- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- II-12-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02074-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Pažeidėjas
- D. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 16.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21116-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. (toliau - Institucija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimu D. V. paskirta 21 eurų bauda, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) m. sav., 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14 val. 33 min., vairuodamas transporto priemonę automobilį, viršijo nustatytą 50 km/h greitį 14 km/h, važiavo 64 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. (toliau ir pareiškėjas), nesutikdamas su Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20121573834, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuriame prašė skundžiamą Institucijos nutarimą Nr. 20-ANR_N-21116-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad neigia (duomenys neskelbtini) m. savivaldybėje 2020 m. rugpjūčio 22 d. vairavęs automobilį didesniu nei leidžiama greičiu. Pareiškėjo nuomone, jau vien nutarimo neišsamumas neleidžia nustatyti, ar tikrai pažeidimas buvo padarytas, nes net nėra aišku, kur tiksliai jis galėjo būti padarytas. Taip pat iš nutarimo neaišku, kokiu prietaisu buvo išmatuotas tariamas „pažeidimas“, nėra nurodytas jo pavadinimas, metrologinės patikros numeris, neaišku, ar tokia patikra buvo galiojanti. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole aprašytas greičio matavimo prietaisas „Mobilusis greičio matuoklis PS 955077, 1216210 apskritai buvo sumontuotas ir veikė pareiškėjui surašytame protokole minimoje vietoje - „(duomenys neskelbtini) m. sav.“
Toliau skunde pareiškėjas pažymi, kad jeigu tokių duomenų Institucija į bylą vėliau ir pateiktų, nėra jokių duomenų, kad šiam greičio matavimo prietaisui (galimai - prietaiso modelis „POLISCANFM1“) Nr. 955077, būtų tinkamai atlikta metrologinė patikra. Pažymima, kad kitoje AN byloje dėl 2020 m. kovo 17 d. tariamo pažeidimo anksčiau buvo informuotas, kad metrologinė patikra jam tariamai yra atlikta, tačiau pateikti dokumentai rodė, kad patikra atlikta ne Lietuvoje, ne pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jos vertime nurodomas Austrijos „Metrologijos ir kalibravimo įstatymas“, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra nei paskelbtas, nei taikomas (LR Konstitucijos 7 str. 2 d.), nes neįregistruotas LR Teisės aktų registre, o prietaisų patikrą atliko ne Lietuvos Respublikos pareigūnai, tarnautojai ar jos įstatymų pagrindu tam įgalioti asmenys. Dėl to abejojama, ar tokiam prietaisui buvo tinkamai, tinkamoje laboratorijoje ir tinkamu laiku atlikta metrologinė patikra. Jeigu Institucija teismui tokią patikrą pateiktų, prašo ją pripažinti netinkamai atlikta ir negaliojančia ir ja nesivadovauti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamo įvykio metu kažkurioje (duomenys neskelbtini) vietoje galiojo konkrečiais ženklais nustatytas vienoks ar kitoks leidžiamas transporto priemonių maksimalus greitis. Taip pat Institucija išnagrinėjo bylą anksčiau, nei buvo nurodžiusi jam atvykti į nagrinėjimą, o skundžiamą nutarimą atsiuntė 2020 m. spalio 12 d. 11:07 val. Institucija nutarimą priėmė neabejotinai dar anksčiau, o protokole buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas, o ne valanda, todėl negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime ir pasisakyti dėl daugelio abejonių ir buvo nubaustas neišklausus jo pozicijos.
Pareiškėjas savo skunde atkreipia dėmesį dėl KET ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pažeidimo, išdėsto KET 645 punkte nustatyto ir aprašyto naujo kelio pavadinimu „Automatinė greičio kontrolė“ žymėjimo ypatumus, pažymi, kad iki šiol galiojančioje KET redakcijoje analogiško vaizdo ženklo numeris yra pakeistas iš 645 į Nr. 636 ir yra sutrumpintas jo aprašymas, kad tai yra „Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“. Minėtas ženklas prireikus gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, tačiau turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus. Šiuo atveju turėjo būti įsitikinta, ar prieš šios kontrolės vykdymą atlikusį prietaisą buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė greičio kontrolė“.
