- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-22
- Bylos Nr.
- 3K-3-451/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigitas Gurevičius (pirm.), Dangutė Ambrasienė (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fushin“
- Atsakovas
- I. K., K. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fushin“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fushin“ ieškinį atsakovams I. K., K. K., K. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo terminuotos patalpų nuomos sutarties šalių ginčas dėl vienašalio šios sutarties nutraukimo prieš terminą teisinių padarinių.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo: pripažinti, kad atsakovai neteisėtai vienašališkai nutraukė 2007 m. kovo 31 d. negyvenamųjų patalpų Vilniuje (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį nuo 2007 m. gruodžio 5 d.; nutraukti nurodytą nuomos sutartį ieškovo, t. y. nuomininko, iniciatyva; priteisti solidariai iš atsakovų 32 271,06 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 31 d. sudarė su atsakovais jiems priklausančių nuosavybės teise 145,31 kv. m negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo šias patalpas penkeriems metams kavinės veiklai. 2007 m. gruodžio 5 d. ieškovo administratorė pateikė direktoriui atsakovų 2007 m. lapkričio 10 d. rašto dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą kopiją, kuris administratorės buvo pasirašytas 2007 m. lapkričio 12 d. Rašte atsakovai įspėjo ieškovą, kad nutraukia patalpų nuomos sutartį nuo 2007 m. lapkričio 30 d. pagal Sutarties 5.2 punktą, t. y. dėl ieškovo pažeistų esminių sutarties sąlygų. Ieškovo teigimu, jis nepažeidė Sutarties, todėl atsakovai šią sutartį neteisėtai vienašališkai nutraukė, be to, nesilaikė nutraukimo tvarkos: pagal Sutarties 5.2, 5.3 punktus nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį, kai nuomininkas pažeidžia esmines sutarties sąlygas, tačiau apie pažeidimus jis turi būti įspėtas raštu, suteikiant septynių kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti; nepašalinus pažeidimų, sutartis gali būti nutraukta, pranešus apie jos nutraukimą prieš penkiolika kalendorinių dienų; kitais atvejais nuomininkas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš šimtą aštuoniasdešimt kalendorinių dienų. Ieškovo teigimu, atsakovai, neteisėtai vienašališkai nutraukę nuomos sutartį, sukliudė jam vykdyti sutartyje nurodytą veiklą, todėl privalo atlyginti nuostolius: 14 117,65 Lt iš anksto sumokėto nuomos mokesčio, 11 337,33 Lt nuostolių, patirtų ieškovo sumokėjus darbuotojams darbo užmokestį už priverstinę prastovą, 693,97 Lt už kavinės veiklai įsigytą ir nepanaudotą licenciją, 4662,13 Lt už sugedusius ar dingusius maisto produktus, 1460 Lt išlaidų už antstolio ir advokato pagalbą, fiksuojant faktines aplinkybes ir sprendžiant darbuotojų atleidimo, prekių, kito turto perdavimo, teisinių raštų surašymo klausimus.
Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 21 794,58 Lt nuostoliams, atsiradusiems dėl netinkamai vykdytos ginčo patalpų nuomos sutarties, atlyginti. Atsakovų teigimu, ieškovas eksploatavo nuomojamas patalpas nesilaikydamas sutartyje nustatytų reikalavimų ir dėl to jie patyrė 21 794,58 Lt nuostolių: 3407,20 Lt sumokėjo už grindų, sienų remontą, 2145,25 Lt – už patalpų valymą, 250 Lt – už vėdinimo sistemos apžiūrą, 11 000 Lt – už jos rekonstrukciją, 270 Lt – už durų traukos mechanizmo, 80 Lt – už žaliuzių remontą, 1398,30 Lt – už virtuvės ištraukimo gaubto ventiliacijos reguliatoriaus pakeitimą, 881,46 Lt – už 2007 m. lapkričio mėn. už suvartotą elektros energiją ir 562,38 Lt – už šildymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino, kad atsakovai neteisėtai vienašališkai nutraukė 2007 m. kovo 31 d. negyvenamųjų patalpų Vilniuje (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį nuo 2007 m. gruodžio 5 d.; nutraukė nurodytą nuomos sutartį nuomininko (ieškovo) reikalavimu; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 32 271,06 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo jų naudai 1443,84 Lt.
