- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- A5.-431-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00384-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. D.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovei Michaelai Kaslovai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Palanga, buvusiam MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. D. 2021 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad minėtoje įmonėje darbuotojai – Gruzijos piliečiai: M. G. (gimęs (duomenys neskelbtini)), remiantis VSDFV duomenimis, įdarbintas nuo 2020 m. lapkričio 28 d., K. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)), remiantis VSDFV duomenimis, įdarbintas nuo 2020 m. gruodžio 18 d., E. D. (gimęs (duomenys neskelbtini)), remiantis VSDFV duomenimis, įdarbintas nuo 2020 m. gruodžio 18 d., dirbtų statybininkų pareigose, būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Nustatyta, kad M. G., K. S. ir E. D. neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi, nors esant karantino režimui Lietuvos Respublikoje užsieniečiams bevizis rėžimas nėra taikomas, kaip pateisinantis teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Darbuotojai taip pat neturi leidimo dirbti, nors pagal nustatytas aplinkybes nėra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimus dirbti. Privalomi LDU pranešimai nėra pateikti. Pažeisti Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 57 straipsnis, 62 straipsnio 2 dalis, 7 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ Nr. 1226, 2.1.2 punktas, kuriame nurodoma, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. M. D. yra baustas per 12 mėnesių laikotarpį už nelegalų darbą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. į bylos nagrinėjimą atvyko. Kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir apgailestavo, kad taip įvyko. Nurodė, kad buvo įdarbinęs tris Gruzijos piliečius, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, pranešta SoDrai. Tačiau trūko informacijos dėl užsieniečių įdarbinimo, nežinojo, kad dėl karantino taikomos kitos sąlygos. Dėl karantino vykdoma veikla buvo nuostolinga, atlyginimus teko mokėti iš savo asmeninių pinigų. Šiuo metu jis nebėra MB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir direktorius. Vykdo individualią veiklą. Prašo skirti mažesnę baudą.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą rašytame paaiškinime M. D. pripažino padaręs teisės pažeidimą. Nurodė, kad įdarbindamas protokole nurodytus žmones, nežinojo, kad karantino laikotarpiu užsieniečiai (trečiųjų šalių piliečiai) su biometriniais pasais būti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali. LDU pranešimų neteikė, leidimo dirbti nedarė.
Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atlikus patikrinimą statybvietėje Arimų g., Klaipėdoje, buvo nustatyta, kad statybos darbus atliekančioje MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo keturi Gruzijos piliečius, iš kurių tik vienas turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, o trys buvo įdarbinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Užsienio piliečiai dirbo statybininkais-mūrininkais, tačiau ši profesija nepatenką į 2020 m. II pusmetį nustatytą trūkstamų profesijų sąrašą. LDU pranešimai nebuvo pateikti. M. D. jau yra baustas 2020 m. liepos mėnesį, todėl veika kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, pakartotinai padariusiems šį nusižengimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (akto redakcija, galiojusi darbo sutarčių su trečiosios šalies piliečiais sudarymo metu), nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (1 punktas); darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (2 punktas).