Apibendrinant galiojančius teisės aktus skunde pateikiama išvada, kad aptartų dviejų galiojančių teisės normų visuma lemia, kad Institucija, prieš pradėdama administracinę teiseną, privalo patikrinti ir įsitikinti, ar yra visos prielaidos surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausiai - ar buvo įrengtas ženklas „Automatinė greičio kontrolė“ prieš kiekvieną šios kontrolės vykdymą atlikusį prietaisą.
Toliau skunde aptariama aktuali teismų praktika bei pateikiamos įžvalgos iš specialisto A. S. 2020 m. spalio 5 d. išvados dėl teksto supratimo (apie KET nustatytą kelio ženklo Nr. 636 naudojimo pareigos apibrėžimą) ir prašo vadovautis (1 t., b. l. 2–8).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš asmens baustumo už 5 m. pažymos bei archyvinių įrašų policijos duomenų bazėje, apeliantas daug kartų baustas už KET reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas.
Pažymima, kad asmens padarytas nusižengimas yra akivaizdus ir teiginiai, dėstomi skunde yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Institucija nurodo, kad pridedami dokumentai, įrodantys byloje aptariamo greičio matuoklio naudojimo teisėtumą. Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys stacionarūs automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nėra inkriminuotų nusižengimų padarymą pateisinantis ar atsakomybę už juos pašalinantis veiksnys.
Kelių eismo taisyklės galioja visame kelyje, nepriklausomai stovi greičio matuoklis ar jo nėra. Tam tikri ženklinimai, kur vairuotojai turėtų elgtis atidžiau kelia pavojų eismo saugumui, kadangi, prieš ženklą greitis sumažinamas, pravažiavus jį, vėl padidinamas. Informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš šiuos matuoklius neįrengti leidžia Kelių eismo taisyklės, kadangi, šie matuokliai nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų. Manoma, kad pareiškėjas nepagrįstai daug dėmesio skiria lingvistiniam teksto aiškinimui, kadangi, tai neturi teisinės reikšmės šioje situacijoje (2 t., b. l. 3–4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais. Nepripažįsta nei viršyto greičio 14 km/h nustatyto limito, nei pažeidimą fiksavusių techninių priemonių naudojimo teisėtumo ir metrologinės patikros patikimumo. Neaišku, ar konkretus prietaisas toje vietoje ten buvo, metrologinė patikra atlikta ne Lietuvoje ir ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Įstaiga, tikrinanti prietaisus turėtų būti įregistruota Lietuvoje. Matuoklis Austrijoje sertifikuotas. Patikra padaryta pagal Austrijos Respublikoje priimtus įstatymus, kas su Lietuvos įstatymais nesusiję ir Lietuvoje ta patikra negalioja. Prietaisas, kuriuo užfiksuotas greitis, nebuvo metrologiškai patvirtintas Lietuvos Respublikoje. Nėra aišku ar tas prietaisas toje vietoje stovėjo, nėra jokių duomenų kokia tai gatvė, rašoma tik (duomenys neskelbtini) m. sav., duodamos koordinatės, neaišku kokia tai gatvė. Pats koordinačių nebandė susivesti. Nėra pateikta jokių dokumentų, kad tas matuoklis toje vietoje ten buvo, koks pareigūnas įrenginį statė. Jo atžvilgiu yra kitų teismo priimtų nutarimų, kur teismas grąžino institucijai tyrimui atlikti. Kadangi nėra nė viename policijos dokumente nurodyta kokia konkreti (duomenys neskelbtini) m. gatvė, kur stovėjo matuoklis, tai yra apsunkintas įrodinėjimas. Policijos pareigūnai teigia, kad neprivalėjo nurodyto kelio ženklo 636 pastatyti, nors ir nėra žinoma kurioje vietoje buvo pastatytas matuoklis, ir ar išvis buvo pastatytas. Atsiliepime institucija siūlo nesivadovauti lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. Ženklas 636 skirtas automatiniams greičio matavimo prietaisams. Taisyklės reglamentuoja, kur ir kada šis kelio ženklas turi būti pastatomas, t. y. kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Dėl tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad pareiškėjo galimai padarytas pažeidimas (leistino greičio viršijimas) fiksuotas neteisėtomis priemonėmis, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Nesutinka su greičio matavimo prietaisu 2020 m. rugpjūčio 22 d. nustatytu 64 km/val. greičiu, nes prieš greičio matavimo prietaisą nebuvo pastatytas kelio ženklas Nr. 636. Pilnai palaiko savo skunde išdėstytus argumentus. Policijos veiksmai šiuo atveju atlikti netinkamai ir duomenys galimai rinkti netesėtai. Prašo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis) skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kaip matyti iš skundžiamo 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-21116-2020, minėtu nutarimu D. V. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 21,00 eurų bauda dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) m. sav., 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14 val. 33 min. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val. Važiavo 64 km/val. (įvertinus paklaidą) (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20121573834, b. l. 4–5).
