Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Egidijui Zuzevičiui, kaltinamajam D. R., jo gynėjai advokatei E. G., specialistei A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) kurse, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d. - 30 MGL dydžio (1129,80 eurų) bauda, ji nesumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kad kaltinamasis D. R. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, vadovavo UAB „duomenys neskelbtini“ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad "Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė:

- 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai" bei 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", nes 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu UAB „duomenys neskelbtini“ tvarkomoje apskaitoje medžiagų sunaudojimo objektuose išlaidos buvo pripažintos sąnaudomis, nesant medžiagų nurašymo aktų t. y. nesant juridinę galią turinčių dokumentų;

-taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", nes 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu UAB „duomenys neskelbtini“ tvarkomoje apskaitoje neatvaizduoti atlikti darbai objekte, adresu L. I. g. 10, Kaunas ir juos atlikus nesurašyti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, iš R. M. iš viso 187 000,00 Lt gavimo operacijoms pagrįsti apskaitos dokumentai, į pardavimų apyvartos žiniaraščius neįtrauktos pardavimo pajamos už darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), Kaune;

-taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes nepateikė sąskaitos Nr. 484 apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31d.

Dėl šių Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Tokiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to D. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. kovo 2 d. būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi bei atskaitingu asmeniu, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „duomenys neskelbtini“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius su R. M. pasirašė sutartį 2010 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tvoros tvėrimo darbų bei sutartį 2010 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gerbūvio gerinimo darbų, pavėsinės su židiniu statybos (duomenys neskelbtini), Kaune. UAB „duomenys neskelbtini“ atlikus sutartyse numatytus darbus bei R. M. už atliktus darbus sumokėjus jam (D. R.) grynais pinigais: 2010 m. gegužės 31 d. - 8 000 Lt, 2010 m. birželio 17 d. - 8 000 Lt, 2010 m. liepos 17 d. - 8 000 Lt, 2010 m. liepos 27 d. - 8 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 2 d. - 8 000 Lt bei bankiniais pavedimais į D. R. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2010 m. rugpjūčio 12 d. - 14 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 25 d. - 20 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 8 d. - 20 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 14 d. - 10 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 20 d. - 20 000 Lt, 2010 m. spalio 7 d. - 15 000 Lt, 2010 m. spalio 18 d. - 15 000 Lt, 2010 m. lapkričio 22 d. - 25 000 Lt, tai yra iš viso sumokėjus 187 000 Lt, D. R. iš šios pinigų sumos, darbų atlikimui, statybinių medžiagų įsigijimui pagal sutartis 2010 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso panaudojo 102 553 Lt, o 84 447 Lt į UAB „duomenys neskelbtini“ kasą neįnešė, neapskaitė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje bei nepateikė dokumentų pagrindžiančių šių pinigų panaudojimą UAB „duomenys neskelbtini“ veikloje, o juos pasisavino, padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“ didelės - 84 447 Lt ( 24 547,55 Eur) vertės turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais D. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau teisiamajame posėdyje šis kaltinimas nepasitvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas G. R. parodė, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir pasisavinimo UAB ,,duomenys neskelbtini“. Kaltinime nurodytas sumas paskaičiavo būtent jis. Sumos paskaičiuotos, kadangi dalis buvo mokėta grynaisiais pinigais, o dalis bankiniu pavedimu. R. M. mokėjo D. R.. Grynais pinigais mokėjimai buvo atlikti, ant sutarties buvo D. R. parašai. Specialisto išvada nebuvo nustatyta suma, nes nebuvo pateikti dokumentai, kiek pinigų buvo panaudota darbams atlikti. Vėliau R. M. savanoriškai pateikė elektroninių laiškų kopijas. Susirašinėjimai vyko tarp jos ir D. R. bei UAB ,,duomenys neskelbtini“, ten buvo atliktų darbų aktai ir lentelė. Būtent pagal tai buvo atlikti skaičiavimai, nes kitokių duomenų nebuvo. D. R. sakė, kad jokių dokumentų jis neturi, o R. M. pateikė elektroninius laiškus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad išleido visus R. M. jam duotus pinigus darbams, kad dar ir savo pridėjo. Elektroninį laišką, atsiųstą į jo tarnybinį paštą, jis atspausdino, o R. M. patvirtino jį parašu. Laiškų autentiškumo netikrino. D. R. nepateikė jokių dokumentų, o apklausų metu teigė, kad nieko neturi, kad viskas yra pas R. M.. Pastaroji sakė, kad ji nieko neturi. Daugiau jokių dokumentų susijusių su UAB ,,duomenys neskelbtini“ nebuvo rasta, nebuvo nurodyta iš kokių įmonių pirko. Kaltinime nurodytas sumas susumavo iš elektroniniu paštu pateiktų lentelių.

Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamasis D. R. yra buvęs jos darbdavys. Ji dirbo UAB ,,duomenys neskelbtini“ buhaltere ir 2011 metais buvo atleista, o dirbo nuo 2009 metų. Jai dirbant įmonėje dirbo iki 5 žmonių, įskaitant ir ją. Visą buhalteriją tvarkė ji. Su ja atsiskaitydavo laiku. Įmonės darbuotojų niekada nėra mačiusi. Buhalterinės apskaitos tvarkymui dokumentus ji rasdavo atvažiavusi į ofisą, jie būdavo padėti sutartoje vietoje. Dokumentus paimdavo ir jų pagrindu padarydavo deklaracijas. Darbuotojų ofise nebūdavo. Ant sąskaitų - faktūrų būdavo direktoriaus parašai. Apie objektą (duomenys neskelbtini) Kaune, ji nieko nežino, o R. M. pamatė tik posėdžio metu. Visus gautus dokumentus įtraukdavo į apskaitą, neįtraukti dokumentų į apskaitą neturėjo tikslo. Atskaitingo žmogaus žiniaraštis vedamas tada, kai asmuo kažką perka už savo pinigus ir renka čekius. Pirkimo dokumentus ir žiniaraščius sudaro visos faktūros. Pardavimų dokumentus ir žiniaraščius sudaro išrašytos sąskaitos. Darbo užmokesčio žiniaraščius sudaro tabelis ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis ir išmokėjimas. Kasos knygą sudaro įvairūs dokumentai, kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai. Perduodant įmonę kitam savininkui buvo surinkti visi dokumentai ir perduoti, pretenzijų niekas neturėjo. Ilgalaikio turto įmonė turėjo įrankius medžiams genėti. Nekilnojamo turto neturėjo, patalpas nuomojosi, mašiną gal ir turėjo.

Specialistė A. S. parodė, kad šioje byloje bendravo tik su tyrėju ir visus dokumentus pateikė tik tyrėjas. 187 000 litų sumą paskaičiavo pagal R. M. parodymus bei pateiktus dokumentus iš kurių matyti, kad R. M. D. R. pervedė tokią pinigų sumą. Tai buvo pavedimai ir gryni pinigai. Pagal pateiktą D. R. kaip fizinio asmens sąskaitos išrašą buvo nustatyta piniginė suma, kuri buvo įnešta į D. R. sąskaitą, tai 139 000 litų. 48 000 litų D. R. galimai gavo iš R. M. už atliktus darbus, šią sumą ji nurodė savo parodymuose. Priede prie specialisto išvados yra lentelė, kaip buvo panaudoti 139 000 litų. Savo tyrimą atliko remdamasi faktine aplinkybe, kad darbai buvo atlikti. Pagal pateiktus dokumentus UAB ,,duomenys neskelbtini“ apskaitoje nebuvo apskaityti ir nebuvo įtraukti į apskaitą dokumentai pagal darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), Kaune 139 000 litų sumai. Įmonės apskaitoje, pagal tyrimui pateiktus duomenis, nebuvo įtraukta, kad darbai atliekami. Piniginės lėšos buvo gautos ne į UAB ,,duomenys neskelbtini“ sąskaitą, o į asmeninę D. R. sąskaitą. Tik teisminio nagrinėjimo eigoje, gali paaiškėti ar darbus atliko UAB ,,duomenys neskelbtini“ ar fizinis asmuo. Nuo 2010 metų sausio 1 d. iki 2011 metų rugpjūčio 31 d. įmonėje nebuvo medžiagų nurašymo aktų. Už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje atsako direktorius. Buhalterė nežino kokios medžiagos įmonėje yra panaudotos, todėl nurašymo aktus turi pateikti direktorius. Taip pat nebuvo apyvartos žiniaraščių, todėl negalima įvertinti ir nustatyti kokie pinigai ir kur jie buvo panaudoti. Atlikus UAB ,,duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentų tyrimą nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d, iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. įmonės apskaitoje nebuvo atvaizduoti atlikti darbai objekte (duomenys neskelbtini) Kaune, nebuvo įrašytos nei gautos lėšos, nei išrašyti pirminiai dokumentai bei neįtraukta į apyvartą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo tvarkomoje apskaitoje atvaizduoti jokie įvykiai ir operacijos susijusios su aptariamu objektu, todėl ji negali atsakyti apie objektą. Apskritai, įmonės apskaita buvo tvarkoma taip, kad nebuvo galima nustatyti konkrečių aplinkybių dėl medžiagų nurašymo, aktų nebuvimo, sąskaitos 484 nebuvimo.

