- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-461-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01476-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-461-370/2013
2013 m. kovo 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-3662-255/2012 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters K. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo 1 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukros išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 34 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2012-02-01.
Dėl vaiko išlaikymo nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. pradžioje atsakovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi pas naują savo draugę. Atsakovas išsikraustydamas pažadėjo vaiko išlaikymui skirti po 1 000 Lt kas mėnesį, tačiau šios savo prievolės nevykdė ir visiškai nustojo domėtis vaiko gyvenimu. Vaiko išlaikymui reikia nemažai išlaidų, nes mergaitė labai kūrybinga, puikiai mokosi, yra įvairių mokslo olimpiadų laureatė, lanko J. K. muzikos mokyklos fortepijono klasę, ji pripažinta 2011 m. muzikinio konkurso nugalėtoja. Vaikas yra labai žingeidus, viskuo domisi, papildomai nori lankyti dailės būrelį ir plaukimo treniruotes, tačiau dėl lėšų stygiaus neturi tokios galimybės. Tačiau mergaitė silpnos sveikatos, dažnai serga peršalimo ligomis, serga vegetadistonija (šia liga, t. y. viso organizmo nerviniu išsekimu, vaikas susirgo patyręs psichologinę traumą atsakovui palikus šeimą), yra padidinto jautrumo, dėl ko jai būtinas profilaktinis gydymas, visavertė mityba bei maisto papildai), dėl toliaregystės progresavimo mergaitei būtina nuolat nešioti akinius ir juos keisti nors kartą per metus. Be dukters K. ieškovė dar turi sūnų D. G., kuris yra neįgalus, dėl sveikatos sutrikimų jam pripažintas 40 procentų darbingumo lygis. Vienai išlaikyti vaiką sunku, nes ieškovei pripažintas 45 procentų darbingumo lygis, ji dirba DNSB „X“ valytoja, darbo užmokestis apie 678 Lt. Ieško intensyviai papildomo darbo, yra registruota darbo biržoje. Atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nes jis dirba jūreiviu ir jo gaunamos pajamos siekia apie 10 000 Lt – 12 000 Lt per mėnesį. Remdamasi anksčiau išdėstytu, atsižvelgiant į dukters amžių, sveikatos būklę ir pomėgius, į tai, kad dukra turi specialių poreikių dėl sveikatos sutrikimų, dėl ko jai yra reikalinga didesnė priežiūra, geresnė mityba, medicininiai preparatai, taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, mano, kad jos išlaikymui būtina skirti apie 3 000 Lt per mėnesį. Dėl sunkios materialinės padėties gali patenkinti tik minimalius savo ir vaiko poreikius.
Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Sutiko, kad iš jo nepilnametei dukrai būtų priteistas išlaikymas po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat 8 700 Lt išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 300 Lt už mėnesį. Nurodė, kad atėjo gyventi pas ieškovę, ji gyveno vieno kambario bute su 8 m. sūnumi. Plaukė į jūrą ir išlaikė visą savo šeimą, taip pat ir ieškovės sūnų. 2003 m. buvo paimtas 9 000 Lt kreditas naujo būsto pirkimui. Tada buvo nupirktas trijų kambarių butas su holu. Apie penkerius metus dirbo jūroje, uždirbo apie 150 000 JAV, kurie buvo siunčiami ieškovei. 2009-06-14 patyrė širdies infarktą, dėl to gydėsi ligoninėje, o vėliau reabilitavosi sanatorijoje. Po šio įvykio ieškovė atsakovą išvijo iš namų, nes manė, kad jis nebegalės plaukti į jūrą. Po patirto infarkto medikai neleidžia plaukti į jūrą, todėl gyvena iš santaupų bei atsitiktinių darbų, nuo 2011-12-23 stovi darbo biržoje, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovei buvo reikalingas tol, kol galėjo išlaikyti ją ir vaikus. Neginčijo, kad išlaikymo neteikė nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, t. y. kai išėjo iš namų. Mano, kad palikdamas visą savo užgyventą turtą tokiu būdu prisidėjo ir prie dukros išlaikymo. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą vaikui po 1 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis yra nepagrįstas, nelogiškas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes vaikui 3 361,25 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį nereikalingas. Be to, ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Lt, o vaikui skiriamas išlaikymas trigubai didesnis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-10-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatyti nepilnametės K. G., gimusios 2002-01-22, gyvenamąją vietą su motina ieškove, priteisė iš atsakovo 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametės dukros išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2012-02-03, iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovo 11 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-09-03 iki 2012-02-03. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovės mėnesio pajamas sudaro 662,99 Lt darbo užmokesčio, 315 Lt socialinė pašalpa, 259,11 Lt netekto darbingumo pensija, atsakovo – apie 3 443 Lt darbo užmokestis. Vadovaudamasis ieškovės pajamas patvirtinančiais įrodymais teismas suabejojo ieškovės teiginiu, kad ieškovė sugebėjo pati nuo 2009-09-03 iki ieškinio teismui pateikimo dienos skirti po 3 000 Lt per mėnesį dukros išlaikymui. Teismas tokią sumą 10 metų amžiaus vaikui laikė ne tik per didele, bet ir neprotinga, nelaikytina būtinaisiais kasmėnesiniais vaiko poreikiais, nes dalis nurodytų išlaidų yra vienkartinės arba patiriamos ne kiekvieną mėnesį (mokykliniai reikmenys, išlaidos kelionei į užsienį, drabužiai, akiniai). Institucijos, teikiančios byloje išvadą byloje, atstovė A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikyti vaiką turi abu tėvai ir užtektų iš tėvo priteisti apie 1 000– 1 200 Lt, o likusią dalį turėtų teikti ieškovė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui teikiant po 800 Lt, o mamai po 400 Lt nepilnametės dukros bus užtikrinti šalių nepilnametės dukros poreikiai. Kadangi atsakovas nuo 2009-12-10 iki 2010-07-16 nedirbo, vaikui buvo