Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-17 · Byla Nr. TS-125-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
TS-125-1122/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-125-1122/2022
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-255, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-13-593/2015, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-84-495/2016, M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskiriant galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-725-537/2020, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-137-245/2021, M. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. kovo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gegužės 28 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės M. K. atliks 2022 m. gruodžio 11 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. – 1 metai 8 mėnesiai 1 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 58-255 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam M. K., rekomenduojant jam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. M. K. tik sulaukęs pilnametystės ėmė vykdyti nusikalstamas veikas. Šiuo metu yra teistas tris kartus, visus kartus pasireiškė smurtinis elgesys. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmą kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą ir buvo grąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Be to, bausmė buvo subendrinta su kita nusikalstama veika, įvykdyta lygtinio paleidimo metu. M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, duomenų, kad bausmės atlikimo metu būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirba, neskatintas, nebaustas. Interviu metu nurodė, kad „baigė mokslus ne tam, kad dirbtų kažkokį fizinį darbą“. M. K. nestruktūrizuotoje aplinkoje dirbo, darbinio nestabilumo laikotarpiais buvo registruotas užimtumo tarnyboje, rinkosi oficialiai apmokamas darbo vietas. Pateikė dviejų darboviečių dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis su nusikalstamu elgesiu nesieja alkoholio vartojimo problemų, tačiau turimais duomenis, alkoholio vartojimas didino smurtinio elgesio riziką ir siejosi su M. K. nusikalstama veikla. Šiuo metu jo motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas minimali, nėra duomenų apie nuteistojo dalyvavimą tikslinėse priemonėse, nukreiptose į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, kad nuteistasis negeba atpažinti su nusikalstamu elgesiu susijusių problemų. Nusikalstamų veikų pobūdis patvirtina, kad nuteistajam būdingas apsunkintas problemų identifikavimas bei netinkami problemų sprendimo būdai (konfliktų sprendimų įgūdžiai silpni), pasekmių nenumatymas, silpna impulsų kontrolė, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija. Stebimos smurtą palaikančios nuostatos, įžvalgos stoka probleminiam elgesiui. Pirminio M. K. nusikalstamo elgesio vertinimo metu, taikant OASys metodiką, 2022 m. rugsėjo 7 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taikant HCR-20 metodiką taip pat nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą adaptacijos programoje ir kviestas pirminiam pokalbiui su pataisos įstaigos psichologu. Jo kriminogeniniai poreikiai, apimantys piktnaudžiavimo alkoholiu, smurtinio elgesio, kitas mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis reikalauja tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Taigi konstatuota, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 58-255 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad Komisijos Nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiškai nemotyvuotas, grindžiamas vien Komisijos nuomone bei pažeidžiantis jo teisėtus lūkesčius. Akcentuoja Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec(2003)22 svarbą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėždamas, kad, vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, priešingu atveju bus pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisėtų lūkesčių principas. M. K. pažymi, kad kalinimo metu buvo nuolat nustatinėjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas. Tačiau, vykdant kalinių rotaciją ir jį perkėlus į Vilniaus pataisos namus, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis jo teisėtų lūkesčių. Jokių pateisinamų paaiškinimų dėl to jam pateikta nebuvo, tik paaiškinta, kad tariamai Marijampolės pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėjo klaidingai (kas yra mažai tikėtina), o Vilniaus pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėja pagal kitokią metodiką. Per paskutinius metus Vilniaus pataisos namų administracija jam jokių pretenzijų neturėjo, jis neturi drausminių nuobaudų ir nėra baustas administracine tvarka, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos anksčiau pateiktas rekomendacijas, yra nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos teiginiai, kad jam yra būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline subkultūra, jis linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius, siekia išlaikyti tam tikrą, savo lūkesčius atitinkantį statusą nuteistųjų bendruomenėje, neturi nieko bendra su įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais lygtinio paleidimo kriterijais. Be to, įstatymas nenumato tokių sąvokų kaip „pakankama ar nepakankama pažanga“, kaip ir nesuteikia viešosios teisės subjektui – Komisijai, atlikti tokius subjektyvius vertinimus nustatytais vertinamaisiais kriterijais. Teiginiai, kad toliau reikia „tikslinių bei nuoseklių veiksmų, vis dar išlieka poreikis tolimesnio jo elgesio pokyčių stebėjimui ir išlaikymui“ nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma. Jeigu per visą ganėtinai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį įkalinimo įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mąstymo korekcijai, tai šiuo metu, likus iki bausmės pabaigos dviem metams, tiesiog neetiška varžyti jo teises ir pažeisti teisėtus lūkesčius, teisinantis savo paties neveikimu. Mano, kad atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus lygtinio paleidimo taikymui. Visi kiti Komisijos samprotavimai, kodėl jo asmenybė Komisijai nepatinka – nėra įstatyme numatyti vertinamieji kriterijai, kas prieštarauja taisyklei, jog baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui.