2010 m. gegužės 31 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sutarties šalys buvo R. M. ir UAB ,,duomenys neskelbtini“, kurią atstovavo D. R. (b. t. 2, b. l. 69-70).

Baudžiamojoje byloje esantis 2010 m. gegužės 15 d. UAB „duomenys neskelbtini“ komercinis pasiūlymas priedas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB ,,duomenys neskelbtini“ teikė komercinį pasiūlymą dėl apželdinimo (b. t. 2, b. l. 66).

2010 m. liepos 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sutarties šalys buvo R. M. ir UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama D. R. (b. t. 2, b. l. 67-68)

Baudžiamojoje byloje esantis UAB „duomenys neskelbtini“ komercinis pasiūlymas priedas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB ,,duomenys neskelbtini“ teikė komercinį pasiūlymą, dėl tvoros įrengimo darbų (b. t. 2, b. l. 71-72).

R. M. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad buvo sumokėti pinigai į D. R. asmeninę banko sąskaitą (b. t. 1, b. l. 42-49).

2015 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentus, UAB „duomenys neskelbtini“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje atlikti darbai objekte (duomenys neskelbtini), Kaune, neįregistruoti ir R. M. sumokėti pinigai už darbų atlikimą neapskaityti (b. t. 1, b. l. 122-125).

2015 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos ir jos turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., nes buvo nesilaikoma: 1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tvarkomoje apskaitoje medžiagų sunaudojimo objektuose išlaidos buvo pripažintos sąnaudomis, nesant medžiagų nurašymo aktų t. y. nesant juridinę galią turinčių dokumentų; 2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tvarkomoje apskaitoje neatvaizduoti atlikti darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir juos atlikus nesurašyti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros, iš R. M. iš viso 187 000,00 (139 000,00 + 48 000,00) Lt gavimo operacijoms pagrįsti apskaitos dokumentai bei į pardavimų apyvartos žiniaraščius neįtrauktos pardavimo pajamos už darbus minėtame objekte; 3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes nepateikti sąskaitos Nr. 484 D. R. apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nesurašyti apskaitos dokumentai ūkinėms operacijoms pagrįsti 187 000 LT (54 158,94 EUR) (b. t. 1, b. l. 130-168).

2017 m. vasario 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2010 m. gegužės 31 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), priede Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 30 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) parašus D. R. vardu pasirašė D. R.. Sutartyje 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 100528 įrašus - AVANSAS 8.000 GAVAU 2010 m. birželio 17 d. 8.000 GAVAU 2010 m. liepos 8 d. 8.000 GAVAU 2010 m. liepos 17 d. 8.000 GAVAU 2010 m. liepos 27 d. 8.000 GAVAU 2010 m. rugpjūčio 2 d. 8.000 GAVAU bei prie įrašų esančius parašus atliko D. R. (b. t. 1, b. l. 178-184)

2016 m. gegužės 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. M. pateikė D. R. siųsto elektroninio laiško išrašą su sąmatomis (b. t. 2, b. l. 52-64)

2016 m. spalio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. M. pateikė D. R. siųstų elektroninių laiškų išrašus su sąmatomis, komerciniais pasiūlymais (b. t. 2, b. l. 93-124).

2016 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtos D. R. elektroniniu paštu R. M. atsiųstos objekto (duomenys neskelbtini), Kaune finansinės suvestinės (b. t. 2, b. l. 125-129).

2016 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtos D. R. elektroniniu paštu R. M. atsiųstos objekto (duomenys neskelbtini), Kaune finansinės suvestinės (b. t. 2, b. l. 130-132).

