Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra M. S. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. Z. ir A. Z. (pakeisti tinkamu atsakovu A. Č.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties ir atsakovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir V. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. Č. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Stapma“, Karolina-U. V., D. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2022-06-01 teisme gautas ieškovų prašymas dėl netinkamos šalies pakeitimo. Prašyme nurodyta, jog ieškovams tapo žinoma, kad ankstesnieji sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai E. Z. ir A. Z. jiems priklausiusią sklypo dalį 2022-02-22 perleido A. Č., todėl ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams. Ieškovai prašė teismo pakeisti netinkamus atsakovus tinkama atsakove A. Č. bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei A. Č..

4. Teismas 2022-06-06 rezoliucija pakeitė netinkamus atsakovus E. Z. ir A. Z. į tinkamą atsakovę A. Č..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.1 atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, suformuluotus reikalavimus, vertinant preliminariai, ieškovų ieškinys yra tikėtinai pagrįstas;

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovai E. Z. ir A. Z. (pakeisti tinkamu atsakovu A. Č.) atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti, priteisti iš ieškovų atsakovų naudai 250 Eur už susipažinimą su procesiniais dokumentais, konsultacijas ir atskirojo skundo surašymą ir 47 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodo, kad:

10.1 iš atskirojo skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties bei atskirojo skundo priedų tapo žinoma apie pirminių atsakovų netinkamumą. Atsakovai, užuot pasinaudoję CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe prašyti netinkamus atsakovus pakeisti tinkama atsakove, piktnaudžiavo teise, pateikdami atskirąjį skundą;

10.2 atskirasis skundas dėl teismo įpareigojimo nutartimi netinkamiems atsakovams, tapo teisiškai beprasmis. Tinkama atsakovė pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamiems atsakovams neturi pareigos atsakyti.

11.2 taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šio sprendimo įvykdymas nei pasunkėtų, nei pasidarytų neįmanomas;

11.4 naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar prieš žemės sklypo dalis įsigyjant atsakovei bei ieškovams, ieškovai šią tvarką perėmė. Svarbus daiktinės teisės absoliutumo ir sekamumo principas, reiškiantis, kad daiktinės teisės ir daiktinių teisių apribojimai seka paskui daiktą. Todėl nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, būtina nustatyti daiktinių teisių ir daiktinių teisių apribojimų turinį, buvusį iki žemės sklypą įgyjant bylos šalims. Bylos šalys nėra pirminiai daiktinių teisių įgijėjai, o šias teises sandorių pagrindu įgijo iš kitų asmenų;

12. Ieškovai A. S. ir V. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti galioti. Nurodo, kad:

12.1 ieškovai bei A. Z. ir E. Z. (daiktinių teisių pirmtakai) pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo nuosavybės teisę į vieną bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir dvibutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), bet ne savarankiškus sklypus A ir B;

12.3 ginčo šalys yra įgijusios vienodą teisę teisėtai naudotis vieninteliu sklypo kairėje esančiu keliu priėjimui ir privažiavimui iki savo buto bendrosios dalinės nusavybės teise valdomame dvibučiame name. Kelio sklypo kairėje servitutas nustatytas visam šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam sklypui, bet ne atsakovės valdomai sklypo daliai A;

12.4 abi ginčo šalys turi vienodas teises (įgytas iš anktesnių nekilnojamo daikto savininkų) teisėtai patekti į savąsias bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypo dalis iš vienintelio kairėje esančio kelio, kuriuo šalys gali nuolat teisėtai naudotis ir parkuoti po du automobilius prie kiekviena savo dvibučio namo dalies, kaip nurodyta dvibučio namo statybos projekte bylos 1 t. lape 35, 81, 110;

12.5 klaidingas sklypo dalies A traktavimas, kaip atskiro žemės sklypo, yra akivaizdus ieškovų nuosavybės teisės varžymas, dėl ko taikytinas CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytas įpareigojimas, užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti. Ieškovų teisė patekti į namų valdą neteisėtais atsakovų veiksmais suvaržyta pusę metų;

12.6 laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, bet ir žalos didėjimui užkardyti;

12.7 bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendraturtė neturi teisės atitverti savąją sklypo dalį A, kaip atskirą savarankišką sklypą, net dviem tvoromis (prie įvažiavimo į sklypą ir kiemo viduryje). Dvibučio namo statybos projekto bylos 1 t. lape 35, 81, 110 nenumatyta tokia galbūt ankstesnių sklypo savininkų nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, kuriai esant sklypo dalies B savininkai galėtų būti sklypo A dalies savininkų tvoromis ar kitomis kliūtimis atitverti nuo teisėto naudojimosi sklypo kairėje esančiu keliu;

