sklypas yra toliausiai nuo gatvės, už A. N. sklypo ir keliukas per A. N. sklypą skirtas būtent D. G. važiuoti servituto teise. Į tą servitutinį keliuką ji su savo sutuoktiniu turi tam tikrą daiktinės teisės pagrindu atsiradusį interesą, todėl nesutinka, kad tas keliukas siaurėtų, nes tai pažeistų jos interesus. Nors M. M. apklausiamas nurodė, kad jis fiksavo sklypo ribas, o riboženklius A. N. sukalė sklypo savininkas A. R., sakė, kad A. R. nebuvo įėjęs į kaimynų sklypus įėjęs, nors paaiškėjo, kad yra priešingai patvirtinanti nuotrauka, vieną riboženklį įkalė per tvorą įkišęs ranką, kas teoriškai gali būti, tačiau nuotrauka fiksuoja, kad pats A. R. savo kojomis fiziškai stovi svetimame aptvertame A. N. sklype, nekviestas, neįleistas. Dar M. M. sakė, kad kitas riboženklis buvo kalamas „ant kelio“, neaišku, ar tai ribą žymintis riboženklis, ir kiti du riboženkliai įkalti „palei keliuką“, kokiu būdu jie įkalti, neaišku. A. R. padėjo ne kažkokį akmenį, o įkalė riboženklius, kurie sukuria tam tikras pareigas, o sunaikinti riboženklius draudžiama. Tokiu būdu susiaurinamas keliukas, kyla klausimas ar tie keturi riboženkliai buvo sukalti teisėtai. Be to, iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 4 punkto matyti, kad vienas riboženklis buvo įkaltas jo klientės sklype (duomenys neskelbtini) – matininkas pažymėjo tašką ir riboženklį įkalė už tvoros, (duomenys neskelbtini) aptvertoje sklypo dalyje. Mano, kad yra neginčijami administracinio nusižengimo požymiai, pareigūnė turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tokiu būdu suteikdama galimybę A. R. gintis, galbūt jį nubausti, o ne nutraukti jau pradėtą tyrimą. Natūralu, kad viena asmeniui padarius neteisėtą veiksmą, kitas asmuo kreipiasi į pareigūnus ar teismą. Teisės vykdymas nesilaikant įstatymų tvarkos yra baudžiamas. Tokią tvarką numato tiek Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir jame esanti nuoroda į Kadastro nuostatus bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. Žemės sklypų ribų ženklinimas atliekamas būtent šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Ženklinant žemės sklypų ribas turi būti surašomas žemės sklypų ribų paženklinimo ar parodymo aktas, kuri pasirašo asmenys, dalyvavusieji ženklinant sklypo ribas – savininkas ir suinteresuotieji asmenys, t. y. gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Tai nebuvo užtikrinta. A. R. buvo per siauras keliukas, jis buvo nepatenkintas tvoromis, atribojančiomis jo ir A. N. žemės sklypą, o pareiškėjai D. G. svarbus yra servitutinis takas, kad jis nesusiaurėtų. Dėl jo manymu ne vietoje esančios tvoros, A. R. turėjo kreiptis arba į kaimynus, į Statybos inspekciją, atlikti procedūrą su kvalifikuotu matininku, o ne geodezininku, kuris neturi teisės atlikti tokių matavimų, nors M. M. jam sakė, kad esant konfliktui kviestų matininką. Nei pats A. R., nei M. M. teisės kalti riboženklių neturi. Už riboženklių neteisėtą pašalinimą ar jų sunaikinimą taip pat numatyta atsakomybė. Jei D. G. norėtų naujai įkaltą riboženklį pašalinti, nes ant riboženklio neparašyta, ar jis teisėtas, ji galėtų būti nubausta. Visiškai akivaizdu, kad įstatymo nustatytos tvarkos nebuvo laikytasi, dabar yra keli riboženkliai, kurie vienas kitam prieštarauja. Prašo panaikinti nutarimą, pripažinti D. G. ir A. N. nukentėjusiaisiais, mano, kad nebūtina medžiagą grąžinti Institucijai ir įpareigoti tęsti tyrimą, nes net ir nesant A. R. surašyto protokolo, teismas gali priimti sprendimą pripažinti asmenį kaltu, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti. Mano, kad egzistuoja pagrindai pripažinti asmenį kaltu. Prašo pripažinti A. R. kaltu, padarius savavaldžiavimo veiką ir skirti jam nuobaudą. Taip pat prašė pripažinti teisinių paslaugų išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti.