2017 m. kovo 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos vyriausiojo tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, kad įvertinus pareiškėjos R. M. pateiktus dokumentus apie patirtas išlaidas statybos darbams matyti, kad D. R. patyrė 102 553 LT ( 29701, 40 EUR) išlaidų atlikdamas statybos darbus R. M. priklausančiame objekte (b. t. 2, b. l. 133).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą: 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškia tuomet, kai buhalterinė apskaita tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Tokie veiksmai gali būti dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir kitokie alternatyvūs veiksmai. Apskaitos dokumentų paslėpimas, tai veiksmai, kada dokumentas tikslingai slepiamas, siekiant, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą teisinį reguliavimą atsiranda tik tuomet, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. R., nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. būdamas Uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“ direktorius, veikdamas priešingai įmonės interesams pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) (toliau - Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame numatyta, kad jis būdamas ūkio subjekto vadovas atsakė už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus. Be to, iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos yra akivaizdu, kad D. R. aptariamu laikotarpiu eidamas įmonės vadovo pareigas neužtikrino tinkamos dokumentacijos vedimo apie objektuose sunaudojamų medžiagų pripažinimą sąnaudomis, kadangi nebuvo pildomi medžiagų nurašymo aktai, turintys juridinę galią ir tokiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be kita ko nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. D. R. būdamas UAB ,,duomenys neskelbtini“ vadovu, įmonės vedamoje apskaitoje neatvaizdavo, jokių duomenų susijusių su darbų atlikimu (duomenys neskelbtini), Kaune bei nepateikė apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis D. R. pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Dėl D. R. neteisėtų veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Iš paties kaltinamojo parodymų daroma išvada, kad jis būdamas Uždarosios akcinės bendrovės vadovu ir veikdamas įmonės vardu, sudarė sutartį su R. M. dėl gerbūvio darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Kaune. Šią aplinkybę patvirtina ir baudžiamojoje byloje esančios sutartys (2010 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 67 – 70), R. M. parodymai, komercinis pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. gegužės 15 d. komercinis pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 66, 71 – 72). Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamų sutarčių šalys yra užsakovas ir vykdytojas, šiuo atveju matyti, kad užsakovas buvo R. M., o vykdytojas UAB ,,duomenys neskelbtini“. Nors kaltinamasis neigia aplinkybę, kad darbus (duomenys neskelbtini), Kaune atlikto būtent įmonė UAB ,,duomenys neskelbtini“ todėl jis neturėjo prievolės pildyti apskaitos dokumentus, dėl šiuo adresu atliekamų darbų, tačiau ši kaltinamojo versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visumos.

Atsižvelgiant į liudytojos R. M. parodymus matyti, kad ji kaip užsakovė už atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), Kaune, iš pradžių atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, o pinigų gavimo faktą D. R. patvirtindavo ant sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašydamas jog pinigus gavo. Šią aplinkybę įrodo tai, kad iš tiesų 2010 m. gegužės 31 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskutiniame lape, apačioje, dešinėje pusėje yra nurodytos datos ir pinigų sumos, prie kurių yra prierašas ,,gavau“ bei kaltinamojo parašas. Parašo tikrumą ir atitikimą D. R. parašui, patvirtino 2017 m. vasario 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 178 – 184). Vėliau R. M. už atliktus darbus atsiskaitydavo bankiniais pavedinimais, ką patvirtina 2015 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 130 – 168) bei specialistės A. S. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, kuriuose ji nurodė, kad atlikus tyrimą nustatė, kad į D. R. asmeninę sąskaitą R. M. pervedinėjo pinigų sumas. Pažymėtina, kad pinigų sumos buvo pervedamos į asmeninę D. R. sąskaitą, tačiau ne į UAB ,,duomenys neskelbtini“ sąskaitą. Šią aplinkybę R. M. duodama parodymus paaiškino taip, kad tai D. R. jai nurodė sąskaitos numerį į kurį reikia pervesti pinigų sumas, kad ji nesigilino kieno tai sąskaitą, kadangi darbai pagal užsakymą buvo atliekami ir buvo atlikti. Taip pat nurodė, kad ji prašydavo D. R. dokumentų patvirtinančių pirktas medžiagas ir atliktus darbus, tačiau jis tokių dokumentų neteikė. Pretenzijų ji neturi, nes darbai atlikti. Tuo tarpu liudytoja apklausta buvusi UAB ,,duomenys neskelbtini“ buhalterė L. S. parodė, kad apie objektą (duomenys neskelbtini), Kaune ji nieko nežinojo, ji tik visus direktoriaus D. R. perduodamus dokumentus suvesdavo į apskaitą.

