Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 5 dalies pagrindu apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,061 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią dviejuose maišeliuose 2019 m. birželio 12 d., apie 16 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), už 20 eurų pardavė Ramūnui Verseckui.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo vieną maišelį su nedideliu kiekiu 0,086 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2019 m. birželio 21 d., apie 12.30 val. prie (duomenys neskelbtini), minėto automobilio salone, prie bėgių perjungimo svirties, šį maišelį su minėta psichotropine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad R. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

3. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad gailisi dėl padarytų nusikaltimų, suprato savo netinkamą elgesį, prašo atsižvelgti į jo asmenybę, kad jis dirba, moka mokesčius, padeda motinai prižiūrėti ligotą patėvį, pasitikėti juo ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

4. Atsiliepimu į nuteistojo R. B. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė V. Š. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, bausmės skyrimo nuteistajam klausimą išsprendė tinkamai, vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais skyrimo pagrindais.

5. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik vienas iš skundžiamu nuosprendžiu nuteistų asmenų – R. B., jo skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma R. B. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas R. B. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. R. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir sunkų nusikaltimą, nusikalstami veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Apeliantas anksčiau teistas 9 kartus, paskutinį kartą už analogiškus neteisėtus veiksmus – BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (t. 3, b. l. 54-62, 64-114), nusikalto, neišnykus ankstesniems teistumams, baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 115-117). Šios aplinkybės parodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, kad jis, jau būdamas ne kartą teistas ir ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, suvokė iš neteisėtų veiksmų atsirandančius padarinius, tačiau ir toliau nesilaikė įstatymų ir darė nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias R. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes.

10. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant R. B. bausmės dydžius už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino jo asmenybę, kad nusikalstamas veikas padarė jau būdamas daug kartų anksčiau teistas, neišnykus teistumui, ir už sunkų nusikaltimą paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę – dvejus metus, o už baudžiamąjį nusižengimą – artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto bausmės vidurkiui – 30 parų arešto. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo teismo įvertinti jo dabartinį teigiamą elgesį, kad jis dirba, padeda prižiūrėti ligotą patėvį, ir norą pasitaisyti, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės, o aukščiau aptartas sistemingas nusikalstamų veikų darymas neduoda pagrindo pasitikėti apeliantu ir daryti išvadą, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ko pagrindu būtų galima paskirti jam mažesnę bausmę nei numato įstatymas už padarytą veiką, ar parinkti kitą, švelnesnę bausmės rūšį.

11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. B. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistasis R. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios žymiai skiriasi savo pavojingumu – baudžiamąjį nusižengimą ir sunkų nusikaltimą, todėl jos BK 63 straipsnio taisyklių pagrindu teisingai subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę bausmę tokią, kokia paskirta už sunkų jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistajam tinkamai pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

12. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį R. B. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.