Pareiškėja D. G. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. balandžio 28 d. ji pamatė, kad gretimame sklype vaikšto svetimi žmonės, vienas lyg buvo A. R., nes prieš tai buvo jį iš tolo mačiusi. Jie vaikščiojo po savo sklypą. Jai ir jos sutuoktiniui priklausančiame aptvertame sklype, jos vidiniame kieme, už tvoros neaišku kokiu būdu atsirado riboženklis, jai kyla abejonių, ar jis teisėtas. Sklypas aptvertas, į jį patekti legaliai galima tik pro vartus. Ji nematė momento, kada riboženklį kalė, todėl nežino, ar buvo įeita į jos sklypą, bet riboženklis atsidūrė jos sklype. Ji, pamačiusi tuos žmones, paskambino A. N., pasakė, kad kažkas buvo daroma, jis grįžęs pasižiūrėjo, paskambino jai ir pasakė pasižiūrėti savo sklype, ar nieko naujo neatsirado. Jos sklypas aptvertas tinkline tvora, vartai automatiniai, riboženklis nuo tvoros nutolęs gal 10-15 cm, ne daugiau 30 cm. Ji nebuvo jokiu būdu informuota apie riboženklių kalimą. Kodėl A. R. tą atliko jos neinformavęs, ji nežino. Ji tuo metu buvo namie, kieme stovėjo jos automobilis, todėl, jei būtų norėjęs, A. R. galėjo su ja kalbėti ir tartis. Mano, kad buvo padarytas pažeidimas, tyrimas atliktas neatsižvelgus į aplinkybę, kad vienas iš riboženklių atsidūrė aptvertoje teritorijoje.