12.9 šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo kairėje esantis kelias su servitutu yra išviešintas Nekilnojamojo turto registre, G. M. bei A. M. sudarius 2020-07-10 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį Nr. TPV-5266. Matininko N. M. 2020-12-22 Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planu buvo išspręstas tik dalių A ir B sklype pažymėjimo klausimas, tai įtakos įregistruotam kelio servitutui neturėjo ir jo nepanaikino;

12.11 ieškovų teisėto naudojimosi alternatyviu keliu dešinėje galimybę privalo įrodyti tokiu argumentu besiremianti atsakovė. Šalių pirkimo-pardavimo sutartyse bei Nekilnojamojo turto registro įrašuose alternatyvaus kelio nėra. Ieškovai žinojo, kad sklypo dešinėje projektuojamas kelias, nėra viešas kelias, jam rengiamas servitutas išimtinai tik (duomenys neskelbtini), sklypų ir namų eilei. Sklypas šiam keliui yra formuojamas iš kiekvieno (duomenys neskelbtini), sklypų, skiriant reikiamą plotą tam keliui;

12.12 atsakovė pateikė ankstesnio, neteisingų atsakovų atstovo naudotą www.geoportal.lt duomenų bazės ekranvaizdį su „naujuoju keliu“, pažymėtu oranžinėmis štrichuotomis linijomis, bet nutylėjo, jog jis tik projektuojamas. Naujas kelias nesuteiks teisių sklypų eilės (duomenys neskelbtini), įskaitant ginčo šalių sklypą (duomenys neskelbtini) savininkams. www.geoportal.lt duomenų bazėje pasiekiamoje projektinių dokumentų ZPDRIS sistemoje randamo tik gretutinei (duomenys neskelbtini), sklypų eilei rengiamo ir iš nurodytų sklypų dalių formuojamo kelio projektą ZSFP-80751;

12.13 viešo kelio sklypo dešinėje, kuriuo alternatyviai galėtų naudotis ieškovai, nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo

13. Atsakovė A. Č. 2022-07-07 papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-24869), kuriuose pateikė savo vertinimą dėl atsakovų E. Z. ir A. Z., kurie 2022-06-06 rezoliucija pakeisti tinkamu atsakovu A. Č., 2022-05-30 pateikto atskirojo skundo argumentų.

14. CPK nustatytas draudimas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atsakovų atskirąjį skundą pildantys argumentai, pateikti rašytinių paaiškinimų forma, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, negali būti priimami ir svarstomi, todėl atsisakytina juos priimti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-330-2021).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Atsakovė A. Č. su atskiruoju skundu pateikė prašymą prijungti 2021-01-14 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022­-07-­28 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1705-653/2022, teisminio proceso Nr. 2-52-3-01200-2022-1.

17. Pažymėtina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsakovės pateikta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuri susijusi su analogiška byla, tarp šios bylos trečiųjų asmenų K. U.-V., D. V. ir I. U., nei patvirtina, nei paneigia ieškovų A. S. ir V. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendimui aktualias aplinkybes, todėl negali būti vertinama, kaip prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nenurodo, kokias aplinkybes jos pateikta Vilniaus apygardos teismo 2022­-07-­28 nutartis pagrindžia ar paneigia. Dėl šios priežasties nėra pagrindo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimti apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktą teismo sprendimą kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2021-01-14 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis bei ieškovų pateikti projektuojamo kelio projekto ZSFP-80751 projektiniai dokumentai prijungtini, nes yra susiję su sprendžiamu klausimu.

Atskirieji skundai tenkintini

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria taikytos teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemones ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis, kuria pakeistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones, t. y. atsakovus E. Z. ir A. Z. pakeičiant atsakove A. Č..

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

21. Apeliantai nesutikimą su nutartimi grindžia tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, kad padaryta klaidinga prielaida, jog ieškovai neturi kito privažiavimo ir tuo, kad įsigydami žemės sklypą su aiškiai nustatyta naudojimosi tvarka, ieškovai savavališkai naudojosi jiems nepriklausančia sklypo dalimi.

22. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

24. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų.

