Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. B. ir jo atstovei advokatei Jolantai Ramoškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniosios tyrėjos K. M. 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-1271-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20120586951 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. M. 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu P. B. nubaustas 50 Eur dydžio nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį ir jis įpareigotas A. K. atlyginti 140 Eur žalą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nutarime nurodyta, kad P. B. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. kovo 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., apie 23 val. spirdamas į duris sugadino pranešėjos A. K. durų staktą, tokiu būdu padarė 140 Eur turtinę žalą ir padarė ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Pareiškėjo P. B. atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė skunde prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei panaikinti P. B. paskirtą baudą ir įpareigojimą atlyginti turtinę žalą. Skunde nurodoma, kad P. B. kartu su savo sugyventine R. Š. nuvyko į jos buvusią gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nes tame bute buvo likę jos asmeninių daiktų ir jos televizorius „Samsung“. 2020 m. kovo 11 d. apie 15 val. atvykus minėtu adresu buto duris atidarė A. K. nepilnametis sūnus. Pastarasis pakvietė S. I., kuriam pasakė, kad atėjo pasiimti R. Š. televizoriaus. Tarp S. I. ir P. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. I. spyrė P. B. į kairę pilvo pusę. Kilo sąmyšis, kurio metu R. Š. iškvietė policijos pareigūnus (skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). S. I. griebė P. B. už striukės ir ją suplėšė, padarydamas 300 Eur turtinę žalą. Po 5 minučių atvyko policijos pareigūnai, buvo surašytas pareiškimas. Nei P. B., nei R. Š. į butą įėję nebuvo ir durų nelaužė. Šias aplinkybes turėjo matyti ir policijos pareigūnai, kadangi nei S. I. nei A. K. nieko neminėjo apie sugadintas duris. Parašę pareiškimą P. B. ir R. Š. išvyko namo ir namuose laukė tyrėjo, kuris atvyko apie 22 val. Su tyrėju bendravo ne trumpiau kaip 1 val. ir į (duomenys neskelbtini) nei tą dieną nei kitą dieną daugiau nevažiavo. Aplinkybes, kad P. B. nesugadino svetimo turto gali paliudyti liudytojai, kurie gali patvirtinti, kad durų stakta buvo apgadinta ir seniau. Pažymėtina, kad nutarimo, nutraukti ikiteisminį tyrimą S. I. atžvilgiu P. B. neskundė tik todėl, kad norėjo ramybės.

Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jos žiniomis byloje yra nagrinėjamas įvykis dėl sulaužytų durų, kurios niekada nebuvo sulaužytos. Ji kurį laiką buvo S. I. kaimynė, išsikraustė prieš 2 metus. Jau iki įvykio durys sunkiai darinėdavosi, norint jas atrakinti, jas reikėdavo paspausti. Ji kartais užeidavo į svečius, nes buvo A. K. draugė. Šiuo metu yra tos pačios durys, ji tai žino, nes tame name gyvena jos mama. Kai lankydavosi pas A. K., ji neatkreipė dėmesio į durų staktos pažeidimus. Ji girdėdavo kaip vaikai trankydavo duris, dėl ko jos galėjo sunkiai rakintis. P. B. neatrodo konfliktiškas, yra ramus, anksčiau vartojo alkoholį, tačiau šiuo metu nebevartoja. O S. I. kaip tik yra problematiškas.

Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atvyko pagal pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad buvusi sūnaus sugyventinė nori susigrąžinti televizorių, kuris jai priklauso. Atvykus į vietą nebuvo nustatyta smurto artimoje aplinkoje požymių. Tuomet jiems buvo paaiškinta, kad jie norėjo įeiti į buvusio R. Š. sugyventinio butą ir tuo metu įvyko žodinis konfliktas. Pareigūnai atvykę į vietą išsiaiškino visas aplinkybes, įėjo į butą. S. I. jokių pretenzijų neturėjo, buvo kalbama tik apie P. B., jo suplėšytą striukę ir fizinio skausmo sukėlimą. Apie turto sugadinimą nebuvo kalbama. Dėl sugadintų durų buvo kreiptasi tik vėliau. Užėjęs į butą jis nepastebėjo jokių plika akimi matomų sugadinimų, durys atsidarinėjo, tuo labiau pats S. I. apie durų sugadinimą nieko nesakė. S. I. tik nurodė, kad P. B. bandė įeiti į butą ir jie susistumdė. Užėjus į butą buvo matoma, kad butas yra netvarkingas. S. I., paklaustas, ar neturi kokių nors pretenzijų, nurodė, kad tikrai neturi. Jiems ateinant durys buvo pravertos, tarsi S. I. jau lauktų policijos pareigūnų. Visas įvykis baigėsi P. B. pareiškimu dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl didelio įvykių kiekio tiksliai nepamena šio įvykio aplinkybių. Įprastai, jei kita pusė turi kažkokių nusiskundimų, tuomet abi konflikto pusės gali rašyti pareiškimus. Patruliai į įvykio vietą atvyksta pirmi, tuomet atvyksta tyrėjai. Nuvykę į įvykio vietą, jie užfiksuoja viską. Baudžiamosios bylos tyrimo metu yra tiriama viskas. Karantino laikotarpiu pareiškimai buvo priimami, atvykus į policijos skyrių ar per e-policiją. Esant nedidelei žalai būdavo patariama kreiptis per e-policiją. Jei durys būtų buvę sulaužytos įvykio vietoje esant pareigūnams, viskas būtų užfiksuota vaizdo kameromis. Žalos dydį pasako nukentėjusysis, o ne pareigūnas, o tyrimo eigoje žalos dydis gali būti tikslinamas.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad patikslinant įvykio aplinkybes, jis apklausinėjo A. K.. Jis nuvyko pas A. K. ir buvo nagrinėjama, kokia žala yra padaryta, tuo metu durys jau buvo sutvarkytos. Jis pačioje įvykio vietoje, įvykio metu nebuvo. Jis buvo tik įvykio vietoje po įvykio. Vizualiai stakta buvo sutvarkyta, durys užsirakinėjo, buvo matyti, kad buvo įdėtas staktos laikiklis. Pačios durys buvo ne naujos. 500 Eur yra durų ir staktos kaina. Jam buvo nurodyta, kad asmuo, kuriam yra surašytas protokolas, sugadino duris, daugiau detalių A. K. neaiškino. Moteris buvo apklausta iš jos žodžių. 140 Eur turtinę žalą nurodė pati A. K.. Apie durų staktos sutvarkymą jis sprendžia iš nukentėjusiosios žodžių. Dėl durų sugadinimo jam nekilo jokių abejonių, nepaisant ilgo laiko tarpo nuo įvykio iki pareiškimo parašymo. Jis pats asmeniškai neužfiksavo jokių duomenų apie durų staktos apgadinimus. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pareiškimo ribose. Jis pats durų nefotografavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. 65-ANR_N-1271-2020 (ROIK: 20120586951) medžiaga nustatyta, kad P. B. 2020 m. lapkričio 18 d. surašytas administracinio nusižengimo nutarimas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. kovo 11 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r., apie 23 val. spirdamas į duris sugadino pranešėjos A. K. durų staktą, tokiu būdu padarė 140 Eur turtinę žalą ir tuo pažeidė ANK 115 straipsnio 1 dalį.

ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kuriuo nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. K. 2020 m. liepos 24 d. protokolu-pareiškimu kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą dėl durų sugadinimo, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 11 d. pastebėjo, kad jos buto durų stakta yra sutrūkusi. Tiek apklausta policijos įstaigoje, tiek teisme ji nurodė, kad durų sugadinimo aplinkybių ji nematė, jai apie durų sugadinimą papasakojo S. I.. Iš jo ji sužinojo, kad į jos butą buvo atvykusi R. Š. su draugu, prašė atiduoti televizorių, jos draugas veržėsi į butą, tačiau S. I. jo neįleido, išstūmė į koridorių ir uždarė duris, o tada išgirdo smūgį, nuo kurio lūžo durų stakta. Liudytoju apklaustas S. I. teisme taip ir nurodė, kad uždaręs duris jis išgirdo smūgį į duris, po kurio nukrito durų stakta, sulūžo užrakinimo mechanizmas ir durys nebeužsirakino. Jis jas laikinai sutaisė, kad būtų galima jas užrakinti. Iš teismo posėdžio metu nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų matyti, kad durų stakta įtrūkusi, o durų užrakinimo mechanizmas sutvirtintas metaline detale.

Tačiau teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka P. B. kaltei pagrįsti. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, kad durys buvo sugadintos būtent 2020 m. kovo 11 d. ir, kad jas sugadino P. B.. Abejones teismui kelia tai, kad žalą patyręs asmuo į policijos pareigūnus dėl sugadintos durų staktos kreipėsi tik 2020 m. liepos 24 d., praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po įvykio, tuo metu kai vyko ikiteisminis tyrimas S. I. atžvilgiu dėl P. B. sužalojimo. A. K. nurodė, kad taip ilgai nesikreipė dėl durų sugadinimo, kadangi tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir ji norėjo nuvykti į policijos įstaigą ir užregistruoti savo pareiškimą. Vis dėl to, toks nukentėjusiosios teiginys yra vertintinas kritiškai, kadangi liudytojas E. G. gana aiškiai nurodė, kad policija priimdavo asmenų pareiškimus ir karantino laikotarpiu, be to, pareiškimą buvo galima pateikti ir per e-policija.lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. kovo 11 d. pagal iškvietimą dėl P. B. sužalojimo atvykusiems pareigūnams S. I. galėjo išreikšti pretenzijas dėl sulaužytos durų staktos, tačiau to nepadarė, o priešingai nurodė, kad neturi jokių pretenzijų. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas K. R.. Teisme jis parodė, kad atvykęs į įvykio vietą jis išsiaiškino visas aplinkybes, apie turto sugadinimą jokios kalbos nebuvo, plika akimi matomų durų sugadinimų jis nematė, S. I. jokių pretenzijų nepareiškė. Taigi ilgas laiko tarpas tarp nagrinėjamo įvykio ir pareiškimo parašymo, pareiškėjo ir nukentėjusiosios bei S. I. įtemptų santykių buvimas, bei tuo laikotarpiu S. I. atžvilgiu vykęs ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, kelia pagrįstų abejonių, kad būtent dėl P. B. veiksmų ir būtent 2020 m. kovo 11 d. 23 val. durų stakta buvo sugadinta.