Liudytojas A. R. nurodė, kad jis 2019 metais įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Parodė dokumentus architektui, architektas davė matininką M. M., kadangi jam buvo reikalinga topo nuotrauka. Ruošėsi statytis kelis namukus, dar pats nežino, kas ten išeis, kiek leis įstatymai. Matininkas padarė topo nuotrauką ir patikrino sklypo ribas. Jo sklypas ribojasi su A. N. ir D. G. sklypais. Prieš tai jis šnekėjo su kaimynais, klausė, kur yra sklypo ribos, jam pasakė, kad ant kelio yra, o daugiau jie nieko neturi. Prie kelio yra įkaltas vienas riboženklis, daugiau riboženklių nėra. Kad atvažiuos matininkas jis pranešė žodžiu, ar pranešė, kad konkrečiai tą dieną, konkrečiu laiku atvažiuos matuoti, neatsimena tiksliai, bet lyg tai pranešė žodžiu, su A. N. kalbėjo. Kitų kaimynų nepažinojo. Kai jis ten nusipirkęs sklypą atvažiavo, prisistatė, nes ant jo sklypo buvo sudėtas vagonas su gelžbetonio konstrukcijom, jis paprašė, kad nusikeltų, gal dėl to prasidėjo tas piktumas. Jis yra sakęs A. N., kad tas kelias yra jo sklypo riboj. Paskui A. N. vengė su juo bendrauti. 2019 metų gegužės mėnesį buvo atlikti matavimai, padarytas projektas, pateiktas kaimynui, jis pateikė topo nuotrauką su planais, ką galvoja statyti. Pateikė A. N., jis priėmė dokumentus, bet sakė jam neįdomu, nors buvo davęs elektroninį paštą, į kurį jis parašė, siuntė dokumentus, tačiau paskui tas elektroninis paštas buvo panaikintas, A. N. vengė su juo bendrauti. Kad bus matavimai 2020 m. balandžio 28 d., A. N. jis pasakė telefonu, tiek A. N., tiek G. telefono numerius jis turi. Galvojo, kad A. N. pasakys kitiems kaimynams, nes tada G. telefono numerio dar neturėjo. 2020 m. balandžio 28 d. jis pasikvietė antstolį M. P., atvažiavo matininkas M. M., susirinko pirmoj dienos pusėj. Pas kaimynus į namus jis nebuvo nuėjęs, mano, kad jų nebuvo, nes niekas neišėjo. Matininkas atliko matavimus, riboženklius atsivežė ir kalė matininkas, jis ten tik palaikė. Riboženklius kalė savo žemėje, buvo įkalti du riboženkliai, vienas senas prie pat kelio atitiko, nors gal ir ten įkalė. Ten žemė jo ir A. N., jis kalė iš savo pusės, per tvorą nelipo. Riboženklius kalė matininkas. G. sodyboj nieko nekalė. Kadangi G. tvora jo sklypo teritorijoj, tai įkišo ranką ir įkalė. G. apie matavimus nepranešė. Matavimai vyko apie valandą, per tą laiką kaimynų nematė. Matininkas pastatė riboženklį, gal kokį vieną ir jis pats įkalė, prakišęs ranką įstatė į žemę į G. valdą. A. N. riba užtverta nebuvo, ten yra kelias jo pusėje. Prie kelio riboženklis buvo, o prie A. N. garažo įvažiavimo riboženklio nebuvo. Ten įkalė, kadangi reikėjo ištiesinti ribą, pažiūrėti kurioje vietoje ta riba, nes sklypo riba yra trys metrai pravažiavimas, todėl įkalė tą ribą, nes sklypas negali būti kreivas. Jis nesupranta, ką padarė blogo ir kodėl kaimynai vengia su juo bendrauti. Jis prašė advokatės, kad parašytų raštą, jie apskundė advokatę, A. N. jam sakė, kad netrukdytų, jam gerai taip, kaip yra. Bendravimas baigėsi. Kelių direkcija rašo, kad reikia gauti kaimynų sutikimą, nors ten valdiška žemė, bet tai kitos bylos dalykas. A. N. vengia bendrauti. Kelis kartus buvo antstolis atėjęs, įteikė dokumentus, bet jis slapstosi. Antstolis fiksavo situaciją. Su matininku M. M. dėl jo paslaugų 2020 m. balandžio 28 d. raštu sutarties sudaręs nebuvo, susitarė žodžiu. Matininkas jam anksčiau yra padaręs topo nuotrauką, pagal kurią architektas suprojektavo, o 2020 m. balandžio 28 d. matininkas turėjo parodyti, kurioje vietoje yra riboženkliai, nes jų nėra. Jis matavimų neatliko, jis sukalė kuoliukus į besiribojančių sklypų ribą, kad matytųsi fiziškai tai, kas yra jo planuose, kad žinotų, kur statyti tvorą. Antstolis ribų nežymėjo, jis fiksavo situaciją. Kuoliukus atsivežė matininkas, kad matininkas kaltų tuos kuoliukus jis neprieštaravo, tai ir buvo susitikimo tikslas, jis yra užsakovas. Kaip atliekami matavimai, kokie veiksmai turi būti atlikti prieš važiuojant į sklypą, po išvažiavimo iš sklypo nei antstolis, nei matininkas jam neaiškino. Kodėl M. M. policijai nurodė, kad riboženklius kalė ne jis, o sklypo savininkas, nežino. Gal vieną riboženklį įkalė matininkas, o kitą jis pats. Turbūt jis įkalė, yra nuotraukos, per tvorą įkišęs ranką įstatė, ten žemė minkšta. Jis, norėdamas tverti tvorą, būtų kvietęs statybų inspekciją, kad kaimynų tvora nelegaliai pastatyta. G. stulpas įeina į jo sklypo ribą apie 15 cm. Kita dalis, kur metalinė konstrukcija, viskas teisingai, o stulpas įeina į jo ribą. Kai antra pusė nekalba, spręsti kartu neišeina. Jis įkalė, kad kaimynai matytų, kokioj vietoj yra kelias. Kaimynų tvora yra jo sklypo riboj. Šitoj srity jis turi daug patirties, nes yra statybos inžinierius. Jis nelipo per tvorą, nėjo į jų sklypą, tik pamatavo, kurioje vietoje turi būti kuoliukas. A. N. sklype gal ir atsistojo viena koja, nes faktinių aplinkybių protokole yra nuotraukos. A. N. du metus naudojasi jo žeme ir važinėja ten. Jis įkalė du riboženklius. Pripažįsta, kad kaimynų sklypų ribose įkalė kuoliuką. Teptuku jis nieko netepė ir nepurškė, ant betono dažais pažymėtas riboženklis, purškiamus dažus atsivežė matininkas. Policijos nutarimą gavo, mano, kad nutarimas teisingas, jis nesavavaldžiavo.