25. Pasak apeliantų E. Z. ir A. Z., ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl turėtų būti atmestas. Šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo šiuo metu spręsti, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Ieškovai operatyviai reagavo į naujai paaiškėjusias aplinkybes ir netinkami atsakovai E. Z. ir A. Z. buvo pakeisti tinkama atsakove A. Č.. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos stadijoje ieškovų ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.

26. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

27. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

28. Ieškovai ieškiniu prašo patvirtinti ieškovams ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės klypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoksis“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką. Ieškovai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovus pašalinti nuo dvibučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fasadinės pusės iki šalių bendraturčių valdomo žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), pietinės ribos užtvertą ištisinę tvorą, trukdančią ieškovams privažiuoti automobiliu ir prieiti prie savo buto (duomenys neskelbtini), vienintelių esamų durų.

29. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

30. Nustatyta, kad ieškovai naudojasi 566 / 1 121 Žemės sklypo dalimi, kuri nurodyta 2021-01-14 ir 2021-06-03 sutartyse ir kuri 2020-12-22 matininko N. M. plane pažymėta indeksu B. Ieškovai teigia, kad atsakovams užtvėrus tvorą ir atsitvėrus 2020-12-22 matininko N. M. plane indeksu A pažymėtą sklypo dalį, jie neturi galimybės patekti į savo žemės sklypo dalį ir joje esantį pastatą.

31. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka nustatyta 2021-01-14 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi. Iš minėtos sutarties 1.1 p. matyti, kad žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis). Sutarties 7.2 p. nustatyta, kad Pirkėjas 1 ir Pirkėjas 2, būdami Daikto bendraturčiais, šia Sutartimi susitaria ir nustato naudojimosi Daiktu tvarką. Atsižvelgus į tai, kad Daiktą Pirkėjas įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir į tai, kad Pirkėjas 1 įgyja nuosavybės teisę į 555 / 1121 dalį Daikto, o Pirkėjas 2 įgyja nuosavybės teisę į 566 / 1 121 dalį Daikto, remiantis Daikto naudojimosi tvarkos nustatymo planu M 1:500, sudarytu 2020-12-22 matininko N. M., Pirkėjas 1 ir Pirkėjas 2 susitaria ir nustato naudojimosi Daiktu tvarką (įsigaliojančią nuo Pirkėjo nuosavybės teisių į Daiktą įregistravimo NTR momento). Sutarties 7.2.1 p. nustatyta, kad Pirkėjas 1 (ar bet kuris kitas teisėtas 555 / 1121 dalies Daikto savininkas ir / ar teisėtas naudotojas) nuolatos – atskirai naudojasi dalimi Daikto, kurios plotas 555 (penki šimtai penkiasdešimt penki) kv. m., Plane Nr. 2 pažymėta indeksu „A“, ir kurią riboja linijos, Plane Nr. 2 pažymėtos taškais: 1-2-3-6-1. Sutarties 7.2.2 p. nustatyta, kad Pirkėjas 2 (ar bet kuris kitas teisėtas 566 / 1121 dalies Daikto savininkas ir / ar teisėtas naudotojas) nuolatos – atskirai naudojasi dalimi Daikto, kurios plotas 566 (penki šimtai šešiasdešimt šeši) kv. m., Plane Nr. 2 pažymėta indeksu „B“, ir kurią riboja linijos, Plane Nr. 2 pažymėtos taškais: 6-3-4-5-6. Sutarties 7.2.3 p. nustatyta, kad Daikto bendraturis naudodamas, valdydamas bei disponuodamas atskiro naudojimosi Daikto dalimi, neturi teisės pažeisti kitų Daikto bendraturčių ir / ar kitų teisėtų Daikto naudotojų interesų. Iš nurodytų sutarties sąlygų galima daryti išvadą, kad šalys nebuvo susitariusios dėl bendro naudojimų sklypo dalies, bendro įvažiavimo į sklypą, šalys susitarė tik dėl savarankiško disponavimo jų naudojamomis žemės sklypo dalimis.