Iš 2020 m. rugpjūčio 23 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 00-ANR_P-142969-2020 nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas D. V. dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, padarymo už tai, kad D. V. (duomenys neskelbtini) m. sav. X:6082694.0, Y:495494.0, 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14 val. 33 min. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val. Važiavo 64 km/val. (įvertinus paklaidą). Nurodyta transporto priemonės markė, modelis – „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nusižengimas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu Nr. PS-955077, metrologinės patikros liudijimo Nr. 1216210; prietaiso rodmenys 67 su paklaida 3 km/val. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20121573834, b. l. 1–3).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).
Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir byloje esančius kitus duomenis, daro išvadą, kad ginčas byloje iš esmės kyla ne tik dėl nusižengimo padarymo vietos (nusižengimo padarymo vietos atitinkamo ženklinimo), tačiau ir dėl greičio matavimo prietaiso įrengimo konkrečioje vietoje, jo buvimo, jo teisėtumo, metrologinės patikros padarymo teisėtumo ir jos galiojimo, ir konstatuoja, kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai, dėl ko nesurinkta pakankamai įrodymų dėl galimo nusižengimo padarymo.
Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad sprendimas pripažinti asmenį kaltu iš esmės yra grįstas viena byloje esančia foto nuotrauka (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20121573834, b. l. 8), kurioje užfiksuota keliu važiuojanti transporto priemonė (iš ženkliuko ant automobilio kapoto matyti, kad tai „BMW“ modelis), ir kurios matomas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nuotrauka neryški, nėra gerai matoma, kas vairuoja šią transporto priemonę.
Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, jog D. V. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, t. y. pažymėta, jog asmuo administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, nurodant vietovės koordinates X:6082694.0, Y:495494.0, tačiau nenurodant tikslaus nusižengimo padarymo vietos adreso (gatvės, namo numerio, kelio kilometro ir pan.). Pažymėtina, jog nenurodant tikslaus nusižengimo padarymo adreso, o pateikiant tik vietovės koordinates, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra ir negali būti žinoma, dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, t. y. byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole.
Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21116-2020, kuris buvo priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, nurodyta, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, tačiau priešingai nei 2020 m. rugpjūčio 23 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-142969-2020, nėra nurodytos net ir administracinio nusižengimo padarymo koordinatės. Skundžiamame nutarime nenurodyti ir duomenys apie transporto priemonę, kuria galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, nors 2020 m. rugpjūčio 23 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-142969-2020, nurodyta, kad nusižengimas padarytas vairuojant automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodytas ir tikslus bylos nagrinėjimo laikas (nurodyta tik diena – 2020 m. spalio 12 d.), kas laikytina ydinga praktika.
Nors administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas automatiniu būdu, o pagal vietovės koordinates gali ir būtų galima nustatyti įvykio vietą, ir, kaip atsiliepime nurodo Institucija, vietovės koordinates galima pasitikrinti administracinių nusižengimų registre, tačiau šios aplinkybės nepanaikina iš įstatymų ir teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių kylančios pareigos administracinio nusižengimo protokole privalomai nurodyti nusižengimo padarymo vietą, t. y. miestą, gatvę, namo numerį, kelio kilometrą ir pan. Protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) galėtų būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas. Vien tik X ir Y ašių nurodymas protokole, nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra išsamus, suprantamas ir aiškus.