Liudytojas M. M. nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ geodezininku. Prieš metus (duomenys neskelbtini) gatvėje jis žymėjo sklypo ribas. A. R. užsakė atžymėti jo sklypo ribas. Jis atvažiavo, buvo užsakovas, jis nužymėjo ribas. Tai buvo užsakovo sklypas. Jis pamatavo, kuolų nekalė, kalė užsakovas. Kas kals kuolus, iš anksto jie nekalbėjo. Jis tik parodė, kurioje vietoje yra jo sklypas. Gretimuose sklypuose, su kuriais ribojasi užsakovo sklypas, toje vietoje, kur jie kalė, seni riboženkliai sukalti nebuvo, jis apžiūrėjo ir nematė. Kokiose vietose kuolai buvo kalami, dabar neatsimena. Nuotraukose mato, kad tas, kuris kala – ne jis, jis stovi šalia. Kuolas buvo kalamas ant kelio, vienas už tvoros, pagal koordinates tvora ne vietoje. A. R. įkišo pro tvorą ranką ir įkalė kuoliuką, kalė kuoliukus su raudona galvute, ar jie buvo sukalti iki žemės, neatsimena, ant kelio tikrai buvo sukaltas iki žemės. Kelias servitutinis, kam jis priklauso, nežino, nenustatinėjo. Jis nesiūlė A. R. kalti, bet ir nesakė, kad taip nereikėtų daryti, tokios kalbos nebuvo. Kokia situacija su tais sklypais šiuo metu, nežino. Užsakovui reikėjo sužinoti, kur jo sklypo ribos, nes tiksliai nežinojo. Jis vaikščiojo tik užsakovo sklype. Mano, kad jei nėra tvorų, servitutiniu keliu galima vaikščioti. Jis ne matininkas, jis geodezininkas – daro topo nuotraukas. Sklypus matuoja matininkai, jis geodezininkas, jie iš koordinačių gali nužymėti, bet kadastrinių matavimų neatlieka. Užsakovas jam sakė, kad kaimynai informuoti. Apie antstolį sužinojo tik atvažiavęs, jei būtų žinojęs, būtų nevažiavęs. Riboženklius pasiruošęs turėjo užsakovas, jų yra pirkti „(duomenys neskelbtini)“ ir kitur. Jis pats kuolų nesivežioja, nes jis ne matininkas. Jis turi inžinieriaus-geodezininko išsilavinimą, baigė kolegiją, laikė egzaminą, reikėjo susipažinti su kadastro nuostatais ir su nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Dirba daugiau su statybų geodezija. Jo paprašė parodyt ribas, jokio dokumento jis nesurašė, tik pasakė žodžiu, užsakovui pakako žodinės paslaugos. Jis užsakovui sakė, kad jei nori eit į teismą, yra kažkoks konfliktas, turi kviestis matininką, prieš tai išsiųsti laišką. Gretimų sklypų planų ir išrašų jis nematė. Jam suteikta geodezininko kvalifikacija nesuteikia teisės atlikti kadastrinius matavimus, bet jis tik parodė užsakovui, kur jo sklypas, jokio jo darbą liudijančio dokumento nebuvo. Antstoliui jis jokio savo dokumento nepateikė, ar prisistatė, neatsimena, lyg tai sakė, kad jis geodezininkas, jokio kito matininko ten nebuvo. Atlikdamas savo kasdienę veiklą, jis kuolų nesivežioja ir nekala, tik parodo taškus. Koordinates gavo iš sklypo plano, užsakovas jam pateikė popierinį planą vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas A. N. per ePolicija.lt pranešė (data parodymų protokole nenurodyta), kad gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas A. R. neteisėtai atliko kadastrinius matavimus ir savavališkai perkėlė jo žemės sklypo ribas, neteisėtai įkalė riboženklius apie tai neinformavęs, taip pažeidė jo sklypo ribas ir jo teisėtus interesus; pateikė: žemės sklypo plano kopiją; advokatės E. B., atstovaujančios A. R. dėl servituto A. N. sklype nustatymo dėl nuovažos/ įvažos į jų abiejų sklypus, rašto kopiją; antstolio M. P. 2019 m. gruodžio 3 d. rašto dėl dokumentų įteikimo kopiją; riboženklio foto nuotrauką (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 3-13).

2020 m. balandžio 28 d. D. G. per ePolicija.lt pranešė, kad 2020 m. balandžio 28 d. vakare savo sklype (duomenys neskelbtini), rado riboženklius, kurie pažeidžia jos sklype 2007 m. sausio 17 d. užregistruotus geodezinius matavimus, apie matavimus atlikusį matininką bei darbų užsakovą jokių duomenų neturi, apie šiuos darbus iš anksto informuoti nebuvo ir jiems sutikimo nedavė, mano, kad matavimai buvo atlikti pateikus į sklypą neteisėtai, nes sklypas yra pilnai aptvertas ir patekimas į jį įmanomas tik turint raktus, matavimus galimai organizavo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas A. R. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 14).