32. Iš antstolio Gintauto Puodžiuko 2022-03-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-19/22/04 (CBP-3421) nustatyta, kad ieškovai neturi privažiavimo per atsakovų sklypą prie savo sklypo ir savo pastato, kadangi sklypo dalis, priklausanti bendrasavininkams, yra aptverta segmentine tvora. Privažiavimas negalimas ir per sklypo dalį (duomenys neskelbtini), nes ten yra suverstos kelios krūvos smėlio, išmėtytos statybinės paletės bei pradėti tvoros įrengimo darbai – iškastos duobės tvoros stulpams. Iš fotolentelės fotonuotraukų matyti, kad ieškovų ir atsakovų sklypų dalis skiria tvora, todėl pravažiavimas prie ieškovų sklypo dalies iš atsakovų sklypo dalies negalimas. Antstolis Gintautas Puodžiukas nurodė, kad ieškovai neturi galimybės privažiuoti prie savo sklypo dalies ir iš kitos pusės, kadangi ten nėra įrengta servitutinio kelio ir tarp kaimyninių sklypų yra aukštas šlaitas. Antstolis prideda fotonuotraukas.

33. Iš ieškinio priedo Nr. 10-13, informacinės duomenų bazės www.regia.lt duomenų, matyti, kad privažiavimas nuo pagrindinio kelio prie (duomenys neskelbtini) yra iš kairės pusės (žiūrint nuo pagrindinio kelio), šalia atsakovų valdomo sklypo dalies. Iš pateiktų www.regia.lt duomenų matyti, kad iš dešinės pusės (žiūrint nuo pagrindinio kelio) nėra viešo kelio, kuriuo būtų galima patekti prie sklypo iš kitos pusės. Toje vietoje sklypas, (duomenys neskelbtini), ribojasi su kitais sklypais – (duomenys neskelbtini). Antstolis Gintautas Puodžiukas nurodo, kad toje vietoje nėra įrengtas servitutinis kelias. UAB „Geoksis“ 2022-03-10 žemės sklypų faktinių aplinkybių plane matyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje (žiūrint nuo pagrindinio kelio), ribojasi su sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Geoksis“ 2022-03-10 žemės sklypų faktinių aplinkybių plano apačioje parašyta pastaba, jog aukščių skirtumas tarp taškų H1 ir H2 pagal Baltijos aukščių sistemą svyruoja nuo 148,46 (H1) iki 149,46 (H2), kas patvirtina, kad tarp kaimyninių sklypų yra aukštas šlaitas.

34. Iš atsakovės A. Č. su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktų dokumentų nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienės 2022-04-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 12-22-495 konstatavo, jog atsakovų sklypo pusė ribojasi su keliu. Minėtas kelias matosi www.geoportal.lt planuose, kuriuos pateikė atsakovė A. Č.. Kelias, einantis šalia atsakovų žemės sklypo dalies, matosi fotonuotraukose Nr. 4-7. Šis kelias matosi iš atsakovės atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priedų – fotonuotraukų.

35. Remiantis UAB „Geoksis“ 2022-03-10 žemės sklypų faktinių aplinkybių planu, priešais atsakovų sklypo dalį yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiems sklypams yra įregistruoti kelio servitutai: (duomenys neskelbtini) yra 171 kv. m. ploto kelio servitutas (tarnaujantis), kuris ribojasi su atsakovų žemės sklypo dalimi, ir (duomenys neskelbtini) yra 165 kv. m. ploto kelio servitutas (tarnaujantis), kuris irgi ribojasi atsakovų žemės sklypo dalimi. Šių žemės sklypų savininkas trečiasis asmuo UAB „Stapma“.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors ieškovai neigia, kad iš dešinės (žiūrint nuo pagrindinio kelio) žemės sklypo pusės yra kelias (pravažiavimas), kuriuo galima privažiuoti prie jų žemės sklypo dalies, tačiau toks kelias (pravažiavimas) yra. Sutiktina su ieškovais, kad ieškovų žemės sklypo dalies dešinėje pusėje projektuojamas kelias nėra viešas kelias ir servitutas galimai skirtas (duomenys neskelbtini), sklypų ir namų eilei. Sutiktina ir su argumentu, jog tarp minėtų sklypų ir ieškovų sklypo yra aukščių skirtumas. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovai naudojasi dešinėje (žiūrint nuo pagrindinio kelio) žemės sklypo pusės esančiu keliu (pravažiavimu). Ieškovai turi faktinę galimybę privažiuoti automobiliu ir prieiti prie savo buto vienintelių esamų durų. Be to, ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad savo namus pasiekia per gretutinio (duomenys neskelbtini) skypo dalį.

