- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- AN2-485-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01361-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. liepos 3 d. nutarimu V. K. nubaustas 60 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 178, 2020 m. gegužės 11 d., 08 val. 16 min., vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu panaikintas Institucijos 2020 m. liepos 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad nors pareigūnė R. M. tvirtino, kad matė, kaip vairuotojas V. K. vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, tačiau, esant prieštaringiems įvykio dalyvių parodymams, vieno policijos pareigūno parodymų, kurių nepatvirtina byloje esantys kiti, tame tarpe ir objektyvūs, įrodymai, nepakanka nustatyti asmens kaltę.
Šalies argumentai
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2020 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
3.1 Skunde nurodyta, kad pažeidėjo kaltė yra pilnai įrodyta policijos pareigūnų parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad V. K. telefonu naudojosi dešine ranka. Asmens pateikti raštai iš mobiliojo ryšio operatoriaus „T.“ neeliminuoja jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, kadangi šis faktas užfiksuotas pareigūnų, šviesiu paros metu, esant nedideliu atstumu nuo apelianto. Skunde pažymima, kad skambinti galima per įvairias internetines aplikacijas, tam nebūtina atlikti skambutį naudojant pokalbių planu. Tuo tarpu teismų praktikoje yra pripažinta, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta sąvoka – naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme reiškia bet kokį naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis. Be to, tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo netgi tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankomis. Taip pat, asmuo gali turėti kelias telekomunikacijos priemones, todėl V. K. pateikti duomenys nepaneigia policijos pareigūnų užfiksuoto fakto dėl neleistino mobiliojo telefono naudojimosi ranka.
3.2 Kartu skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis).
5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu žemesnės instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos 2020 m. liepos 3 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu.
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nevykdė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisuko geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų bei nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).
9. Atitinkamai KET 20 punkte yra numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.
10. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad V. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo neigė, nurodė, kad telefoną buvo palikęs namie ir su savimi jo automobilyje neturėjo. Važiuodamas keliu buvo sustojęs prie sankryžos, priešpriešai matė policijos automobilį. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pervažiavo sankryžą ir netrukus, pavažiavus apie 500 metrų, pamatė policijos automobilio švyturėlius. Policijos pareigūnai sakė, kad pažeidimą matė „šešios akys“, kad jo pažeidimas užfiksuotas vaizdo įrašymo technika.
11. Iš administracinio nusižengimo protokolą surašiusios pareigūnės R. M. parodymų matyti, kad ji teigė, jog visas aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime, papildė, kad pažeidėjas važiavo kartu su žmona, telefonu kalbėjosi dešine ranka. Policijos pareigūnai važiavo priešpriešai, todėl aiškiai matė, kad asmuo kalbėjo telefonu. Tarnybiniame automobilyje buvo dar du pareigūnai G. G. ir A. I.. G. G. buvo nuleidusi akis į kompiuterį, galėjo momento ir neužfiksuoti. A. I. pažeidimą matė. Apklaustas liudytojas A. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė, kaip automobilio vairuotojas kalbėjo telefonu dešine ranka. Visi apklausti pareigūnai taip pat patvirtino, kad tarnybiniame automobilyje yra daromas vaizdo įrašas.
12. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas BODY CAM vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykių eiga nuo transporto priemonės sustabdymo, pats pažeidimas jame nėra užfiksuotas. Patrulė G. G., tarnybiniame automobilyje bendraudama su R. M., nurodo, kad „nu nemačiau“. Pareigūnui A. I. grįžus į automobilį ir R. M. pakartojus klausimą „aš spėju, kad daugiau nei vienas nematėt?“, pareigūnas A. I. pasako „matė, rašyk“. Pareigūnei R. M. patvirtinus, kad „jis tikrai rankoj turėjo tą telefoną“, A. I. pasako, „nes turėjo rankoj, padavė žmonai, žmona įsidėjo į tašę,... ko sustojo iš karto?“. Taigi, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnė G. G. pažeidimo nematė, tuo tarpu A. I. apie pažeidimo padarymo aplinkybes sprendė įvertindamas vairuotojo elgesį („iš karto sustojo“). Nors A. I. nurodo, kad V. K. telefoną perdavė žmonai, tačiau šios aplinkybės taip pat vertinamos kaip pareigūno keliamos versijos, kadangi jų nepatvirtino kita bylos medžiaga.
13. Taigi, administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė R. M. patvirtino, kad įvykio dieną matė, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dešine ranka naudojosi telefonu, tačiau įvykio dieną kartu su ja patruliavusių pareigūnų G. G. ir A. I. parodymais remtis kaip patikimai ir neginčijamais kaltės įrodymais nėra pagrindo.
14. Kaip matyti, V. K. nuo pat pradžių nesutiko su tuo, kad padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą V. K. pateikė UAB „T.“ raštus, iš kurių matyti, kad mobiliųjų duomenų srautas tiek V. K., tiek jo žmonos naudojamuose telefonuose 2020 m. gegužės 11 d. tarp 8 val. ir 8 val. 30 min. nebuvo užfiksuotas (b. l. 11, 12), taip pat, kad V. K. priklausantis telefono numeris 2020 m. gegužės 11 d., 8 val. 16 min. buvo ne įvykio vietoje (b. l. 13). Pritartina apeliacinio skundo teiginiams, kad pateikta informacija kelia abejonių dėl jos išsamumo, kadangi asmuo gali turėti kelis telefonus, be to, pažeidimui konstatuoti užtenka ir fakto, kad asmuo laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tačiau pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, o šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų nustatant pažeidimo faktą. Taigi, nors pareigūnė R. M. tvirtino, kad matė, kaip V. K., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, tačiau esant tokiems prieštaringiems policijos pareigūnų parodymams, nesant byloje kitų objektyvių nusižengimo padarymą patvirtinančių įrodymų, apygardos teismas sprendžia, kad vieno policijos pareigūno parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, nepakanka nustatyti asmens kaltę.
15. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tarnybiniame automobilyje VW Caddy yra įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga, tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą 2020 m. birželio 16 d. buvo gautas pranešimas, jog 2020 m. gegužės 11 d. automobilyje sumontuotoje vaizdo įrangoje vaizdo įrašų jau nėra. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintas Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 38.3 punktas numato, jog vaizdo duomenų prižiūrėtojas turi užtikrinti, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys būtų saugomi ne trumpiau kaip 15 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 60 dienų. Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucija nutarimą dėl V. K. nubaudimo priėmė 2020 m. liepos 3 d., t. y. nuo įvykio dienos nepraėjus 60 dienų terminui, o apie tai, kad dėl pažeidimo fakto yra kilęs ginčas, buvo žinoma nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje Institucija turėjo pakankamai laiko gauti minimą vaizdo įrašą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Tuo labiau, kad galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsiant surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., nustatyti naudojamus numerius, reikiamais atvejais net gauti skambučių išklotines, ir pan.). Šioje byloje tai nebuvo daroma. Apygardos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju būtent Institucija, priimdama nutarimą ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nors būtent jai tenka pareiga imtis veiksmų nusižengimo aplinkybėms nustatyti.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kadangi byloje esančių prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nuta rtis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.