2020 m. gegužės 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos L. Ž. tarnybiniame pranešime dėl liudytojos D. G. apklausos nurodyta, kad atlikus telefoninę liudytojos apklausą ji nurodė, jog 2020 m. balandžio 28 d. vakare savo sklype (duomenys neskelbtini), rado riboženklius, kurių 2020 m. balandžio 27 d. apie 21.00 val. dar nebuvo, jie pažeidžia jų sklype atliktus ir 2007 m. sausio 17 d. VĮ Regitrų centre užregistruotus geodezinius matavimus, apie matavimus atlikusį matininką bei darbų užsakovą jokių duomenų neturi, apie šiuos darbus iš anksto informuoti nebuvo ir atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus savo sklype sutikimo nedavė, matavimus galimai organizavo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, mano, kad matavimai buvo atlikti pateikus į sklypą neteisėtai, nes sklypas yra pilnai aptvertas ir patekimas į jį įmanomas tik turint raktus, el. paštu pateiks kadastrinių matavimų kopiją ir riboženklių jos kieme nuotraukas, nori sužinoti, ar asmenys jos sklype sukalė riboženklius teisėtai, jei ne, nubausti įstatymų nustatyta tvarka (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 15-23).

2020 m. gegužės 9 d. A. R. paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjai L. Ž. (kokiu būdu paaiškinimas pateiktas, neaišku, jis nepasirašytas) nurodyta, kad pagal pirkimo sutartį jo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotas VĮ Registrų centre 2019 m. balandžio 4 d., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Kadastriniai matavimai atlikti 2015 m. rugpjūčio 5 d., kuriuos atliko „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavęs į sklypą ir susipažinęs su kaimynais, paprašė jų, kad šie parodytų sklypo riboženklius, atsakymą gavo neigiamą, paaiškindami, kad čia viskas gerai. Tuomet jis užsakė sklypo topo nuotrauką, kurioje matosi, kad galutinio sklypo tvora patraukta į jo pusę, taip pat servitutinio kelio, kuriuo jie naudojasi, dalis yra jo sklypo teritorijoje. Jis savo sklype pradėjo projektavimo darbus, kadangi savo sklype nori įrengti kelią pravažiavimui prie projektuojamų namų. Atlikęs projektavimo darbus, padavė projektą suderinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Atsakymą gavo neigiamą, kadangi reikalingi sklypų savininkų, kurie naudosi šia nuovaža, bendras notarinis susitarimas. Gretimų sklypų savininkai atsisako kalbėtis, buvo išsiųstas registruotas laiškas jo advokatės E. B., kurią ponas A. N., gyv. (duomenys neskelbtini), apskundė Advokatų etikos garbės teismui. A. N. visaip vengia su juo bendrauti ar konstruktyviai kalbėtis, negana to, kaimynai sklypo riboženklius yra panaikinę ir naudojasi jo sklypo dalimis. Tą patį gali pasakyti ir apie kitą kaimyną R. G., kurio tvora patraukta į jo pusę, ką nustato topo nuotrauka ir naujai sukalti riboženkliai. Kadangi sklypo ribos yra nustatytos 2015 metais, pagal LKS 94, jis neprivalo informuoti kaimynų, jokių kadastrinių matavimų jis neatliko, o fiksavo faktą su antstoliu M. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi geodezininku M. M., kuris ruošia sklypo ribų aktą. Sklypo ribą ir sklypų susikirtimo taškus nužymėjo iš savo sklypo teritorijos ir sudėjo riboženklius. Per jokią tvorą, ar vartus nelipo ir į kaimynų sklypus nebuvo reikalo eiti, to ir nesiruošė daryti. Kadangi atskiro įvažiavimo suformuoti į jo sklypą pagal Lietuvos automobilių direkcijos aiškinimą negalima, nes įvažos formuojamos kas 150 m, todėl yra reikalinga praplatinti įvažą iki 6 metrų, savo sklypo dalyje susiformuos kelią, kaip turi gretimų sklypų savininkai. Savo pažeistas teises gins teismuose. Pateikta: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija; nuovažos į sklypus (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto kopija; A. N. skundo dėl advokatės E. B. etikos kopija; advokatės E. B., atstovaujančios A. R. dėl servituto A. N. sklype nustatymo dėl nuovažos/ įvažos į jų abiejų sklypus, rašto ir susitarimo dėl atstovavimo kopijos; Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos raštų dėl reikalavimų–techninių sąlygų nuovažai nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio į žemės sklypą ir dėl gretimo žemės sklypo sutikimo arba susitarimo dėl servitutinio kelio kopijos; antstolio M. P. 2020 m. gegužės 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų kopija (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 24-44).