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.

Atsiliepimas

Kitų atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 str. 4 d.). Minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. K. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka paskirtą 2 metų 2 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius, 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis atliks 2022 m. gruodžio 11 d., kas atitinka formalias lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo sąlygas.

Vertinant nuteistojo M. K. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-237 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog Vilniaus pataisos namuose 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo atliktas pirminis M. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Abejoti pateikto vertinimo rezultatais teismas neturi pagrindo. Vertinant dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, nustatyti kriminogeniniai poreikiai, susiję su gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis. Būtent šias sritis pats nuteistasis dar turi ir gali koreguoti, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas (sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, iki jis bus atlikęs 1/3 bausmės likę mažiau nei 6 mėnesiai), minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog M. K. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis M. K. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane (sudarytame 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus pataisos namuose, kuriuose bausmę atlieka nuo 2022 m. kovo 24 d.) numatytas priemones: sėkmingai baigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvavo pirminiame pokalbyje su pataisos įstaigos psichologu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta. M. K. stengiasi palaikyti pagarbius santykius su pataisos įstaigos personalu, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą savęs vaizdą bei demonstruoti pavyzdingą elgesį. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, diskriminacinių nuostatų neišreiškia.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai M. K. teikiamas pirmą kartą. Jis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal 2022 m. birželio 23 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pažymą, E. R. (nuteistojo sugyventinė) sutinka, kad lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju M. K. gyventų su ja (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat daroma išvada, kad M. K. nebūdingos problemos, susijusios su gyvenamosios vietos pastovumu, o nurodytu adresu nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos.

Taip pat nustatyta, jog M. K. teigimu, jis turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, yra įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę. Iki suėmimo apie pusę metų dirbo R. J. IĮ, (duomenys neskelbtini) padėjėju, kadangi norėjo įgyti patirties, susijusios su (duomenys neskelbtini). Išėjo iš darbo, nes turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Maždaug metus laiko dirbo UAB „A“ (duomenys neskelbtini), išėjo iš darbo dėl geresnio darbo pasiūlymo. UAB „M“ daugiau nei 3 metus dirbo (duomenys neskelbtini). Išėjo iš darbo, nes turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo, kadangi mokėsi, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Darbinio nestabilumo laikotarpiais buvo registruotas darbo biržoje. Taigi būdamas laisvėje M. K. sunkumų, susijusių su darbu, neturėjo, rinkosi oficialiai apmokamas darbo vietas. Nuteistasis pateikė dviejų darboviečių dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. UAB „M“ direktorės pažymą, kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju būtų priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, ir MB „B“ pažymą, kad paleistas lygtinai bus priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. K. pirmos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turėjo finansinių įsiskolinimų, susijusių su vykdomaisiais dokumentais antstoliams, už administracines baudas ir baudą, paskirtą teismo nuosprendžiu, bet yra sumokėjęs. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu iš M. K. priteista Valstybinei ligonių kasai 16,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, o Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu iš nuteistojo papildomai išieškota valstybės naudai 102,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Nuteistasis teigė, kad yra sumokėjęs šias skolas. Pagal 2022 m. rugpjūčio mėnesio Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenis, M. K. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Interviu metu nenustatyta, kad nuteistajam yra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu, įsiskolinimais ir pan.).