tik 6–7 m., teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt už kiekvieną mėnesį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-11 sprendimo dalis dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinant visiškai, t. y. iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisiant po 1 500 Lt kas mėnesį bei 34 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Nurodo tas pačias aplinkybes bei argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme: dukra yra labai kūrybinga, žingeidi, puikiai mokosi, yra įvairių mokslo olimpiadų laureatė, lanko muzikos mokyklos fortepijono klasę, viskuo domisi, papildomai nori lankyti dailės būrelį ir plaukimo treniruotes, tačiau dėl lėšų stygiaus neturi tokios galimybės. Taip pat dukra yra silpnos sveikatos, dažnai serga peršalimo ligomis, serga vegetadistonija, yra padidinto jautrumo, dėl ko jai būtinas profilaktinis gydymas, visavertė mityba bei maisto papildai, dėl toliaregystės progresavimo mergaitei būtina nuolat nešioti akinius ir juos keisti nors kartą per metus. Be dukters ieškovė dar turi neįgalų sūnų, pačios darbingumo lygis yra tik 50 proc. Ieškovės pajamos yra mažos, ji privalo padengti apie 400 Lt būsto išlaikymo išlaidų, turi kreditorių bendrai 7 000 Lt sumai, dėl sunkios turtinės padėties neturi kitos išeities, kaip tik pinigus skolintis lombarduose įkeičiant jai priklausančius daiktus. Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį, neatsižvelgė į protingų vaiko poreikių kriterijų, todėl netinkamai taikė CK 3.192 str. 2, 3 dalių nuostatas, taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes spręsdamas dėl šalių turtinės padėties neištyrė visų rašytinių bylos duomenų ir dėl jų nepasisakė. Nors CK 3.192 str. 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo apeliantė nurodo, kad teismas visiškai nevertino tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo įsiskolinimo laikotarpiu. Atsakovo pajamos sudarė apie 2 300 Lt per mėnesį, o ieškovės tik apie 430 Lt. Be to, ieškovė dirba nuo 2011 m. rugsėjo, jau nuo 2008-10-28 iki 2010-10-27 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji viena augina neįgalų sūnų, nuo 2009-10-26 registruota darbo biržoje, turi kreditorių bendrai 7 000 Lt sumai, pinigus skolinasi lombarduose. Ginčo laikotarpiu dukrai buvo 7–9 metai, išlaidos jos poreikių patenkinimui mažai kuo skyrėsi nuo dabartinių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino faktinius duomenis ir teisingai taikė CK 3.192 str. 2 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydžio.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindu gali būti materialinės teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas, taip pat procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla arba konstatuoti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str., 330 str.).
Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsakovo atsiliepimo argumentais teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus periodinio išlaikymo dydžio klausimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodytos dukros išlaikymui teiktos sumos (t. 1, b. l. 38) nepatvirtina byloje surinkti įrodymai apie jos pajamas, t. y. arba ieškovė slepia realias pajamas arba nesąžiningai nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis apie dukros poreikius. Visas ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino, teisėjų kolegija su šių įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada ir motyvais visiškai sutinka, todėl iš naujo nepasisako, konstatuodama, jog apeliantės teiginiai, kad teismas neištyrė visų rašytinių bylos duomenų ir dėl jų nepasisakė, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo, ir kt.). Sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2012-08-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 850 Lt (neatkaičius privalomų mokesčių). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsižvelgė ir į šį kriterijų, iš atsakovo priteisė beveik dvigubai didesnę sumą, todėl apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus yra nepagrįstas.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės pajamos vargiai suteikia galimybių apskritai bent kiek lėšomis prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo, tačiau atsakovas už ieškovės turtinę padėtį nėra atsakingas ir ieškovės sunki turtinė padėtis nesudaro pagrindo materialaus išlaikymo atsakovui perkelti visiškai, taip būtų pažeistas CK 3.192 str. 3 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas. Ieškovė turėtų derinti šeimos išlaidas su finansinėmis galimybėmis, todėl apeliaciniame skunde akcentuojami savarankiškai prisiimtų prievolių pagal paskolas faktai ir neišnaudotos galimybės dukrai vykti į keliones byloje nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi. Byloje nustatyta, kad ieškovas pats turi sveikatos problemų, be to, paliko visą kartu užgyventą turtą ieškovei, pats būstą nuomojasi. Ieškovės duomenimis atsakovas šiuo metu vėl dirba – pastaruoju klausimu pažymėtina, kad įstatymas numato priteisto išlaikymo dydžio keitimo galimybę, po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai (CK 3.201 str.).
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada išlaikymo įsiskolinimo klausimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, pagrįstai atsižvelgė į išlaikytinės amžių įsiskolinimo laikotarpiu, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad su amžiumi vaiko poreikiai didėja. Apeliantė nepateikė tai paneigiančių įrodymų, t. y. kad anksčiau nepilnametės poreikiai maistui, rūbams, ūkiniams, transporto, ryšių, higienos poreikiams, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui buvo tokie patys kaip šiuo metu. Taip pat, kaip minėta, pačios apeliantės pateikti įrodymai apie tuometinę jos turtinę padėtį paneigia jos galimybes teikti jos nurodomo dydžio išlaikymą, kurio kompensavimo ji reikalauja iš atsakovo (CPK 178 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, tiek įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.