- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-2028-413/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08638-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius
- Kreditorius
- V. Z.
- Skolininkas
- R. O.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo ir Leono Jachimavičiaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės V. Z. ir skolininkės R. O. atskiruosius skundus dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties hipotekos byloje Nr. H2-13694-285/2010 pagal kreditorės V. Z. pareiškimą skolininkei R. O. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1999-04-20 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02119990001370, K. K., užtikrindama skolininkės R. O. 22 500 Lt (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) paskolos grąžinimą pagal 1999 m. vasario 24 d. paskolos sutartį, reg. Nr.7KV-1779, kreditorei V. Z., įkeitė nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. 1996-3015-1010:0027, esantį Neries kr. 12-29, Kaune. 2006 m. gegužės 19 d. nuosavybės teisės į įkeistą butą įregistruotos G. O. vardu (pagrindas 2006-05-09 paveldėjimo teisės liudijimas, reg.Nr.1-993).
Šalies argumentai
Pareiškėjos (kreditorės) V. Z. atstovas 2010 m. balandžio 14 d. prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto ir šį turtą areštuoti (b.l. 3).
Skolininkei skolos negrąžinus, kreditorės atstovas pakartotinai 2010 m. rugpjūčio 4 d. prašymu teismo prašė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą ir G. O. nuosavybės teise priklausantį turtą – dviejų kambarių butą, bendro ploto 44,36 kv.m., esantį Neries kr. 12-29, Kaune; išieškoti 22 500 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2002 m. gegužės 6 d.; 132 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą bei 1 570 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (b.l. 50).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto iš dalies patenkino ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkės R. O. 22 500 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo pritiestos sumos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. (prašymo padavimo dienos) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, 132 Lt žyminio mokesčio bei 1570 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą G. O. nuosavybės teise priklausantį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56). Teismas konstatavo, kad skolininkė R. O. neįvykdė prievolės pagal 1999-02-24 paskolos sutartį (not. reg. Nr. 7KV-1779) kreditorei V. Z.. Hipotekos teisėjos 2010-05-07 nutartimi įkeistas turtas buvo areštuotas. R. O. ir įkeisto turto savininkas G. O. 2010-05-12 buvo įspėti asmeniškai, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Paskola nustatytu terminu negrąžinta ir ginčo dėl to nėra. Todėl teismas sprendė, kad skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių, kreditoriaus prašymu iš skolininkų išieškotina 22 500,00 Lt skola, 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, kas hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo (2010-08-04), iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, 132,00 Lt žyminio mokesčio bei 1570,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos (kreditorės) V. Z. atstovas atskiruoju skundu (b. l. 62-63) prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį pakeisti taip: patenkinti kreditorės V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš skolininkės R. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Neries kr. 12-29, Kaune, 22 500 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo 2002-05-16 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, 132 Lt žyminio mokesčio bei 1 570 išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino kreditorės pareikštą reikalavimą, kuriuo buvo prašoma priteisti 22 500 Lt sumą su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuotinomis nuo 2002 m. gegužės 16 d., kadangi 2010 m. balandžio 14 d. prašyme teismui dėl priverstinės skolos išieškojimo buvo nurodyta, jog susidarę 5 procentų palūkanos skaičiuotinos pagal paskolos negrąžinimą reglamentuojančias CK 6.874 str. nuostatas nuo 2002 m. gegužės 16 d., t.y. nuo pareikalavimo momento grąžinti skolą. Nors paskolos sutartyje esančių palūkanų už naudojimąsi paskola šalys nenumatė, tačiau jos laikomos minimaliais nuostoliais CK 6.261 str. prasme ir turėjo būti priteistos.
Skolininkė R. O. atskiruoju skundu (b.l. 66-67) prašo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant ir nesiaiškinant papildomų ir su byla susijusių aplinkybių, formaliai tenkinant prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, parduodant turtą iš varžytinių. Teismas, nustatęs, kad pati kreditorė iki 2010-08-04 nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo, turėjo taikyti kreditorės reikalavimui ieškinio senaties terminą ir mano, kad tuo pagrindu išnyko skolininkės pareiga grąžinti skolą;
2) apeliantei nežinoma kur yra pati kreditorė, kadangi hipotekos skyriui pareiškimą pateikė kreditorės atstovas, procesiniuose dokumentuose nėra kreditorės parašų, atstovavimo sutartį taip pat yra pasirašiusi ne pati V. Z., skolininkei susipažinimui kreditorės įgaliojimas nepateikiamas, pačios V. Z. surasti taip pat nėra galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorės V. Z. atstovas prašo skolininkės R. O. patikslintą atskirąjį skundą atmesti ir priteisti kreditorei iš R. O. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (500 Lt už 2010-08-20 d. atskirojo skundo parengimą bei konsultacijas, 500 Lt. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei konsultacijas (b. l. 71-72). Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais: 1) apeliantės argumentai dėl senaties ir įgaliojimo jau buvo vertinti Kauno apygardos teismui nagrinėjant apeliantės ankstesnį, t.y. 2010 m. gegužės 19 d. atskirąjį skundą dėl 2010 m. gegužės 7 d. hipotekos teisėjo nutarties areštuoti įkeistą turtą (bylos Nr. 2S-1373-260/2010). 2010 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teismui palikus hipotekos teisėjo 2010-05-07 nutartį dėl įkeisto turto arešto nepakeistą, buvo konstatuota, kad; a) esant galiojančiai hipotekai, hipotekos teisėjas, nagrinėdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nevertina ar suėję ieškininės senaties pagrindai, nes pareiškimas nagrinėjamas ypatingosios, o ne ginčo teisenos (ieškinine) tvarka; b) nagrinėjamu atveju nėra hipotekos pasibaigimo pagrindų - apeliantė nėra kreipusis į Hipotekos skyrių dėl hipotekos išregistravimo CK 4.197 str. nustatyta tvarka. CK 1.130 str. 2 d. numato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nors hipotekos teisėjas ir neturi pareigos aiškintis su ypatingąja teisena nesusijusių ieškinio senaties klausimų, tačiau akivaizdu, kad skolininkės atskirųjų skundų motyvai dėl ieškinio senaties nepagrįsti; 2) įgaliojimo tinkamumo klausimu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog įrodymų dėl kreditorės buvimo vietos neaiškumo apeliantė teismui nepateikė. Jų nepateikta ir su šiuo, t.y. nagrinėjamu 2010-09-06 atskiruoju skundu; 3) teismas nustatė, kad kreditorės atstovo pateikti įgaliojimas ir išrašas iš Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo atitinka CPK 51 str. ir 57 str. reikalavimus; 4) pagal 1999-02-24 Paskolos sutarties sąlygas skolos grąžinimo terminas galėjo atsirasti ne anksčiau kaip 1999 m. kovo 24 d. (kreditorei pareikalavus), tačiau kreditorė tuo metu skolos nepareikalavo. Skolą kreditorė pareikalavo grąžinti 2002 m. gegužės 16 d., todėl atsirado skolininkės (apeliantės) 2002 m. gegužės 16 d. rašytinis prašymas kreditorei laikinai nesiimti išieškojimo veiksmų; 5) 2010 m. rugsėjo 6 d. patikslintame atskirajame skunde nenurodomi jokie nauji motyvai, pakartojama ta pati 2010 m. gegužės 19 d. atskirojo skundo argumentacija. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, jog kreditorės rasti neįmanoma. Taip pat teismui nepateiktas joks įrodymas, patvirtinantis, jog apeliantei buvo atsisakyta leisti susipažinti su bylos medžiaga ir joje esančiu kreditorės įgaliojimu (CPK 42 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju, 2005 m. rugsėjo 1 d. sudarytame ir notariškai patvirtintame įgaliojime (terminas iki 2015-09-01) nurodomos ir kreditorės, ir įgaliotinės buvimo vietos (adresai), įgaliotinės A. K. teisė „priimti iš skolininkų visas suteiktas paskolas", „gauti priteistą turtą ar pinigus", todėl nesuprantama, kodėl paskolos grąžinimas nėra vykdomas remiantis bent jau šia kreditorės valia; 6) atskirajame skunde nurodyti CPK 347 str. ir 350 str. 3 p. reglamentuoja civilinių bylų nagrinėjimą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame teisme, todėl niekaip nėra susiję su skundžiama nutartimi ir atskirojo skundo argumentais.
Atsiliepimu į kreditorės V. Z. atskirąjį skundą skolininkė R. O. prašo kreditorės V. Z. atskirąjį skundą atmesti, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį dalyje, kuria numatyta išieškoti 5 proc. metines palūkanas nuo 2010-08-04, palikti galioti (b. l. 71-72). Apeliantės nuomone, teismo išvada taikyti palūkanų išieškojimą nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d., iš esmės yra teisinga, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, be to, pati kreditorė daugiau kaip dešimt metų nesikreipė dėl skolos išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Kreditorės V. Z. atstovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skolininkės R. O. atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų pagrindų nenustatyta.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.
Nagrinėjamoje byloje CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka kreditorius kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl priverstinio 22 500 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2002 m. gegužės 16 d., 132 Lt. žyminio mokesčio bei 1570 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas išieškojimo. Reikalavimas buvo grindžiamas 1999 m. vasario 24 d. paskolos sutartimi, kurios 1 punktu sutarties šalys susitarė, kad skola grąžinama kreditoriaus pareikalavimu, bet ne anksčiau kaip iki 1999 m. kovo 24 d. (b.l. 4). Kreditorės teigimu, grąžinti skolą ji pareikalavo 2002 m. gegužės 16 d., ką patvirtina skolininkės tos pačios dienos pareiškimas nepradėti priverstinio išieškojimo iki 2002 m. rugsėjo 1 d. (b.l. 12). Hipotekos teisėjo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo areštuotas skolininkės įkeistas turtas. Pareiškėjai pakartotiniu prašymu kreipusis į Hipotekos skyrių, prašant priverstinai išieškoti 22 500 Lt skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2002 m. gegužės 16 d., hipotekos teisėjas tenkino prašymą dėl skolos išieškojimo, o prašomas 5 proc. metines palūkanas, tinkamai savo sprendimo nemotyvavęs, priteisė ne nuo pareiškėjo nurodytos datos, bet nuo pakartotinio kreditoriaus pareiškimo teismui padavimo dienos (2008-08-04) b.l. 55-56)). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pagal pareikalavimą skolą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 str. 2 d.). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos <...> (CK 6.874 str. 1 d.). Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį, hipoteka yra užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas (kreditorius) įgijo teisę nuo 2002 m. birželio 16 d. už negrąžintą paskolą reikalauti 5 proc. metinių palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos. Todėl kreditoriaus atstovo atskirojo skundo argumentai aptartu atveju laikytini pagrįstais. Pažymėtina, kad atskirajame skunde kreditorės atstovas pateikė naują reikalavimą išieškoti iš skolininkės 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d., iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į paminėtą CPK XXXVI skyriaus „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“ specifiką toks reikalavimas yra perteklinis CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme ir apeliacinės instancijos teisme dėl žemiau nurodytų motyvų nengarinėtinas.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjui įstatymu nesuteikta teisė spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – pvz. skolos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami. Esant bet kuriai hipotekos bylos proceso stadijai, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka. Todėl skolininkės atskirojo skundo argumentai dėl priteistų palūkanų dydžio, dėl praleisto ieškinio senaties termino skolai išieškoti laikytini nepagrįstais, kadangi skolininkė tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį bendrais pagrindais, o sustabdyti hipotekos procedūras gali ginčo teisena bylą pagal skolininko ieškinį nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės R. O. argumentus dėl netinkamo kreditorės atstovavimo, kadangi kreditorės atstovo pateiktas išrašas iš Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo atitinka CPK 51 straipsnio, 57 straipsnio 3 dalies, Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Apeliantės R. O. atskirtąjį skundą atmetus, o kreditorės V. Z. atskirtąjį skundą patenkinus, kreditorei iš skolinkės priteistinos 1000 Lt bylinėjimosi išlaidos, surašant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 339 straipsnius,
nutaria:
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį dėl palūkanų ir išdėstyti šią nutarties dalį taip: išieškoti iš skolininkės R. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo 2002 m. birželio 16 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo.
Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditorei V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš skolininkės R. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, surašant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.