2020 m. gegužės 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos L. Ž. tarnybiniame pranešime dėl liudytojo M. M. apklausos nurodyta, kad atlikus telefoninę liudytojos apklausą ji nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), jis atliko matavimus balandžio mėn. gale arba gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, viską fiksavo antstolis. Jis fiksavo sklypo ribas su GPS imtuvu. Riboženklius sukalė sklypo savininkas. Kaimynai matavimuose nedalyvavo, tačiau (duomenys neskelbtini)-o sklypo savininkas A. R. sakė, kad kaimynams buvo pranešta. A. R. į kaimynų sklypus nebuvo įėjęs, vieną riboženklį įkalė įkišęs ranką per tvorą, įėjęs į sklypą nebuvo. Kitas riboženklis buvo kalamas ant kelio, kiti du palei keliuką. Viską fotografavo antstolis, jis tik nustatinėjo sklypo ribas, riboženklius kalė A. R.. Daugiau nieko papildyti neturi (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 47).

2020 m. gegužės 4 d. pareiškime A. N. nurodė, kad jam ir sutuoktinei V. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas A. R. neteisėtai atliko kadastrinius matavimus ir savavališkai perkėlė jų žemės sklypo ribas ir neteisėtai įkalė riboženklius, apie tai neinformavęs ir taip pažeisdamas jų sklypo ribas ir jų teisėtus interesus. Kaimyninio sklypo savininkas A. R. ir dar du asmenys, kurių anketinių duomenų pareiškėjas nežinojo, 2020 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 14.30 val., tuo metu, kai pareiškėjo ir jo sutuoktinės nebuvo namuose, jų iš anksto neinformavęs, neteisėtai patekdamas į jų nuosavybės teise priklausančią teritoriją, atliko neteisėtus matavimus jų nuosavybės teise priklausančiame sklype ir sukalė riboženklius, kurie pažeidžia jų nuosavybės teise priklausančią žemę bei apriboja jų teisę ja naudotis. Šį įvykį matė kaimyninio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė D. G.. Taip pat, kaimyninio sklypo savininkas nuolatos jam daro psichologinį spaudimą, jog leistų jam naudotis įvažiavimu, kuris įrengtas jam priklausančioje teritorijoje. Kaimynas, naudodamas psichologinį spaudimą, bando jį ir jo šeimos narius įbauginti. Be to, kaimyno pasamdyta advokatė E. B. ir antstolis M. P. siunčia pranešimus, spaudžia jį duoti sutikimą naudotis jo žeme. Pranešimuose menkina jį, kaip sklypo savininką ir bando psichologiškai susidoroti ir apgaule užvaldyti jam priklausantį turtą (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 58).

2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nepakanka duomenų leidžiančių patraukti A. R. administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) padarymo, kadangi neįžvelgiami šios priešingos teisei veikos požymiai bei sudėtis, tarp A. R. ir A. N. yra priešiški santykiai, tai patvirtina ir tyrimo metu gauti duomenys, kurie daro įtaką neapgalvotiems tarpusavio santykių sprendimo būdams, todėl konkrečių administracinio nusižengimo požymių numatytų ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) buvimo A. R. veiksmuose nenustatyta, kadangi nėra abejonių nekeliančių įrodymų, kad jis vykdo savo tariamas teises, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamas pareiškėjų; pareiškėjams siūlytina dėl tokio pobūdžio ginčų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 60-62).

Taip pat, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme, A. N. atstovė advokatė A. Ž. pateikė 2020 m. vasario 11 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ aktą apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų nužymėjimą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 11 d. pažymėtos sklypo ribos pagal VĮ Registrų centre GIS duomenų bazėje registruotą sklypo ribą, žemės sklypo ribos pažymėtos metaliniais riboženkliais su plastikinėmis galvutėmis, sukalus metalinį riboženklį lygiai su žemės paviršiumi ir į jį įstačius plastikinę galvutę, kelio zonoje riboženklis nekaltas, kadangi buvo iš anksčiau įkaltas metalinis strypas lygiai su kelio dangos paviršiumi; sklypų kraštinės pagal VĮ Registrų centre GIS duomenų bazę sutampa su gretimų sklypų ribomis ir tarp jų persidengimų nėra (2 t., b. l. 45), o D. G. atstovas advokatas D. V. pateikė žemės sklypų ortofoto (2 t., b. l. 54) ir 2021 m. vasario 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, kad remiantis 2020 m. gegužės 12 d. surašytu aktu, patvirtinama, kad gretimų sklypų ribos sutampa ir tvoros natūroje nepatenka į svetimus sklypus; žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje yra pažymėtos LKS-94 koordinačių sistemoje; riboženkliai ties riba su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka ribas ir sklypų ribos nepersidengia (2 t., b. l. 72).

