- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-588-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50226-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- V. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria jam kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – taikymas pratęstas nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. spalio 21 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), pastovios gyvenamosios vietos neturintis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra:
1.1. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. gruodžio 26 d., apie 13.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė savo buvusiai žmonai L. Ž. (M.) už abiejų rankų žastų, ją stipriai papurtė ir stūmė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė L. Ž. (M.) fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame žaste.
2. 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Ž. (M.), įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiosios ir būsto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (gyvenamajame name (kotedže), esančiame (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.
3. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2021 m. liepos 27 d. perduota Kauno apylinkės teismui. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119-121 straipsniais, 132¹ straipsniu, kaltinamajam V. Ž. taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos nustatytu atstumu, terminas pratęstas tomis pačiomis sąlygomis nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 21 d.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui kaltinamasis V. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir kardomosios priemonės jam nebetaikyti. Netenkinus šio prašymo, leisti jam susisiekti žinute ar el. laišku su L. M., siekiant susitarti dėl pasimatymo (susitikimo) su vaikais; iš anksto įspėjus nukentėjusiąją, leisti jam lankytis name, siekiant pasiimti savo asmeninius daiktus bei apžiūrėti būsto būklę.
4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad L. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodyti teiginiai apie tai, kad jis nuolat ją terorizuoja, taip pat gąsdina vaikus, anksčiau yra tiek psichologiškai, tiek fiziškai prieš ją smurtavęs, yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės. Iš tiesų, būtent nukentėjusioji yra fiziškai smurtavusi jo atžvilgiu, taip pat ji naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus. Teismas, pratęsdamas jam taikomą kardomąją priemonę, nevertino jo žodinių paaiškinimų, taip pat į bylą pateiktų dokumentų bei vaizdo įrašų. Kaltinamojo nuomone, L. M. kerštauja jam dėl jai nepriimtinos civilinės bylos baigties, o nuteikinėdama vaikus prieš jį, siekia sau finansinės naudos.
4.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad tris mėnesius sąžiningai laikėsi visų jam paskirtų apribojimų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas, todėl jokio neleistino poveikio proceso eigai negali būti. Nukentėjusiajai jis yra pilnai išmokėjęs teismo priteistą kompensaciją, todėl pastaroji gali savo vardu įsigyti nekilnojamojo turto ir išsikraustyti iš jam priklausančio būsto. Kaltinamojo teigimu, L. M. netinkamai auklėja bei prižiūri vaikus, ką yra patvirtinusi jų kaimynė V. D., taip pat apie nukentėjusiosios ydingą bendravimo stilių su dukra yra nurodžiusi ir prokurorė G. R. 2018 m. vasario 9 d. nutarime.
4.3. Taigi, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad L. M. yra linkusi jį šmeižti, kaltinti nebūtais dalykais, menkinti vaikų akivaizdoje. Iš tiesų, visų konfliktų iniciatorė yra nukentėjusioji, kuri yra agresyvus bei manipuliatyvus asmuo, linkęs vaikus naudoti kaip įrankius savo tikslams pasiekti. Kaltinamojo nuomone, jo buvusi žmona siekia su naujuoju sutuoktiniu T. M. gyventi jam priklausančiame būste, tačiau T. M. uzufrukto teisės į jam priklausantį būstą neturi, į jo prašymus nesilankyti jam priklausančioje nuosavybėje šis nereaguoja. Tokiu būdu yra pažeidžiamos jo, kaip nekilnojamojo daikto savininko, teisės. Šiuo metu jis savo namuose negali pasidėti net savo daiktų, kuriuos yra priglaudęs jo kolega, o jis pats gyvena pas pažįstamus, draugus. Išsinuomoti būstą jis neturi finansinių galimybių. Kaltinamasis pažymi, kad dėl šios neproporcingai taikomos kardomosios priemonės jis negali bendrauti ir palaikyti santykių su vaikais, kas pažeidžia tiek jo, tiek ir vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. Ž. skundas atmetamas.
5. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti (pratęsti) kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
6. Svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Todėl aukštesnės instancijos teismas išsamiau neanalizuoja V. Ž. skundo teiginių, kuriuose jis prašo įvertinti byloje esančius vaizdo įrašus bei kitus dokumentus, patvirtinančius, jog būtent L. M. (buvusi Ž.) elgiasi netinkamai, t. y. jį šmeižia bei kaltina nebūtais dalykais, pasitelkdama į pagalbą ir tokiu būdu manipuliuodama jų vaikais. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad V. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai: nukentėjusiosios parodymai, nepilnametės liudytojos E. Ž. parodymai, liudytojo T. M. parodymai, policijos pareigūnų M. V. ir D. T. parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, kita rašytinė bylos medžiaga. Šiame kontekste pažymėtina, kad pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo (pratęsimo) klausimą, privalo atsižvelgti ne tik į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), bet ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Šio principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo. Nagrinėjamu atveju V. Ž. yra kaltinamas padaręs vieną tyčinę, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau kaltinamasis nėra teistas, kriminalinės praeities neturi, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra linkęs smurtauti ir kilusias problemas spręsti vien fizinės jėgos naudojimu. Vis dėlto, šiuo atveju negali būti ignoruojamas faktas, kad nežymus sveikatos sutrikdymas galimai buvo padarytas artimos aplinkos asmeniui, t. y. buvusiai sutuoktinei bei vaikų motinai L. M..
8. Vadovaujantis BPK 132¹ straipsnio 1 dalimi, įtariamasis (nagrinėjamu atveju – kaltinamasis) gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Šios sąlygos yra alternatyvios, todėl būtina nustatyti bent vieną iš minėtų sąlygų. Skiriant (pratęsiant) įpareigojimą gyventi skyrium, įtariamasis (kaltinamasis) taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Šios kardomosios priemonės paskirtis yra apsaugoti nukentėjusiuosius nuo galimų naujų nusikalstamų veikų bei neteisėto kaltinamojo poveikio. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, siekia užkirsti kelią bet kokios formos smurtui šeimoje (nuo smurto šeimoje apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis), taip pat siekia užtikrinti, kad tokios situacijos visuomenėje nebūtų toleruojamos.
9. Byloje nėra ginčo, jog kaltinamasis V. Ž. per visą kardomosios priemonės jam taikymo laikotarpį jokių šios procesinės poveikio priemonės sąlygų nepažeidė (priešingu atveju būtų svarstomas griežtesnės kardomosios priemonės parinkimo klausimas). Pavyzdingas kaltinamojo elgesys patvirtina, kad parinktoji procesinė prievartos priemonė užtikrina ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos taikymas tebėra aktualus. Vykstantis baudžiamasis procesas ir kiti, jau pasibaigę civiliniai procesai tarp tų pačių asmenų rodo, kad santykiai tarp kaltinamojo V. Ž. ir nukentėjusiosios L. M. yra įtempti, dirglūs, konfliktiški, nulemti įvairių ginčų sąlygų bei reikalavimų vienas kito atžvilgiu, todėl teismo pareiga yra apsaugoti šiuo atveju pagal bylos medžiagą silpnesnės šalies – nukentėjusiosios teises ir interesus, sukurti jai kiek įmanoma saugesnes sąlygas baudžiamojo proceso metu. Šių tikslų galima pasiekti tik apribojus kaltinamojo kontaktą su nukentėjusiąja, kuri jo akivaizdoje jaučiasi nesaugi, įbauginta dėl galimai padarytos veikos jos atžvilgiu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas ir toliau tęsti kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir neieškoti kontaktų su ja, taikymą, siekiant L. M. saugumo.
10. V. Ž. skunde nurodo, kad pratęsus jam kardomosios priemonės taikymo laikotarpį, buvo pažeista jo teisė bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Šiuo aspektu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad bet kurios kardomosios priemonės taikymas yra neatsiejamai susijęs su patiriamais nepatogumais ir suvaržymais. Nors kaltinamasis yra įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios bei jos gyvenamosios vietos, kur taip pat gyvena ir jų nepilnamečiai vaikai, arčiau nei 100 metrų atstumu, taip pat neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, tačiau V. Ž. nėra draudžiama bendrauti su vaikais (tartis dėl susitikimo su jais) per savo atstovus ir/ar vaiko teisių apsaugos specialistus. Bylos medžiagoje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad L. M. kategoriškai draustų vaikams bendrauti su tėvu (telefonu, el. paštu, vaizdo priemonėmis ir pan.), taip pat nėra duomenų, kad V. Ž. būtų domėjęsis bendravimo su vaikais galimybe, nepažeidžiant jam taikomų įpareigojimų. Iš pateikto skundo turinio akivaizdu, jog kaltinamasis labiau pergyvena ne dėl savo vaikų gerovės, o dėl to, ar jam priklausančiame būste negyvena naujasis buvusios žmonos sutuoktinis T. M..
11. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojama kardomoji priemonė kaltinamajam šiuo metu taikoma tik kiek daugiau nei tris mėnesius, skundžiama nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas 1 mėnesiui ir 11 dienų, taigi V. Ž. teisės nėra varžomos itin intensyviai. Įvertinus tai, kad ši baudžiamoji byla yra pradinėje teisminio nagrinėjimo stadijoje, įrodymų tyrimas joje dar nepradėtas, neišklausyta kaltinamojo ir nukentėjusiosios pozicija, spręstina, jog pratęstoji kardomoji priemonė yra adekvati galimai padarytai nusikalstamai veikai ir baudžiamojo proceso siekiamų tikslų įgyvendinimui. Skunde išdėstyti kaltinamojo argumentai negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys jam taikomos kardomosios priemonės panaikinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tolesnis kardomosios priemonės taikymas V. Ž. yra pagrįstas ir proporcingas. Pagrindo keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo priimtą nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo V. Ž. skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.