- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- T-1322-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03724-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės E. Ž. gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (toliau – ir Viešoji įstaiga) teikimą dėl E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo nutarta E. Ž., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą uždraustą veiką būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“). Asmens sveikatos būklei pagerėjus Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. To paties teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi šios priemonės taikymas buvo pratęstas.
2. Panevėžio apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 22 d. gautas Viešosios įstaigos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės E. Ž. panaikinimo. Teikime nurodyta, kad gydytojų komisijai įvertinus E. Ž. psichikos būseną reikalinga panaikinti jam priverstinį ambulatorinį gydymą.
3. Teismo posėdžio metu Viešosios įstaigos atstovė B. G. patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad šiuo metu E. Ž. paskirti antipsichotiniai vaistai – vieni vaistai jam suleidžiami kas 3 mėnesius, kiti vaistai jam suleidžiami kas savaitę ir dar jis turi gerti vaistus kiekvieną vakarą. Šiuo metu E. Ž. taikomas gydymas yra efektyvus ir jam tinkamas. Viešojoje įstaigoje E. Ž. būklė stebima jau daugiau kaip vienerius metus ir per šį laikotarpį jis nepažeidė jam nustatyto gydymosi režimo, taip pat nebuvo užfiksuota jo psichikos sutrikimo paūmėjimų. Per paminėtą laikotarpį E. Ž. psichikos būklė visą laiką buvo stabili, jam nebuvo reikalingas stacionarinis gydymas, E. Ž. psichikos sutrikimo eiga stabilizavosi. E. Ž. pas gydytoją visuomet atvyksta paskirtu laiku, jis atvyksta savarankiškai. E. Ž. gyvena kartu su abiem savo tėvais (jo mama gydosi pas tą patį gydytoją, kaip ir E. Ž.). E. Ž. yra kritiškas savo sveikatos būklei, jis supranta, kad turi gydytis, supranta gydymosi nutraukimo pasekmes ir ketina ateityje tęsti gydymą. Šiuo metu E. Ž. yra pajėgus gydytis savarankiškai. Panaikinus priverčiamąją medicinos priemonę E. Ž. privalėtų toliau gydytis savarankiškai, reguliariai gerti vaistus ir periodiškai lankytis pas gydytoją. Jeigu E. Ž. nebeatvyktų pas savo gydytoją, Viešoji įstaiga ieškotų E. Ž. ir aiškintųsi priežastis, dėl kurių jis neatvyko į gydymo įstaigą, bendrautų su jo mama (besigydančia savarankiškai pas tą patį gydytoją). Mano, kad E. Ž. socialinis pavojingumas yra žymiai sumažėjęs ir šiuo metu tikslinga nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą jam bei leisti jam gydytis savarankiškai, tačiau jam reikalinga nuolatinė (savanoriška) kontrolė ir priežiūra.
4. Teismo posėdžio metu gynėja siūlė teikimą tenkinti ir panaikinti E. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.
Motyvuojamoji dalis
5. Teikimas tenkinamas.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista ar panaikinta. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
7. Kartu su teikimu pateiktame psichikos būklės patikrinimo akte nurodyta, jog E. Ž. sąmoningas, teisingai orientuotas vietoje, laike ir savyje, kontaktas su juo prasmingas. Dėmesio koncentracija pakankama, nuotaika normos lygio. Šiuo metu E. Ž. neigia haliucinacijas, kliedesinių idėjų išsiaiškinti nepavyksta, jo kritika savo būklei pakankama. Teismo posėdžio Viešosios įstaigos atstovės paaiškinimai ir pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad E. Ž. psichinė būklė šiuo metu yra pagerėjusi ir pakankamai stabili, jis reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja jam paskirtus medikamentus, jo psichikos sutrikimo eiga normalizavosi, jis kritiškas savo psichikos sveikatos būklei ir yra pajėgus tęsti gydymą savarankiškai, todėl esant visoms šioms sąlygoms galima pagrįstai manyti, jog šiuo metu E. Ž. pavojingumas visuomenei yra išnykęs, o taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, šiuo metu yra nebereikalinga. Spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą teismas atsižvelgia ir į Viešosios įstaigos atstovės paaiškinimą, kad net ir panaikinus E. Ž. priverčiamąją medicinos priemonę jis turės toliau reguliariai lankytis pas gydytojus, gydytis, o jam nustojus tai daryti Viešoji įstaiga privalės imtis atitinkamų priemonių. Priverčiamoji medicinos priemonė E. Ž. taikoma pirmąkart. Atsižvelgiant į tai, E. Ž. taikoma minėta priverčiamoji medicinos priemonė panaikinama.
8. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog E. Ž. diagnozuotas sutrikimas yra nepagydomas ir pasak Viešosios įstaigos atstovės, jam būtinas nuolatinis (savanoriškas) medicininis gydymas, kontrolė bei priežiūra. E. Ž. gyvena kartu su savo tėvais, jo mama A. Ž. gydosi pas tą patį gydytoją. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi, E. Ž. perduodamas savo šeimos nario – mamos A. Ž. – priežiūrai, kartu nustatant jo medicininį stebėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ teikimą tenkinti.
Panaikinti E. Ž. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Perduoti E. Ž. jo šeimos nario – mamos A. Ž. – priežiūrai ir nustatyti jo medicininį stebėjimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.