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

ANK 518 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas – tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti), agresyvus, baustinas ir panašiai. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Taisyklių III skyriaus 1-asis skirsnis numato žemės sklypo ribų ženklinimo vietovėje tvarką, jame nurodyta, kad ženklinimas vyksta vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais, yra nustatyta kvietimo į žemės sklypo ribų ženklinimą forma, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas.

Teismas daro išvadą, kad pagal turimą medžiagą nepakanka duomenų konstatuoti, kad nepadarytas joks teisės pažeidimas, kadangi įvykis ištirtas neišsamiai ir atmestinai. Institucija neatliko visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa ir apgintos skundus padavusių asmenų A. N. ir D. G. galimai pažeistos teisės.

Policijos pareigūnai nebuvo nuvykę į įvykio vietą, nesiaiškino ir nesurinko duomenų apie tai, kas turi teisę naudotis minėtu servitutiniu keliu, kam priklausančioje teritorijoje sukalti riboženkliai, nes A. N. skunde nurodė, kad A. R. ir M. M. parodymuose minimas kelias – privažiavimas iki jo ir kaimyninio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), namų, yra įrengtas jo asmeninėmis lėšomis ir jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, servitutu (tarnaujantis servitutas) yra suteikta teisė šiuo keliu (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, naudotis tik (duomenys neskelbtini) savininkams, o (duomenys neskelbtini) sklypo ribose naudotis tik (duomenys neskelbtini) savininkams (tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismui), o A. R., neturėdamas servituto ir A. N. sutikimo naudotis įrengtu servitutiniu keliu, naudojosi pats ir nurodė naudotis sunkiasvoriai technikai, tokiu būdu gadindamas sunkiasvorei technikai nepritaikytą keliuką – ši aplinkybė apskritai nebuvo tirta.

Taip pat neišsiaiškinta, ar sklypuose yra likę seni riboženkliai, nes liudytojas M. M. nurodė, kad jis senų riboženklių nematė, jų nebuvo, A. R. teigia, kad riboženklius yra panaikinę patys pareiškėjai, kurie naudojasi jo sklypo dalimi, o pareiškėjai nurodė, kad riboženklius ištraukė pats A. R. ir įkalė naujus, tuo tarpu teismui pateiktame 2020 m. vasario 11 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ aktas apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų nužymėjimą (2 t., b. l. 45) patvirtina, kad iki įvykio likus mažiau nei trims mėnesiams, riboženkliai sklypuose buvo. Patikslinus šias aplinkybes, išsiaiškinus, ar riboženkliai (jei jie buvo sunaikinti) buvo nuolatiniai, spręstina ir dėl galimos administracinės atsakomybės pagal ANK 112 straipsnį, jei bus nustatyta šio administracinio nusižengimo sudėtis.

Policijos pareigūnai nesurinko duomenų, ar vykdytų darbų atlikimui buvo atliktos visos reikalingos procedūros – informuoti gretimų sklypų savininkai, ar ribų žymėjimą/ matavimus atlikęs asmuo turėjo teisę tokius darbus atlikti, ar matavimai buvo atlikti sertifikuota įranga su galiojančia metrologine patikra, ar buvo surašytas atliktų matavimų protokolas ar rengiamo sklypo ribų aktas ir pan.

Atliekant tyrimą apsiribota A. R. raštišku paaiškinimu, jis neapklaustas, todėl nepašalinti A. R. nurodytų aplinkybių ir liudytojo M. M. parodymų prieštaravimai, šių prieštaravimų ir neaiškumų, nebuvo galimybės patikslinti ir teisme – M. M. nurodė, kad riboženklius buvo pasiruošęs ir kalė pats A. R., kuris bet to teigė M. M., kad gretimų sklypų savininkai apie matavimus buvo informuoti; A. R. iš pradžių nurodė, kad kaimynams apie atvažiuosiantį matininką jis pranešė, neatsimena tiksliai, bet lyg tai pranešė žodžiu A. N., vėliau teigė, kad A. N. pasakė telefonu ir galvojo, kad A. N. pasakys kitiems kaimynams; iš pradžių nurodė, kad atvykęs matininkas atliko matavimus, riboženklius atsivežė ir kalė matininkas, o jis tik palaikė, riboženklius kalė savo žemėje, G. sodyboj nieko nekalė, paskui nurodė, kad gal kokį vieną riboženklį ir jis pats įkalė, prakišęs ranką įstatė į žemę į G. valdą, vėliau jau teigė, kad kuoliukus jis įkalė, nes yra nuotraukos, per tvorą įkišęs ranką įstatė, ten žemė minkšta, A. N. sklype gal ir atsistojo viena koja, nes faktinių aplinkybių protokole yra tai patvirtinančios nuotraukos; galiausiai pripažino, kad kaimynų sklypų ribose įkalė kuoliuką, tačiau nurodė, kad dažais jis nieko netepė ir nepurškė, ant betono dažais pažymėtas riboženklis, purškiamus dažus atsivežė matininkas.

