- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- eI2-2281-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00429-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (15/4-1)171-17 (toliau – ir Sprendimas) panaikino Armėnijos Respublikos piliečiui A. G. išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004014006.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)171-17 dėl nacionalinės vizos panaikinimo pareiškėjui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad kreipėsi į Departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo dar 2019 m. vasario 28 d. tuo pagrindu, kad verčiasi teisėta veikla ir ketina toliau ja verstis. 2019 m. kovo 29 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00242 dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo sprendimu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3268-596/2019, patenkino pareiškėjo skundą, įpareigojo atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Atsakovas, nesutikdamas su 2019 liepos 11 d. teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019 atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
2.2. Teigia, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jam buvo išduota nacionalinė viza galiojanti iki 2020 m. vasario 4 d. Pareiškėjas 2019 m. spalio 1 d. gavo iš Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00242 dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. spalio 16 d. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo sprendimu pateikė skundą teismui, kuris išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. eI-5437-983/2019 ir 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu skundas atmestas. 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, bet Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, skundo padavimo metu, dar nebuvo išnagrinėta administracinė byla eA-3224-442/2020.
2.3. Pažymi, kad laikotarpiu, kai jam buvo išduota viza jis įsigijo kitą verslą ir tuo pagrindu kelis kartus bandė kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nauju pagrindu, kaip UAB “Kirako” dalyvis, tačiau atsakovas vis atsisakydavo priimti dokumentus nurodydamas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas neigiamas sprendimas ir vienerius metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi dokumentų nepriimdavo. 2020 m. sausio 24 d. gavo atsakovo sprendimą, kuriuo panaikinta nacionalinė viza.
2.4. Nesutinka su ginčijamu sprendimu, nes jis yra nelogiškas ir neteisėtas. Mano, kad jo atžvilgiu 2019 m. spalio 1 d. atsakovas priėmė neigiamą sprendimą, kuris neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl atsakovas priimdamas sprendimą panaikinti nacionalinę vizą negalėjo vadovautis šiuo sprendimu, nes dėl jo yra nagrinėjamas ginčas teisme, tokiu atveju Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovas siekia, kad pareiškėjui būtų panaikinta viza, apsunkinant jo galimybes ateityje kreiptis dėl nacionalinės ar Šengeno vizos išdavimo ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose valstybėse. Atsakovas netinkamai taikydamas reglamentuojamas teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo. 2020 m. sausio 23 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu bei 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui nacionalinę vizą atsižvelgiant į tai, kad viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi asmeniui prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, o išnagrinėjus prašymą dėl leidimo gyventi, pareiškėjas nebeatitiko Vizų aprašo 70.11 punkte įtvirtinto vizos išdavimo pagrindo.
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu, teikdamas, kad Departamento sprendimą apskundė teismui. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad vizos panaikinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus administracinę bylą dėl atisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad Įstatymo 139 straipsnis („Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas“) neįtvirtina, kad apskųsto sprendimo dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi vykdymas sustabdomas. Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Teisės aktuose ar pačiame ginčijame sprendime nėra nustatyta, kad šis sprendimas įsiteisėja tik praėjus tam tikram terminui, t. y. ginčijamas sprendimas pradėjo galioti iš karto po jo priėmimo. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi yra išnagrinėtas, dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi priimtas sprendimas, įvertino, kad numatytas tikslas (priimtas sprendimas dėl pateikto prašymo dėl leidimo laikinai gyventi) yra pasiektas. Padaręs šią išvadą, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjas atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (gali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslus ir sąlygas).
3.2. Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeistas gero administravimo principo reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. sausio 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Vizų aprašo 70.11 punktu, 2019 m. rugsėjo 27 išdavė pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004014006, galiojančią iki 2020 m. vasario 4 d. kaip asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi).
5.1. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-412 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos piliečiui A. G.“. Pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), kuris 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su VAAT 2019 gruodžio 4 d. priimtu sprendimu, apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) apeliacine tvarka, tačiau LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
5.2. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (15/4-1)171 panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004014006, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
6. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
7. Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – Vizų aprašas) 70.11. punktas numato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Vizų aprašo 71 punktas nustato, kad 70.11 punkte nurodytu atveju daugkartinė nacionalinė viza išduodama ne ilgiau kaip 5 mėnesiams nuo aprašo 70.11 papunktyje nurodyto prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo dienos.
8. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo.
9. Pareiškėjo teigimu, Departamentas netinkamai taikydamas reglamentuojamas teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises.
10. Departamentas, nesutinka su pareiškėjo argumentais, teikdamas, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos.
11. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu bei 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui nacionalinę vizą atsižvelgęs į tai, kad viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi asmeniui prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, o išnagrinėjus prašymą dėl leidimo gyventi, pareiškėjas nebeatitiko Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-889/V-330 (toliau ir - Vizų aprašo) 70.11 punkte įtvirtinto vizos išdavimo pagrindo, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.
12. Teismas pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnis numato savarankiškus nacionalinės vizos panaikinimo pagrindus. Nustačius vieną iš šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą nacionalinę vizą. Migracijos departamentas ginčijame sprendime konstatavo, kad pareiškėjui daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004014006 išduota kaip pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, todėl jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o tai yra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas panaikinti išduotą nacionalinę vizą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjo nacionalinės vizos panaikinimas yra proporcinga, motyvuota ir pagrįsta priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti – užkirsti kelią užsieniečiams neteisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl ginčijamo sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimą neproporcingu. Teismo vertinimu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus. Migracijos departamentas, panaikindamas pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė procesinių procedūrų, ginčijamas sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įrodo faktas, kad Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo nepanaikinti išduotos nacionalinės vizos, kai ji išduota kaip užsieniečiui pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, o jam atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.
13. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamasadministracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamų sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
14. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl 2020 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. (15/4-1)171-17 paliekamas nepakeistas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą.
Srendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.