Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pasisakydamas dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), remonto darbų pagal 2017 m. gruodžio 15 d. Statybos rangos sutartį, sudarytą su B. V., nurodo, kad nesutinka su Sprendime nurodytomis abejonėmis dėl šių darbų atlikimo (jog darbai pagal privalėjo būti atlikti iki 2018 m. liepos 17 d., nors buto savininkė butą pardavė 2018 m. balandžio 18 d.), nes jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti dėl atsakovui kilusių klausimų. Teigia, jog šios sutarties vykdymas buvo pratęstas dėl užsakovo kaltės, ką pareiškėjas nurodė teikiamuose papildomuose paaiškinimuose, tačiau atsakovas ginčijamame Sprendime tik nurodė, kad su šiais paaiškinimais nebuvo pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, nors jie nebuvo teikiami dėl to, kad jų nebuvo prašoma pateikti (pareiškėjas teikė tik tuos dokumentus ir atsakinėjo tik į tuos klausimus, kuriuos uždavė atsakovas). Atkreipia dėmesį, jog atsakovas tai pat nebandė gilintis, kokiomis aplinkybėmis buvo pardavinėjamas butas ir kokia remonto eiga buvo buto pardavimo metu.

Nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis dėl atliktų rangos darbų pagal 2018 m. gruodžio 19 d. su UAB “Cetris LT” sudarytą Rangos sutartį, t. y. su vertinimu, jog pateikta sutartis ir sąskaita faktūra nepatvirtina, kad darbai iš tikrųjų buvo atlikti ir juos atliko Bendrovėje dirbantys asmenys, nes atsakovui kilus klausimų dėl šios sutarties vykdymo, jis turėjo kreiptis į pareiškėją paaiškinti atitinkamas aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriame aiškiai nurodoma, kam ir už ką jis išrašomas ir yra pateikiamas apmokėjimui po paslaugų suteikimo ar prekių perdavimo, be to, užsakovas pagal ją atsiskaitė su pareiškėju.

Nurodo nesutinkantis su Sprendime padaryta išvada, jog pagal 2019 m. kovo 25 d. duomenis nustatytas 631,50 EUR įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) įrodo, kad pareiškėjas, būdamas vienas iš trijų bendrovės akcininkų, neužtikrina, kad jo valdoma Bendrovė laiku vykdytų nustatytas mokestines prievoles. Pareiškėjo teigimu, įsiskolinimas yra susidaręs už vieno mėnesio įmoką už Bendrovėje dirbančius asmenis, o savalaikį neatsiskaitymą su VSDFV lėmė tai, kad su Bendrove vėlavo atsiskaityti klientai.

Akcentuoja, kad pareiškėjui neatvykus nurodytu laiku ir nepateikus papildomų duomenų, o atsakovui priėmus skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistas gero administravimo principas. Pareiškėjas cituoja Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnį ir, remdamasis Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a) punktu, teigia, jog gero administravimo principas apima teisę būti išklausytam, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, jog atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, nesudarė jam tinkamų sąlygų pasisakyti, todėl buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

Teigia, jog ginčijamas Sprendimas yra atsakovo netinkamai atlikto tyrimo ir neteisingų vertinimų rezultatas, o tai sąlygoja pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų neproporcingą pažeidimą, nes jam užkertamas kelias gyventi Lietuvoje, kurioje jau eilę metų yra vykdoma veikla, gyvena draugai ir pažįstami, su kuriais per ilgą laiką yra užmegzti artimi santykiai (1 t., b. l. 1–9).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pateikto Bendrovės Verslo plano vertinimu, nurodo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl Leidimo pakeitimo, pateikė Bendrovės Verslo planą 2019-2022 metams, kuriame deklaruojama, kad Bendrovė specializuojasi teikdama įvairių rūšių statybos rangos paslaugas (4 skyrius „Vizija ir taktika“), jame taip pat pateikiamos prognozės 2019 ir vėlesniems metams (5 skyrius „Finansinis planas“). Pažymi, kad pareiškėjas dėl Leidimo kreipėsi 2019 m. vasario 28 d., todėl, sutinkamai su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Verslo planas turėjo būti parengtas ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 28 d. Tai, kad Verslo planas buvo parengtas vėliau nei 6 mėnesiai iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo, skunde patvirtino ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai teigia, buvo Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo nevykdė veiklos pagal Verslo planą Lietuvos Respublikoje, taigi, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo, o pareiškėjas - Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui Laikinai gauti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas pateikė sutartis, sudarytas su UAB „Cetris LT“ ir B. V., tačiau Migracijos valdybai atlikus Bendrovės patikrinimą, kurio metu buvo bendrauta su UAB „Cetris LT“ direktoriumi ir buhaltere, taip pat su kotedžo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyventoju, ir įvertinus jų duotų paaiškinimų turinį, atsakovo padarytos išvados, kad Bendrovė yra sudariusi formalias sutartis, siekiant imituoti jos veiklą, yra pagrįstos.