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog M. K. socialinius ryšius palaiko su mama, tėvu, seserimi ir sugyventine, skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu. Nuteistojo santykiai su artimaisiais ir sugyventine palaikantys, kupini rūpesčio, artimieji laukia jo sugrįžtant. Teigiama, kad M. K. šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo artimųjų bei sugyventinės – tai gali būti vertinama kaip svarbus, nuteistojo tolesnę integraciją į visuomenę palengvinantis veiksnys.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau antrą kartą, anksčiau teistas 2 kartus. Sulaukęs pilnametystės ėmė vykdyti nusikalstamas veikas. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė 18 metų, pirmą kartą nuteistas – 23 metų, pirmą kartą atliko laisvės atėmimo bausmę – 24 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius. Paskutiniu nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas už vieno nesunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, o ankstesniais nuosprendžiais už trijų sunkių nusikaltimų nuosavybei, dviejų apysunkių nusikaltimų finansų sistemai ir vieno labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, bei už vieno nesunkaus nusikaltimo, susijusio su viešąja tvarka, padarymą. Be to, pastaruoju atveju, nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje, atitinkamai yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai (pats nuteistasis interviu metu nei patvirtino, nei paneigė kitų asmenų jam daromos įtakos). Nuosprendžiuose konstatuota, kad bylos nagrinėjimo teisme metu M. K. savo kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu jis nors ir pripažino savo kaltę, bet paskutinį įvykdytą smurtinį nusikaltimą sumenkina bei atsakomybę linkęs perkelti kitiems asmenims. Atitinkamai nuteistasis pilnai neprisiima atsakomybės už savo nusikalstamą elgesį ir nevertina jo pakankamai kritiškai. Vertinimo metu pildydamas anketą, nenurodė nei vienos problemines srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, kad nuteistasis negeba atpažinti problemų. Nusikalstamų veikų pobūdis patvirtina, kad nuteistajam būdinga apsunkinta problemų identifikacija bei netinkami sprendimo būdai (konfliktų sprendimų įgūdžiai silpni), pasekmių nenumatymas, silpna impulsų kontrolė, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija. Pažymėtina, kad M. K. anksčiau jau yra taikytas lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo metu jis įvykdė naują nusikaltimą ir buvo grąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, kas rodo, jog taikytos priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas ir nepateisino jam anksčiau išreikšto pasitikėjimo. Paskutinis įvykdytas nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo (smurtinio) elgesio modelio dalis. Nusikaltimai yra sunkėjantys. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumus, jis atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę riziką nusikalsti. Pastebimos gyvenimo stiliaus ypatumų sąsajos su nusikalstamumu (teistas 3 kartus, lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą ir pan.). Būnant laisvėje M. K. nebuvo būdingos problemos, susijusios su finansais ar darbine veikla, nepaisant to, ankstesni jo įvykdyti nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos siekimu, atitinkamai buvo pasirenkami netinkami savęs realizavimo būdai ir priemonės, pats nuteistasis nurodė, jog norėjo turėti greitai gaunamų pajamų. Pabrėžtina, jog dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirba, o interviu metu nurodė, kad „baigė mokslus ne tam, kad dirbtų kažkokį fizinį darbą“ (kalba netaisyta). Nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, kad M. K. visgi linkęs menkinti savo nusikalstamą elgesį, didina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

M. K. stengiasi kontroliuoti savo elgesį ir bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nėra baustas, tačiau ir neskatintas. Atitinkamai jo elgesio negalima įvertinti nei kaip netinkamo, nei kaip kuo nors išskirtinio, t. y. jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris nuteistasis. Bausmės atlikimo metu nestebėti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejai. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis su savo nusikalstamu elgesiu nesieja alkoholio vartojimo problemų. Visgi, analizuojant jo nusikalstamo elgesio istoriją, matyti, kad alkoholio vartojimas didino smurtinio elgesio riziką ir siejosi su M. K. nusikalstama veikla. Atitinkamai, nors neigia narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau ankstesnės nusikalstamos veikos susijusios ne tik su smurtiniais nusikaltimais, bet ir narkotinių medžiagų vagyste. Šiuo metu motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas minimali, jis nedalyvauja tikslinėse socialinės reabilitacijos pataisos priemonėse, nukreiptose į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, kas savo ruožtu didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Vertinant M. K. emocinę gerovę nustatyta, kad jo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio raiška. Kita vertus, jis linkęs pateikti save labiau iš teigiamos pusės, geba argumentuoti ir pateisinti savo elgesį, neigiamų būdo bruožų neįvardina, todėl siekiant kurti tolesnes resocializacijos proceso prielaidas, yra svarbus nuteistojo savęs pažinimo įgūdžių lavinimas, sąmoningumo didinimas.

Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie su nuteistojo mąstymu ir elgesiu susiję kriminogeniniai poreikiai: impulsyvumas, spontaniškas elgesys, negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, kontroliuojančio elgesio atvejai, nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką, pastebėtina, kad egzistavo tam tikras nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos, o paskutinis smurtinis nusikaltimas susijęs su savikontrolės ir konfliktų sprendimo įgūdžių stoka. Nors nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas. Be to, stebimos smurtą palaikančios nuostatos, įžvalgos stoka probleminiam elgesiui. 2022 m. rugsėjo 7 d. nuteistajam buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas, taikant HCR-20 metodiką, ir nustatyta, jog M. K. smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, kas įvertinus jam būdingą nusikalstamo elgesio modelį, nesudaro pagrindo išvadai, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Jo mąstymo, elgesio ir nuostatų sritys vis dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo dinaminiams kriminogeniniams nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams priskirti gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, agresyvus/instrumentinis elgesys, impulsyvumas, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių nenumatymas, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus ir neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes, ką nuteistasis iš esmės pats gali ir turi koreguoti. Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad M. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, duomenų apie nuteistojo dalyvavimą intervencinėse programose, skirtose kriminogeninių poreikių mažinimui, nėra, į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo niekuo išskirtinis, elgesio bei mąstymo ypatumus, į tai, kad anksčiau yra nepateisinęs teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo metu įvykdė tyčinį smurtinį nusikaltimą, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, susijusias su gyvenimo stiliumi, nuostatomis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-255, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė