Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 450 Eur dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. D. Č. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „G“ vadovu, neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Ketvirtojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto teisėto reikalavimo pašalinti statinį bei kitas konstrukcijas, kurios nėra numatytos lauko kavinės projekte, o būtent: Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2019 m. spalio 25 d. nustatė, kad šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauko kavinė (terasa) įrengta nesilaikant savivaldybės administracijos patvirtinto lauko kavinės įrengimo projekto, reg. (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. kovo 27 d. pateikė UAB „G“ – ant lauko kavinės terasos yra įrengtas laikinas statinys, nenumatytas lauko kavinės projekte ir tai pažeidžia Prekybos viešose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 „Dėl prekybos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“, 11 punktą (laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai, paviljonai, prekybai pritaikyti automobiliai ir priekabos bei lauko kavinės įrengiami pagal patvirtintą projektą) ir pagal ANK 154 straipsnį užtraukia administracinę atsakomybę. 2019 m. spalio 29 d. D. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį, 2019 m. spalio 29 d. D. Č., kaip UAB „G“ vadovui, buvo įteiktas (pasirašytinai) reikalavimas Nr. A121-21715/19(1.1.50-VŠT), kuriuo reikalauta iki 2019 m. lapkričio 11 d. pašalinti statinį bei kitas konstrukcijas, kurios nėra numatytos patvirtintame lauko kavinė projekte. 2019 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini), vietoje, kur yra įrengta lauko kavinė, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad statinys bei kitos konstrukcijos, kurios nėra numatytos patvirtintame lauko kavinės projekte, yra nepašalintos. 2019 m. lapkričio 27 d. D. Č. buvo įteiktas (pasirašytinai) pakartotinis reikalavimas Nr. A121-24314/19(1.1.50-VŠT), kuriuo reikalaujama iki 2019 m. gruodžio 4 d. pašalinti statinį bei kitas konstrukcijas, kurios nėra numatytos patvirtintame lauko kavinės projekte. 2019 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini), vietoje, kur yra įrengta lauko kavinė, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad statinys bei kitos konstrukcijos, kurios nėra numatytos patvirtintame lauko kavinės projekte, yra nepašalintos. Šie D. Č. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. nutarimu pripažino D. Č. kaltu dėl inkriminuoto nusižengimo ir paskyrė jam 450 Eur baudą. Teismas konstatavo, kad pagal parengtą projektą buvo leista įrengti tik terasą, o joje suoliukus ir staliukus, tačiau pagal projektą negalėjo būti įrengiamas „šiltnamis“. Minėtas statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka savivaldybės administracijos patvirtinto lauko kavinės įrengimo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, jog jose užfiksuotas statinys, kuris nėra nurodytas minėtame lauko kavinės projekto plane, kadangi dabartinis statinys savo forma ir išvaizda niekaip neatitinka plano brėžinių. Teismo vertinimu, tai, kad minėtas stiklinis objektas, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Č., laikytinas kilnojamuoju daiktu, nepaneigia išvados, kad tokio objekto pastatymas, turint omeny, kad pagal projektą buvo leista statyti tik terasą, neatitinka anksčiau minėto projekto. D. Č. nevykdė reikalavimų pašalinti minėtą statinį. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūno reikalavimai UAB „G“ vadovui D. Č. buvo teisėti ir juos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo vykdyti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. D. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarimą, pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimus neteisėtais ir panaikinti procese skirtas nuobaudas bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrių grąžinti neteisėtais reikalavimais grįstas sumokėtas baudas.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Institucijos pateiktais teiginiais ignoruodamas įstatymus, ko pasėkoje pažeidė D. Č. teisę į teisingą teismą. Apeliantas teigia, kad pačios terasos projektavimo ir statybos darbuose pažeidimų nėra, terasa įrengta neviršijant projekte numatytų gabaritų, naudotų medžiagų ir darbų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (toliau ir – Institucija) pretenzijas išreiškė ir nuobaudą skyrė ne dėl terasos kaip laikino statinio, o dėl kilnojamųjų daiktų esančių ant teisėtai įrengtos terasos, klaidingai įvardindami kilnojamąjį daiktą, kaip laikiną statinį. Neteisėtas reikalavimas pašalinti kilnojamąjį daiktą yra ginčo esmė.

3.2. Apeliantas identifikuoja ant terasos stovinį daiktą kaip kilnojamąjį, o ne laikiną remdamasis viešai prieinamomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacijomis. Šie dokumentai buvo pateikti teismui, bet liko neįvertinti. Net jei ir šios konsultacijos buvo klaidingos, tai paskyrus nuobaudą buvo pažeistas ANK 21 straipsnis, kuris teigia, kad pagal ANK neatsako asmuo, kuris numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija.

3.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl prekybos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“ 11 punkte numatyta, kad laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai, paviljonai, prekybai pritaikyti automobiliai ir priekabos bei lauko kavinės įrengiami pagal patvirtintą projektą, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai numato reikalavimą, kad atitinkamas įrenginys gali būti įrengiamas tik pagal projektą. Kilnojamieji daiktai Vilniaus miesto savivaldybės prekybos viešose vietose taisyklėse nėra reglamentuoti, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymas projektavimo ir iš jo sekančių derinimo darbų nenumato tokios pareigos kilnojamus daiktus nuosavybės teise valdantiems ir juos teisėtai viena ar kita forma valdomose teritorijose ar patalpose pasidedantiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Nagrinėjamu atveju pareigūno reikalavimai buvo nepagrįsti Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais dokumentais, o tik suinteresuotų asmenų neteisėta nuomone, todėl teismo skirta nuobauda turėtų būti panaikinta.

3.4. Skunde atkreipia dėmesį, kad pareigūnas suklydo ir protokolą surašė fiziniam asmeniui, o ne juridiniam asmeniui, ką ir pats pripažino teismo procese. Protokolai ir jų teisingumas yra labai svarbūs, nes jie yra vykusios teismo proceso pagrindas, jei jie surašyti neteisingai, tai ir iš to išeinančios teismo išvados yra neteisėtos.

4. Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju įrengiama lauko kavinė privalėjo atitikti sudarytą projektą, tačiau stiklinis statinys, neatitinka savivaldybės administracijos patvirtinto lauko kavinės įrengimo projekto. Esant tokioms aplinkybėms, Institucijos pareigūno reikalavimai UAB „G“ vadovui D. Č. buvo teisėti ir juos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo vykdyti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Skunde apeliantas nesutinka su teismo išvada pripažinti jį kaltu dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nes jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo, kadangi Institucijos pareigūnų reikalavimai, kurių nevykdė, nebuvo teisėti. Be to, skunde ginčijamas administracinio nusižengimo protokolo turinys, teigiant, kad jis klaidingai suformuluotas, o pagal neteisingą protokolą priimtas teismo sprendimas, taip pat yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu, kuriuo D. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Savo sprendimą apylinkės teismas grindė išsamiais ir aiškiais motyvais. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą teismo sprendimą.

6. Apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai surašyto protokolo ir to pasėkoje priimto neteisėto teismo sprendimo, yra nepagrįstas. Apelianto manymu rašydamas protokolus pareigūnas suklydo ir protokolą surašė ne juridiniam, o fiziniam asmeniui ir tai turėjo reikšmingos įtakos apylinkės teismo nutarimo teisėtumui. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, klaidingai surašytas administracinio nusižengimo protokolas neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Duodamas parodymus teisme liudytojas (pareigūnas) M. D. paaiškino, kad D. Č. 2019 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kaip fiziniam asmeniui, o reikėjo protokolą surašyti kaip įmonės vadovui. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad D. Č. 2019 m. lapkričio 27 d. protokolu su administraciniu nurodymu (už nusižengimą padarytą 2019 m. lapkričio 12 d., 16.30 val.) paskirtą baudą (40 Eur), sumokėjo 2019 m. gruodžio 17 d. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pagal 2019 m. gruodžio 19 d. protokolą (už kitą nusižengimą padarytą 2019 m. gruodžio 19 d., 14.29 val.), kai buvo atliktas lauko kavinės pakartotinis patikrinimas ir nustatyta, kad D. Č. po paskutinio reikalavimo pašalinti statinį bei kitas konstrukcijas, kurios nėra numatytos minėtame lauko kavinės projekte, nevykdymo (už kurį buvo nubaustas prieš tai aptartu administraciniu nurodymu), ginčo objekto vėl nepašalino. Taigi M. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už 2019 m. lapkričio 12 d. įvykį D. Č., nenurodant jame D. Č. juridinio asmens vadovo pareigų, neturi jokios įtakos nagrinėjant bylą pagal 2019 m. gruodžio 19 d. įvykį. 2019 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tinkamai ir D. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip juridinio asmens vadovas. Skundo argumentas, kad protokolas turėjo būti surašytas ne fiziniam, o juridiniam asmeniui yra klaidingas. ANK 505 straipsnio nuostatos nesuponuoja, kad numatytas administracinis nusižengimas gali užtraukti atsakomybę juridiniam asmeniui. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šioje dalyje apibrėžto nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą D. Č., kaip įmonės vadovą, pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą ir skyrė baudą (450 Eur), kurios dydis nežymiai viršija sankcijoje numatytą minimalų bausmės dydį (390 Eur).

7. Pareigūnų reikalavimų, pašalinti projekte nenumatytą statinį, neteisėtumą (priežastis, kodėl reikalavimai nebuvo vykdomi) apeliantas grindžia argumentu, jog terasoje esanti pavėsinė yra kilnojamasis daiktas, o ne laikinasis statinys ir šios pavėsinės suderinimas su terasos projektu, nėra reikalingas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Iš administracinėje byloje esančio 2019 m. kovo 27 d. prašymo dėl pateikto projekto papildymo (b. l. 9-12), matyti, kad greta kavinės patalpų planuojamas laikinas lengvų konstrukcijų paklotas netrukdantis judėjimo srautui per skverą, montuojamas ant šaligatvio plytelių. Paklotas projektuojamas iš impregnuotų terasinių lentų. Pateiktose nuotraukose ir brėžiniuose vaizduojama terasa be jokios stiklinės pavėsinės, todėl akivaizdu, kad šis stiklinis objektas nebuvo terasos projekto dalis. Pareigūnų reikalavimų teisėtumui esminę reikšmę turi aplinkybė ar minimas terasoje esantis stiklinis objektas yra kilnojamasis daiktas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis Nr. A146-345/2008). Taigi statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Nagrinėjamoje situacijoje iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad daiktas yra pakankamai didelis, pagamintas iš stiklo konstrukcijos, todėl akivaizdu, kad buvo sukurtas (pastatytas) vykdant statybos darbus ir naudojant statybos produktus (statybines medžiagas – šiuo atveju metalo ir stiklo konstrukcijas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) statybos sąvoka apibūdinama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Šie kriterijai rodo, kad stiklinė pavėsinė labiau atitinka statinio apibrėžimą, bet ne kilnojamąjį daiktą

9. Pakankamą objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012). Nors iš nuotraukų, matyti, kad stiklinė pavėsinė nėra neatsiejamai susijusi su žeme ir jos apatinė dalis padėta ant plytų, visgi aptariamas stiklinis objektas nėra sumontuotas su perkėlimui įrengta specialia važiuokle ir stiklinės pavėsinės neišardžius negalima jos saugiai patraukti ar pervežti į kitą vietą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų statybos darbų apimtį ir pobūdį, objekto perkėlimo galimybes, negalima stiklinės pavėsinės laikyti pagal prigimtį kilnojamu daiktu CK 4.2 straipsnio 3 dalyje nurodyta prasme, nes ji negali būti perkelta iš vienos vietos į kitą nepakeitus jos paskirties ir iš esmės nesumažinus jos vertės. Šią aplinkybę patvirtina ir paties UAB „G“ vadovo D. Č. 2019 m. gruodžio 4 d. prašymas dėl lengvų konstrukcijų kilnojamos stiklinės pavėsinės ardymo darbų nukėlimo, kuriuo prašoma leisti nukelti lengvų konstrukcijų kilnojamos stiklinės pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) ardymo darbus iki 2020 m. balandžio 1 d., nes išardžius kelis jos segmentus paaiškėjo, kad dėl susiklosčiusių oro sąlygų, tai yra labai pavojinga. Stiklas yra užledėjęs, prašalęs prie aliuminio rėmo, dėl šalčio labai trapus ir slidus. Šios priežastys kelia stiprų pavojų jį ardantiems darbininkams susižaloti – stiklas gali skilti ir kristi ant jį demontuojančių žmonių ir sukelti labai stiprius kūno sužalojimus. Ypač pavojinga šiuos segmentus demontuoti nuo stoginės pavėsinės dalies, nes jie yra kelių metrų aukštyje ir yra sunkiai pasiekiami (b. l. 57). Šio rašto turinys patvirtina, kad stiklinė pavėsinė nėra kilnojamasis daiktas, nes jos demontavimas yra sudėtingas ir ji negali būti perkelta jos neišardžius t. y. nepakeitus jos paskirties ir nesumažinus jos vertės.

10. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius, kad Institucijos pareigūnų reikalavimai pašalinti stiklinį statinį bei kitas konstrukcijas, kurios nėra numatytos lauko kavinės terasos projekte buvo neteisėti, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino D. Č. nevykdžius pareigūnų teisėtų reikalavimų ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

11. Skunde teigiama, kad teismas turėjo vadovautis ANK 21 straipsniu ir atleisti D. Č. nuo administracinės atsakomybės, nes administracinio nusižengimo požymių turinti veika buvo padaryta vadovaujantis klaidinga oficialia konsultacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK tarp aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, iš tiesų nustato, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose. Teismas konstatuoja, kad atleisti nuo atsakomybės asmenį galima ne bet kuriam kitam asmeniui pateikus klaidingą informaciją. Asmuo tik tuomet neturi atsakyti už pažeidimą, jeigu jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad oficiali klaidinga konsultacija D. Č. būtų suteikta dar prieš pastatant projekte nenumatytą stiklinį statinį. Byloje pateikiamas priedas Nr. 1 (b. l. 55), kuris priskiriamas statybos inspekcijos išaiškinimui, negali būti laikomas oficialia konsultacija, nes tai tėra viešai prieinamų įstatymų nuostatų rinkinio santrauka. Pateikiamos bendrojo pobūdžio normos iš esmės nesusijusios su nagrinėjama situacija (minimos Elektros energetikos įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo, gamtinių dujų įstatymo normos) ir niekaip nepatvirtina, kad terasos projekte neapibrėžtas stiklinis objektas (pavėsinė) gali būti laikomas kilnojamuoju daiktu, išaiškinime nėra pateikiami jokie dokumentą suformulavusio pareigūno/tarnautojo ar Institucijos duomenys, todėl tokia konsultacija neturi jai priskiriamos teisinės galios ir negali panaikinti administracinės atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.