Abejones sustiprina ir tai, jog liudytoja L. J., kuri nurodė buvusi A. K. draugė, teismo posėdžio metu parodė, kad gyvendama tame pačiame name girdėdavo, kaip vaikai tranko duris, liudytoja R. Š. aiškiai nurodė, kad kol gyveno (duomenys neskelbtini), durys sunkiai rakinosi, buvo senos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo S. I. atžvilgiu metu buvo daroma įvykio vietos apžiūra, kurios metu nebuvo nustatyta jokių durų staktos apgadinimų. Liudytoju apklaustas E. G. nurodė, kad apžiūros metu jie apžiūri ir aprašo viską, kas yra matoma, užfiksuoja, jei įvykio metu būtų sulaužytos durys, tai būtų užfiksuota. Liudytoju apklaustas R. K. svarbių bylai aplinkybių nepatvirtino, jo įvykio vietoje, įvykio metu nebuvo, R. K. į įvykio vietą nuvyko tik po A. K. pareiškimo pateikimo, t. y. praėjus keliems mėnesiams po įvykio, bet net ir tuomet durų sugadinimo nefiksavo. Durų nuotraukos pateiktos tik skundo nagrinėjimo metu, teismui pareikalavus, praėjus dar daugiau laiko nuo tiriamo įvykio ir jos vis dėl to nepatvirtina, kad durų stakta įtrūko ir durų mechanizmas sulūžo būtent 2020 m. kovo 11 d.

Nors S. I. nurodo, kad po kilusio konflikto uždaręs duris išgirdo garsų dunkstelėjimą į duris ir tuomet pastarosios prasivėrė, tačiau nėra nei vieno liudininko, įskaitant ir patį S. I., kuris patvirtintų, kad į duris spyrė P. B. ir pataikęs į durų staktą ją sulaužė. Dėl spyrio S. I. daro tik prielaidą, kad P. B. turėjo spirti į duris, tam, kad jos sulūžtų, tačiau paties spyrio jis nematė. Kad P. B. nespyrė į duris patvirtina ir R. Š., nurodydama, kad P. B. stovėjo ant laiptų, o ji stovėjo laiptinės aikštelėje, kuri yra nedidelė ir ji su P. B. ten nebūtų tilpusi.

ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė asmeniniams nesutarimams spręsti ar pasipelnyti iš kito asmens. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas nubausti P. B. yra grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nėra pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. M. 2020 m. lapkričio 18 d. priimtas nutarimas yra nepagrįstas bei neteisingas, nes nėra įrodyta, kad P. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, todėl P. B. atstovės advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės skundas jame nurodytais motyvais tenkinamas.

Pareiškėjo atstovė advokatė Jolanta Ramoškienė teismo posėdžio metu paprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Kaip matyti iš byloje pateikto 2021 m. vasario 10 d. pinigų priėmimo kvito P. B. advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei sumokėjo 200 Eur (b. l. 72). Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Nors šiuo metu galiojanti BPK 106 straipsnio redakcija nenumato galimybės išteisintiems asmenims išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020 m. liepos 3 d., Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl šiuo atveju turi būti svarstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla teisme yra nagrinėjama nuo 2020 m. gruodžio 18 d., byloje vyko penki posėdžiai, advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, uždavinėjo klausimus liudytojams, skundas dėl administracinio nusižengimo nutarimo parengtas išsamiai, remiantis teismine praktike bei faktine situacija, laikytina, kad pareiškėjo atstovės advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisiant 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui P. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

P. B. atstovės advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. M. 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-1271-2020 (ROIK: 20120586951) ir administracinio nusižengimo teiseną P. B. atžvilgiu nutraukti.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20120586951 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato rajono policijos komisariato 1-ajam veiklos skyriui.

Pateiktą baudžiamąją bylą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10400-20) grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ajam skyriui.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas P. B. naudai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.