Taip pat bylos medžiagoje nėra dėl galimai padaryto nusižengimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo, iš kurio būtų galima neginčijamai spręsti dėl padaryto nusižengimo. Taigi, šiuo konkrečiu atveju jokių neginčijamų įrodymų administracinio bylos nusižengimo medžiagoje nėra. Nors administracinio nusižengimo protokolas suformuotas automatiniu būdu, tačiau neaišku, kokiu pagrindu jis suformuotas. Ant administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos nėra jokių žymų, datos, laiko, viršyto greičio, kokiu greičio matuokliu fiksuotas pažeidimas, galiojančio sertifikato numerio, ar kitų įrodomąją reikšmę turinčių duomenų, todėl konstatuotina, kad tyrimas šioje administracinio nusižengimo byloje dėl galimai padaryto nusižengimo visiškai nebuvo atliktas.
Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, o šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų nustatant pažeidimo faktą.
Byloje nėra pagrindinio dokumento - KET pažeidimo duomenų protokolo, kuriame administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens akivaizdoje, o mobiliu greičio matavimo prietaisu. Dėl šios aplinkybės Institucija, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą, turėjo būtinybę į bylą pateikti tokį dokumentą, kurio pagrindu surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir tokiu būdu ignoravo būtinybę surinkti visus tiek galimo administracinio nusižengimo padarymo faktą, tiek pareiškėjo kaltę patvirtinančius įrodymus. Tuo labiau, kad galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsiant surinkti, tinkamai užfiksuoti kitus pirminius duomenis, apie ką jau yra pasisakęs ir aukštesnės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-485-493/2020). Šiuo atveju būtent Institucija, priimdama nutarimą ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nors būtent jai tenka pareiga imtis veiksmų nusižengimo aplinkybėms nustatyti.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Nors Institucija atsiliepime nurodžiusi, kad kartu su atsiliepimu prideda dokumentus, įrodančius aptariamo greičio matuoklio naudojimo teisėtumą, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju teismas dėl šių dokumentų sąsajos detaliai nepasisako. Iš pridedamų dokumentų (Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2019 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 11V-47 „Dėl greičio matavimo sistemos tipo „POLISCAN FM1“ patvirtinimo ir įrašymo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą“, dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos ir inovacijų viceministrės J. R. 2020-06-30 elektroninėmis priemonės pateikto rašto Nr. (26.16-61) „Dėl matavimo priemonėmis patikros galiojimo laiko“, kuris buvo adresuotas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos metrologijos inspekcijos „Matavimo priemonė tipo patvirtinimo sertifikato“ 2019-04-18 Nr. 2585 (administracinio nusižengimo byla, 2 t., b. l. 5, 6, 7, 8), kad tai yra bendro pobūdžio dokumentai, vyko tarpinstitucinis susirašinėjimas. Iš pateikiamų dokumentų matyti, kad visos greičio matavimo sistemos, kurios matavimo priemonės tipas / modifikacija PoliScan FM1, sertifikatas išduotas Vokietijos Federacinės Respublikos, tačiau ne konkrečiu nagrinėjamu atveju panaudotos techninės priemonės (matavimo greičio matuoklio), nurodytos administracinio nusižengimo byloje, jos panaudojimo teisėtumą bei jos patikros laiko intervalus tarp periodų matavimo priemonės patikrų, galiojimą Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos teisę, patvirtinantys dokumentai.
Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, įvertinant tai, jog būtent Institucija nesurašė tinkamo administracinio nusižengimo protokolo, nesurinko patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir nesurinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. V. 2020 m. rugpjūčio 22 d., 14 val. 33 min. (duomenys neskelbtini) m. sav., nurodytomis vietovės X ir Y koordinatėmis vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį, t. y. jog jis pažeidė KET 127 p. reikalavimus ir padarė ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Šiuo atveju skundžiamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21116-2020 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina D. V. nutrauktina, veikai neturint jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo D. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-21116-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20121573834 ir administracinio nusižengimo teiseną D. V. nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK 20121573834 medžiagą nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.