Šios situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas Ž. G. parodė, jog dirbo objekte (duomenys neskelbtini), Kaune, kad tuo momentu buvo įdarbintas UAB ,,duomenys neskelbtini“. Atlyginimą gaudavo oficialiai grynaisiais pinigais, pasirašydavo pas buhalterę ir jam nebuvo pasakyta, jog darbus jis atliks kaip fizinis asmuo. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad iš tiesų Ž. G. darbus (duomenys neskelbtini), Kaune, atliko kaip UAB ,,duomenys neskelbtini“ darbuotojas, o ne kaip fizinis asmuo. Be to tiek R. M., tiek liudytojai Ž. G. ir A. L. nurodė, kad į objektą važiuodavo autotransportu, kurį vadino ,,kablukais“. Taip pat pažymėtina, kad R. M. nurodė, kad šios transporto priemonės buvo pažymėtos UAB ,,duomenys neskelbtini“ emblemomis, o Ž. G. parodė, kad pildavo šioms transporto priemonėms kurą ir sąskaitas išsirašinėdavo įmonės UAB ,,duomenys neskelbtini“ vardu.

Kaip konstatuota specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nei vienas iš atliktų veiksmų susijusių su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, neatsispindėjo UAB ,,duomenys neskelbtini“ buhalteriniuose dokumentuose, kas neabejotinai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje suformuotos nusikalstamos veikos apibrėžimą. Vien tai, kad D. R. nurodė, kad sutartį su R. M. įmonės vardu pasirašė vien tik siekdamas padėti jai gauti banko paskolą gerbūvio darbams, o jos negavus sutartis nebuvo vykdoma, nėra ir negali būti laikoma D. R. nekaltumo įrodymu. Aukščiau aptartų duomenų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, gerbūvio kūrimo darbus atliko asmenys įdarbinti UAB ,,duomenys neskelbtini“. Be to dėl šių darbų atlikimo buvo sudarytos aukščiau aptartos sutartys ir būtent jų pagrindu D. R., kaip įmonės UAB ,,duomenys neskelbtini“ vadovui, kilo prievolė pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus tinkamai vesti UAB ,,duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, kurioje turėjo atsispindėti ir (duomenys neskelbtini), Kaune atliekamų darbų eiga bei reikalinga dokumentacija. Be viso šito pažymėtina, kad D. R. nurodyta versija, jog iš tiesų darbai buvo atliekami kartu su R. M. bendro ūkio vedimo pagrindu, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų visumoje nepasitvirtino.

Aptartų įrodymų visetas, ištyrus juos ir palyginus visumoje, neabejotinai patvirtina, kad D. R. apgaulingai tvarkė UAB ,,duomenys neskelbtini“ apskaitą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., kadangi nefiksavo ūkinių įvykių susijusių su objektu (duomenys neskelbtini), Kaune, apskaitos dokumentuose ir dėl šių kaltinamojo veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,duomenys neskelbtini“ veiklos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. Tokie nusikalstami D. R. veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos apibrėžimą, todėl jis pripažintinas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuoti kaip alternatyvūs objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas. Tokiu būdų baudžiamajam atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2014).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, todėl darant išvadą dėl turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko veikoje be objektyviųjų požymių taip pat turi būti nustatomi ir subjektyvieji požymiai, t. y. asmens kaltė – jo psichinis santykis su BK 183 straipsnyje nurodytais objektyviaisiais požymiais. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106/2013).

Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad D. R. veikdamas UAB ,,duomenys neskelbtini“ vardu sudarė gerbūvio atlikimo darbų sutartis su R. M. ir realiai šiuos darbus įvykdė. Tuo tarpu R. M. jokių pretenzijų dėl atliktų darbų neturi, o UAB ,,duomenys neskelbtini“ buhalterijoje ir dokumentacijoje faktinis tokių darbų atlikimas neatsispindėjo ir įmonė dėl šių darbų atlikimo neturėjo nei nuostolių nei pelno. Pažymėtina, kad nors pats D. R. neneigia darbų, (duomenys neskelbtini), Kaune atlikimo, tačiau kaip pats teigia, darbai buvo atliekami bendro ūkio vedimo pagrindu kartu su R. M., kad įmonės vardu sudarytos sutarties pagrindu darbai atliekami nebuvo, todėl ir įmonė nepatyrė jokios žalos. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos teisminio nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. mokėjo pinigus kaltinamajam už atliktus darbus į jo asmeninę sąskaitą bei grynaisiais pinigaus. Tačiau dėl sumokėtų pinigų sumų R. M. jokių pretenzijų neturi, kadangi darbai buvo atlikti. Pažymėtina ir tai, jog R. M. šioje baudžiamojoje byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Taip pat ji nebuvo ypatingai atidi kaip užsakovė, kadangi ilgą laiką nedėjo jokių pastangų tam, kad gautų visą dokumentaciją, susijusią su atliktais darbais. Šią aplinkybę patvirtino ir pati R. M. patvirtindama, kad jai nebuvo svarbi aplinkybė kas atlieka darbus, kadangi ją domino tik rezultatas, o jis ją tenkino.

Asmenį pripažįstant kaltu dėl turto pasisavinimo, reikalinga nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, kurie atskleistų, jog turtas buvo paimtas turint tikslą jį pasisavinti, neįvykdant iš paimto turto kylančių įsipareigojimų. Šiuo atveju pagal užsakymą darbai buvo atlikti, o iš byloje esančių įrodymų nepakanka nustatyti fakto, jog UAB ,,duomenys neskelbtini“ dėl to patyrė nuostolius, tuo labiau, kad nuostolių patyrimo fakto nenurodo ir užsakove buvusi R. M.. Be to ir pagal aukščiau aptartą teismų praktiką turto pasisavinimas, kaip nusikalstama veika, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi yra būtina įrodyti, kad kaltininkas suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai svetimą turtą ar turtinę teisę paverčia sava bei numato, kad dėl to turto savininkas ar turtinės teisės turėtojas jo neteks ir to nori. Šioje konkrečioje byloje nėra įrodymų, kad D. R. siekė svetimą turtą paversti savo turtu. Šiuo atveju tai yra tik prielaida, kuri baudžiamosios bylos duomenų kontekste visiškai nepasitvirtino. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis bei liudytoja L. S. parodė, kad įmonė buvo eilę kartų tikrinta Valstybinės mokesčių inspekcijos, o vėliau ji buvo parduota kitam asmeniui, kuriam buvo perduota visa įmonės dokumentacija, kad nebuvo užfiksuota kokių nors neatitikimų ar nuostolių. Šiuo atveju kaip jau buvo aukščiau aptarta, D. R. neveikė tiesiogine tyčia prieš svetimo turto savininką ir tokiu būdu negalima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Ištirtų ir įvertintų bylos duomenų visuma leidžia neginčytinai konstatuoti, kad D. R. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, į kaltės formą, į nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, į D. R. charakterizuojančių duomenų visumą – iki šio nusikaltimo jis nebuvo teistas (b. t. 3, b. l. 49), administracine tvarka nebaustas (b. t. 3, b. l. 51), kad jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Šių aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad kaltinamasis iš esmės yra teigiama asmenybė ir nors BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip viena iš alternatyvių bausmės rūšių yra numatytas – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau teismas konstatuoja, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė nebūtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir jos pavojingumui. Tokiu būdu daroma išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

BPK 103 straipsnis numato, kas sudaro proceso išlaidas. Šioje byloje prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis atliktą rašysenos tyrimą, kurio kaina yra 231,45 Eur (b. t. 1, b. l. 177 – 179). Tačiau šio straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad jei ekspertas, specialistas ar vertėjas atlieka darbą kaip tarnybinę užduoti, jiems pinigai kaip proceso išlaidos neišmokami. Šiuo atveju užduotį atlikti objektų tyrimą suformulavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausias tyrėjas G. R., rašysenos tyrimas buvo atliktas kaip tarnybinė užduotis, todėl jo atlikimo kaina nepriskiriama proceso išlaidoms ir negali būti priteisiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302, 303, 307, 308, 310 straipsniais teismas

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 300 MGL dydžio (11298 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie šios bausmės iš dalies pridėti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 320 MGL dydžio (12051, 20 eurų) baudą.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamąjį D. R. – vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.