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 21 d., iki 2021 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 2 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Pagal Įstatymo 57 straipsnio 1-2 dalį, užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu nėra šioje dalyje numatytų išimčių, ir leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką. Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka (šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ Nr. 1226, 2.1.2 punkte nurodoma, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus reglamentuotus atvejus.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. D. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, be jo paties paaiškinimo ir prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Tokie įrodymai yra administracinio nusižengimo protokolas, 2021 m. kovo 30 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1125-0083, kuriame užfiksuota, jog patikrinimo Arimų g. Klaipėdoje, statybvietę, nustatyta, kad statybos darbus vykdo MB „(duomenys neskelbtini)“, kurio dirba trys užsieniečiai – Gruzijos piliečiai M. G., remiantis VSDFV duomenimis, įdarbintas nuo 2020 m. lapkričio 28 d., K. S., remiantis VSDFV duomenimis, įdarbintas nuo 2020 m. gruodžio 18 d., ir E. D., remiantis VSDFV duomenimis, įdarbintas nuo 2020 m. gruodžio 18 d., tačiau pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius nebuvo pateiktas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus duomenys, patvirtinantys, kad šiems Gruzijos piliečiams leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinės ar Šengeno vizų nėra išduota; VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas ir VSDFV duomenys, kurie patvirtina, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis narys laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. kovo 23 d. buvo M. D.; Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento pranešimas, kuris patvirtina, kad departamentas nebuvo gavęs MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymų išduoti leidimus dirbti Gruzijos piliečiams M. G., K. S. ir E. D.. Taip pat, jiems ir anksčiau nebuvo išduoti dokumentai, suteikiantys teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodoma, kad mūrininko profesija neapima 2020 m. II pusmetyje buvusios trūkstamų profesijų sąraše – betonuotojo – profesijos; darbo sutartys patvirtina, jog tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. 2020 m. lapkričio 27 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 008, priimant G. M. dirbti pagalbiniu statybų darbuotoju MB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose; tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. K. 2020 m. gruodžio 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 012, patvirtina, kad S. K. priimamas dirbti statybų pagalbiniu darbuotoju MB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose; tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. E. 2020 m. gruodžio 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 013, patvirtina, kad D. E. priimamas dirbti pagalbiniu statybų darbuotoju MB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose; MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio ir vasario mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose užfiksuotas minėtų darbuotojų trečiosios šalies piliečių, darbo laikas bei nurodoma, kad G. M., S. K., D. E. dirba statybininkais-mūrininkais, kas patvirtina, kad jų profesija nepatenka į 2020 m. II pusmetį nustatytą trūkstamų profesijų sąrašą; MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio ir vasario mėnesių atlyginimų žiniaraščiai, kuriuose užfiksuoti šiems darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis; Administracinių nusižengimų registro išrašas, kuris patvirtina, kad M. D. 2020 m. liepos 27 d. nutarimu yra nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000,00 Eur bauda; kita rašytinė bylos medžiaga.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. D., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, nuo 2020 m. lapkričio 28 d. 00.00 val. iki 2021 m. kovo 23 d. 00.00 val. leido dirbti Gruzijos piliečiams M. G., K. S. ir E. D. MB „(duomenys neskelbtini)“ statybininkais statybos objekte Arimų g. Klaipėdoje, įdarbinęs juos nesilaikydamas norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. įdarbino juos jiems neturint leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (nacionalinės visos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2 punktą, taip pat neturint leidimų dirbti, nors jie nėra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimus dirbti, bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka nepranešęs Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai apie įdarbintą užsienietį. Tuo M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Kadangi M. D. per 12 mėnesių laikotarpį jau yra baustas už nelegalų darbą, t. y. administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalies sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.
Už ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
M. D. prašė skirti jam mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą nei ji numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.
M. D. savo kaltę pripažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. M. D. padarytas nusižengimas buvo sąlygotas dėl paskelbto COVID-19 (koronaviruso infekcijos) karantino pasikeitusiais teisės aktų reikalavimais bei pažeidėjo teisinių žinių trūkumu, lėmusiu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteisingai suprato teisės aktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad M. D. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų, kad būtų padaryta materialinė žala valstybės biudžetui, nėra. Apie bendrovėje įdarbintus užsienio piliečius buvo tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, su jais sudarytos darbo sutartys, kas patvirtina, kad M. D. nesiekė nuslėpti darbo santykių ir pasipelnyti iš nelegalaus darbo. Be nuobaudos už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, kuris yra M. D. veiką kvalifikuojantis požymis, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų tik už ne šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs. Šiuo metu M. D. nebėra MB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir direktorius. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, į dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino susidariusią ekonominę situaciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti M. D. paskyrus mažesnio dydžio baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali bauda. Teismo vertinimu, tokios nuobaudos paskyrimas yra adekvatus padarytam administracinio nusižengimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
pripažinti M. D. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct ) baudą.
Informuoti M. D., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto ROIK Nr. 21131000057 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, prašymą pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.