37. Nustatyta, kad ieškovai turi alternatyvias galimybes patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sutiktina, jog nėra duomenų, kad ieškovai šiuo metu būtų įsirengę įvažiavimą iš kitoje pusėje esančio kelio ar būtų susitarę dėl teisės naudotis kitu keliu, tačiau tai nepaneigia, jog jie šiuo metu turi galimybę privažiuoti prie buto bei netoli buto pasistatyti automobilį, o taip pat gali iš gretimo kelio patekti į butą pėsčiomis. Teisė savo transporto priemonę statyti prie savo buto durų teisės aktuose nėra numatyta. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama laikino situacijos sureguliavimo, yra siekiama pašalinti apribojimus, naudotis svarbiomis teisėmis, pavyzdžiui užtikrinti vandens tiekimą, galimybę patekti į patalpas ar pan. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu nėra ieškovo patogumo naudotis turtu tokiu būdu, kokiu jis laiko reikalingu bei komfortišku, užtikrinimas.

38. Ieškovai pareikštu ieškiniu gina teisę naudotis bendro sklypo dalimi bei savo prašymą grindžia teisės aktų bei administracinių sprendimų nuostatomis. Sprendžiant klausimą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės ir nepasisakoma, dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, pagrįstumo. Ginčo šalių nurodytus faktinius ir teisinius argumentus tiria ir vertina, bei ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės. Dėl to, ieškovų nurodomi argumentai dėl jų galimybių patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, bus išsamiai ir visapusiškai tiriami bei vertinami tolesnėje bylos stadijoje.

39. Pažymėtina, kad vykdant ieškovų prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė turėtų nugriauti tvorą. Atsakovė patirtų išlaidas tvoros nugriovimui, kadangi tvoros segmentai pritvirtinti prie vientisų metalinių stulpų, kurie įbetonuoti į žemę. Be to, tvoros dalyje, kur yra įvažiavimas į atsakovės žemės sklypo dalį, yra įrengti elektriniai vartai, kurių pašalinimas taip pat pareikalautų išlaidų.

40. Todėl aptariamos ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcingos siekiamiems tikslams, turint omenyje, kad dėl jų atsakovei savo sąskaita tektų, be kita ko, šalinti tvorą. Dėl visumos nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad aptariamos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai ir konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį

41. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti motyvai galėtų būti vertinami kaip pakankami tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tuo atveju, jei byloje egzistuotų ryšys tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kuriuos tikėtina patenkinus būtų išvengta teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1936/2013).

42. Šioje byloje ieškovai laikinąją apsaugos priemonę vertina, kaip atitinkančią CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktą, pagal kurį gali būti taikomas įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Ieškovų nurodyti argumentai nepagrindžia žalos atsiradimo galimybės. Prie ieškovų buto galima privažiuoti labai arti, todėl bet kokia galimybė naudotis greitosios medicinos paslaugomis ar kitų tarnybų paslaugomis jokiu būdu nėra ribojama. Mažamečiai vaikai taip pat gali prieiti prie buto ir įeiti į kiemą. Važiavimas transporto priemone per atsakovės sklypo dalį taip pat įtakoja ir atsakovės gyvenimo sąlygas. Vienos šalies interesų vertinimas kaip svarbesnių, nėra teisingas.

43. Tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų galima siekti prevencinio tikslo – užkirsti kelią nuostolių atsiradimui ar padidėjimui ateityje, būtina, jog teismo sprendimo įvykdymas ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų tiesiogiai susijęs su šio tikslo įgyvendinimu, t. y. ieškiniu pareikštais reikalavimais būtų siekiama uždrausti atsakovo veiksmus, kurie kelia žalos atsiradimo grėsmę.

44. Ieškovų interesai gali būti ginami ir neteisminiu keliu. Šalys gali geranoriškai susitarti, dėl ieškovų galimybės patekti į savo sklypo dalį per atsakovės sklypo dalį, bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo taikytos laikinosios apsaukos priemonės.

45. Apeliantai E. Z. ir A. Z. prašo priteisti iš ieškovų atsakovų naudai 250 Eur už susipažinimą su procesiniais dokumentais, konsultacijas ir atskirojo skundo surašymą ir 47 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso 297 Eur (DOK-34366). Apeliantė A. Č. prašo iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas - 289,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (242,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už atskirojo skundo surašymą apmokėti ir 47,00 Eur žyminio mokesčio) (DOK-46504).

46. Bylinėjimosi išlaidos bus skirstomos, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės bendra tvarka, todėl nebaigtoje byloje bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovų E. Z. ir A. Z. (pakeisti atsakove A. Č.) bei atsakovės A. Č. atskiruosius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų A. S. ir V. S. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.