Cituoja Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas) 100 punkto, 100.4, 100.9 ir 100.10 papunkčių, taip pat Lietuvos migracijos politikos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau - Migracijos politikos gairės) 22.3 p., 22.3.3 papunkčių nuostatas, mini aktualią LVAT praktiką ir pabrėžia, kad leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas - ne bendrovės įsteigimas ir formalus bendrovės akcijų turėjimas, o reali teisėta veikla, vykdoma Lietuvos Respublikoje. Kadangi atsakovo surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Bendrovės veiklos, konstatuoja, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrasis ir vienintelis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Kriterijai), ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad: norėdamas pasikeisti Leidimą, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi (6.3 papunktis); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuota, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas).

Pažymi, kad: atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui dalyvauti bendrovės veikloje, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu; teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir gyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus; vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

Nesutinka su skunde išdėstyta pozicija, kad Migracijos departamentas pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą ir teisę būti išklausytam ir nesuteikė galimybės pateikti papildomus paaiškinimus. Pažymi, kad Tvarkos aprašo 17.5 punktas numato, kad užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti leidimą turi pateikti 22 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad Įstatyme, nei teismų praktikoje nėra išskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas, o vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams (nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimas), o tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys (nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas). Kadangi pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui, o įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Mano, kad Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau šis neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Taip pat pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo 84.2 papunktį Migracijos departamentas prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus, o tai reiškia, kad atsakovas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas sudarė galimybes pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus - kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo, o Sprendimas buvo priimtas atlikus patikrinimo veiksmus, pareiškėjo pateiktus dokumentus, rašytinius paaiškinimus, papildomai teiktus dokumentus bei įvertinus duomenų visumą. Atsižvelgiant į tai teigia, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas ginčijamame Sprendime. Atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo rastas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jam buvo paliktas šaukimas atvykti į apklausą, tačiau jis neatvyko. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus ir nepažeidžia gero administravimo principo reikalavimo (2 t., b. l. 1–11).

Pareiškėjas atsakovo nurodymą įvykdė ir papildomus dokumentus ir paaiškinimus pateikė 2019 m. kovo 7 d. (t. 2, b. l. 187–200).

Atsakovas 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. (15/4-11) 10K-9060 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (Migracijos valdyba), prašydamas atlikti Bendrovės veiklos patikrinimą, taip pat nuvykti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir patikrinti, ar yra požymių, kad jis ten gyvena, ir apie patikrinimo rezultatus informuoti ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 29 d. (2 t., b. l. 201–202). Migracijos valdyba 2019 m. kovo 20 d. raštu Nr. 10-S-21091/1.46 informavo atsakovą, kad Bendrovė ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, pateikdama patikrinimo medžiagą ir atitinkamų užsieniečių asmens bylas (2 t. b. l. 203–215).

Pagal pareiškėjo prašymo pateikimo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. To paties įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo tokiais atvejais išdavimo tvarką, 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Taigi tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas numatytas sąlygas. Minėtų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarką detalizuoja, be kita ko, Tvarkos aprašas.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas sprendimą atsisakyti pakeisti Leidimą pareiškėjui grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nustatančiais, kad: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas). Pareiškėjas, be kita ko, teigia, jog priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesudarė jam tinkamų sąlygų pasisakyti, t. y. nesuteikė galimybės per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus, dėl ko buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Pagrindinių teisių chartija arba Chartija) įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį.

Migracijos departamentas 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. (15/4-11) 10K-9060 kreipėsi į Migracijos valdybą dėl Bendrovės veiklos patikrinimo atlikimo, prašydamas apklausti Bendrovės darbuotojus V. M., O. S., R. A. ir direktorių R. T. apie jų darbo funkcijas, pareigas ir konkrečius 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. vasario mėn. atliktus darbus, užduodant jiems rašte nurodytus konkrečius klausimus, taip pat nuvykti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir patikrinti, ar yra požymių, kad jis ten gyvena (2 t., b. l. 201–202). Atlikusi pavedimą Migracijos valdyba 2019 m. kovo 20 d. raštu pranešė atsakovui, kad Bendrovė ūkinės-komercinės veiklos nevykdo ir pateikė patikrinimo medžiagą (Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto J. P. 2019 m. kovo 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-10170 (toliau – Tarnybinis pranešimas), V. M., O. S., R. A. ir V. M. paaiškinimus bei pareiškėjui adresuoto šaukimo atvykti pas Bendrovės veiklos patikrinimą atlikusį vyresnįjį specialistą šaknelę (toliau – šaukimo šaknelė). (2 t. b. l. 203–215). Tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodoma, kad nuvykus į pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, namo gyventojų bei jų kaimynų namie nebuvo, todėl pareiškėjui buvo paliktas šaukimas atvykti į apklausą 2019 m. kovo 14 d. 7 val. 30 min, tačiau jis į apklausą neatvyko, ir apie neatvykimą nepranešė.

Tvarkos aprašo 71 punktas nustato, kad galiotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Sutinkamai su Tvarkos aprašo 71.2 punktu, nagrinėjantis prašymą valstybės tarnautojas, be kita ko, privalo sutikrinti, ar prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą pateikti visi prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti. Jeigu nepakanka prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą gavimo dienos išsiųsti pranešimą šį prašymą pateikusiam asmeniui apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui, nagrinėjančiam užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, arba migracijos tarnybai, nagrinėjančiai užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad prašymo išduoti ar pakeisti leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos ir kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.