Neapklaustas įvykyje dalyvavęs antstolis M. P., todėl liko nepašalinti tam tikri prieštaravimai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis į sklypą konstatuoti faktinių aplinkybių, t. y. sklypo ribų žymėjimo eigos, nuvyko 2020 m. balandžio 24 d. (o ne 2020 m. balandžio 28 d., kaip nurodo pareiškėjai), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pradėtas rašyti 2020 m. balandžio 28 d., baigtas rašyti 2020 m. gegužės 12 d.; faktinių aplinkybių konstatavimo protokole minimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas M. M., nors teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad šis asmuo yra ne matininkas, o geodezininkas todėl neaišku, kokiu pagrindu antstolis šį asmenį protokole įvardino kaip matininką; faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad matininkas turima GPS įranga pamatavo 4 taškus, tačiau nieko nenurodoma apie riboženklių sukalimą ar kitokį tų taškų paženklinimą, nors iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų – 14 foto nuotraukų matyti, kad riboženkliai ir kuoliukai buvo kalami, buvo ženklinama dažais; liko neišsiaiškinta aplinkybė, ar antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes, buvo užsakovo informuotas ar pats domėjosi, kam nuosavybės teise priklauso gretimi sklypai, ar jų savininkai tikrai iš anksto informuoti apie ribų žymėjimą/ matavimus, kam priklausančiame sklype yra servitutinis kelias, į kurį buvo kalami riboženkliai ir kas turi teisę minėtu servitutiniu keliu naudotis.

Be to, nevertintas kitų įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų teisėtumas, nes liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis turi inžinieriaus-geodezininko išsilavinimą ir licenciją, jis nėra matininkas, apie antstolio dalyvavimą sužinojo tik atvažiavęs, jei būtų žinojęs, būtų nevažiavęs, kam priklauso servitutinis kelias, nežinojo ir nenustatinėjo, jokio ribų nustatymo dokumento nesurašė, užsakovui sakė, kad jei yra konfliktas, jis turi kviestis matininką, prieš tai išsiųsti laišką, t. y. suvokė galimai neteisėtą savo veiksmų pobūdį.

Institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pasiūlė dėl tokio pobūdžio ginčų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti, tačiau patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams A. N., V. N., trečiajam asmeniui Automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl servituto nustatymo, teismo posėdis paskirtas 2021 m. gegužės 50 d, 13.30 val., taigi civilinėje byloje nėra ginčijamos žemės sklypų ribos. Tuo tarpu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra keliamas klausimas tik dėl riboženklių sukalimo pareiškėjams priklausančiuose sklypuose galimo neteisėtumo, ir A. R. policijos tyrėjai pateiktos įvairių raštų kopijos dėl nuovažos/ įvažos įrengimo nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir su šiuo konkrečiu įvykiu nėra susiję.

ANK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Tik atlikus išsamų tyrimą ir visus būtinus veiksmus, apklausus visus asmenis, galinčius turėti informacijos apie šį įvykį, nustačius visas įvykio aplinkybes, bus galima spręsti ar buvo padarytas teisės pažeidimas (-ai), kas jį (juos) padarė, nustatyti kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) ir galimą veikos kvalifikavimą – ar yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos, ar yra administracinio nusižengimo (-ų) požymiai.

Kadangi nagrinėjant skundą buvo nustatyta, kad neatlikti visi būtini veiksmai, siekiant ištirti įvykį, kilo neaiškumų dėl asmens (-ų) kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių, nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą

Esant išvardintoms aplinkybėms, pareiškėjų A. N. ir D. G. skundai tenkintini iš dalies, o skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėjų A. N. ir D. G. prašymai pripažinti teisinių paslaugų išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti, šioje proceso stadijoje nespręstini, nes administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjų A. N. ir D. G. skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ir bylą, kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą.

Pareiškėjų A. N. ir D. G. prašymų pripažinti teisinių paslaugų išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti, šioje proceso stadijoje nespręsti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.