Teismas nurodė, kad atsakovai įstatymo (CK 6.497 straipsnio 1, 2 dalys) ir Sutarties nustatyta tvarka bei sąlygomis neįspėjo raštu ieškovo apie būtinybę įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti pažeidimus bei nepranešė apie sutarties nutraukimą prieš terminą, nes ieškovo darbuotojas R. M. priėmė registruotą laišką, adresuotą kitai įmonei, t. y. UAB „Shinefesa“, o ne ieškovui, atsakovų pranešimą dėl sutarties nutraukimo pasirašė neįgaliota ieškovo darbuotoja B. M. Teismas pažymėjo, kad atsakovai 2007 m. gruodžio 5 d. pakeitė durų spyną ir jau 2007 m. gruodžio 6 d. išnuomojo ginčo patalpas kitam nuomininkui – UAB „Shinefesa“. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad atsakovai neteisėtai nutraukė su ieškovu sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (CK 6.497 straipsnio 1, 3 dalys, Sutarties 5.3, 10.4, 10.3 punktai). Teismas sprendė, kad dėl to, jog atsakovai neteisėtai vienašališkai atsisakė vykdyti nuomos sutartį, jie privalo visiškai atlyginti dėl jų kaltės ieškovo patirtus nuostolius. Dėl atsakovų priešieškinio teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog nuostolių jie patyrė dėl ieškovo kaltės, t. y. neįrodė, kad jų turėtos patalpų valymo, remonto, ventiliacinės sistemos gedimų, patalpų smulkių defektų, šaldytuvo gedimo šalinimo išlaidos yra ieškovo naudojimosi patalpomis bei įranga padariniai, todėl nėra pagrindo priteisti iš ieškovo šių išlaidų (CPK 178 straipsnis; CK 6.247, 6.500 straipsniai). Kartu teismas nurodė, kad ieškovas nesumokėjo 881,46 Lt už 2007 m. lapkričio mėn. suvartotą elektros energiją ir 562,38 Lt – už šilumą, todėl priteisė iš jo atsakovų naudai 1443,84 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 16 d. nutartimi patenkino dalį atsakovų apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeitė: priteistą solidariai iš atsakovų ieškovo naudai nuostolių atlyginimą sumažino nuo 32 271,06 Lt iki 21 518,08 Lt, o iš ieškovo priteistą atsakovams lygiomis dalimis nuostolių atlyginimą padidino nuo 1443,84 Lt iki 21 794,58 Lt; atitinkamai pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį sutelkė tirdamas, ar atsakovai, vienašališkai nutraukdami Sutartį, laikėsi nutraukimo tvarkos, tačiau neanalizavo, ar ieškovas pažeidė Sutarties sąlygas ir ar pažeidimai buvo esminiai. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad šie trūkumai gali būti ištaisyti, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas netinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo ventiliacinę sistemą, dėl to ji faktiškai nustojo funkcionuoti, be to, Sutarties galiojimo metu patalpoms padaryta nedidelių pažeidimų, kuriuos pagal Sutarties 4.1 punktą turėjo pašalinti ieškovas, atlikdamas patalpose remontą. Kartu teisėjų kolegija konstatavo, kad nurodytų ieškovo padarytų Sutarties pažeidimų negalima laikyti esminiais: dėl vėdinimo sistemos sugedimo patalpų būklė nepablogėjo tiek, kad jų būtų negalima naudoti pagal paskirtį; ši sistema sutaisyta ir ginčo patalpos išvalytos bei suremontuotos atsakovų per gana trumpą laiką ir jie galėjo išnuomoti šias patalpas kitam asmeniui, t. y. atsakovai neatsidūrė tokioje padėtyje, kad gerokai nukentėtų jų turtiniai interesai; dėl to jie neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą ir toks Sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai netinkamai pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą: byloje esantis įspėjimas įrodo, kad jį UAB „Fushin“ vardu 2007 m. rugsėjo 21 d. priėmė R. M., kuris tuo metu buvo ieškovo direktoriaus pavaduotojas; jo įgalinimus veikti UAB „Fushin“ vardu patvirtina byloje esantis įgaliojimas. Kartu teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes, nepaisant tinkamai įteikto įspėjimo apie Sutarties nutraukimą, ši sutartis atsakovų nutraukta neteisėtai, nesant esminio Sutarties sąlygų pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Dėl nuostolių atlyginimo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovai privalo grąžinti ieškovo avansu sumokėtus nuompinigius, atlyginti nuostolius, patirtus dėl sugedusių, dingusių maisto produktų, darbuotojams išmokėto atlyginimo už priverstinę prastovą. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas yra išmokėjęs darbuotojams 11 337,33 Lt darbo užmokesčio, tačiau iš byloje esančios pažymos matyti, kad jiems už gruodžio mėnesį buvo išmokėta 7052,13 Lt; šią išmokėtą darbuotojams sumą patvirtina ir darbo užmokesčio žiniaraštis už nurodytą mėnesį; duomenų, kad ieškovas būtų išmokėjęs didesnę sumą, nėra; be to, kartu su darbo užmokesčiu darbuotojams buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, o trims darbuotojams - ir atostoginiai, tačiau šios išmokos darbuotojams mokamos nepaisant to, buvo jie prastovoje ar ne, tokių išmokų mokėjimas nesusijęs su netinkamai atsakovų vykdyta Sutartimi, todėl jie neturi atsakyti už nurodytas ieškovo išlaidas (CK 6.247 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą nuostolių, patirtų ieškovo išmokėjus darbuotojams darbo užmokestį už priverstinę prastovą, sumą iki 4375,39 Lt (7052,13 Lt–2676,74 Lt (kompensacija už nepanaudotas atostogas ir atostoginiai be privalomų mokėti valstybei ir SODR‘ai mokesčių). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai dėl neteisėto Sutarties nutraukimo privalo atlyginti ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl sugedusių, dingusių maisto produktų, tačiau nesutiko, jog dėl šių nuostolių yra tik atsakovų kaltė. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl nurodytų nuostolių atsiradimo yra ir paties ieškovo kaltės: 2008 m. sausio 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2007 m. gruodžio 5 d. ieškovo direktoriui buvo pasiūlyta paimti iš ginčo patalpų ieškovui priklausančius daiktus, tačiau jis atsisakė tai padaryti; pasiimti daiktus ieškovui siūlyta ir 2007 m. gruodžio 12 d., 2007 m. gruodžio 14 d., tačiau ieškovas daiktus pasiėmė tik 2007 m. gruodžio 23 d.; be to, ieškovas elgėsi materialiai neatsakingai, kai ir po 2007 m. lapkričio 30 d. pirko prekių neveikiančios kavinės vardu. Teisėjų kolegija sprendė, kad dėl nurodytų ieškovo nuostolių tiek ieškovo, tiek atsakovų kaltė yra vienoda, todėl pirmosios instancijos teismo priteistą nuostolių atlyginimą sumažino per pusę, t. y. iki 2331,07 Lt. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio, sumažindama ieškovui priteistą nuostolių atlyginimą nuo 32 271,06 Lt iki 21 518,08 Lt. Dėl atsakovų priešieškinio teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas netinkamai eksploatavo ventiliacinę sistemą, dėl to ji faktiškai nustojo funkcionuoti, taip pat jog patalpų naudojimo metu buvo padaryta nedidelių pažeidimų, kuriuos pagal Sutarties sąlygas turėjo pašalinti ieškovas, atlikdamas patalpose remontą; nors šie Sutarties pažeidimai nepripažinti esminiais, tačiau, konstatavus, kad ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, atsakovai turi teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl ieškovo padarytų pažeidimų, atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad už ventiliacinės sistemos rekonstrukciją atsakovų sumokėti 11 000 Lt yra jų patirti nuostoliai dėl ieškovo netinkamai vykdytos Sutarties (Sutarties 4.1, 4.2, 4.3 punktai), todėl ši suma priteistina atsakovams iš ieškovo. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad, sudarę patalpų nuomos sutartį, ieškovas ir atsakovai pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog visos patalpos yra geros būklės (plytelės nesuskilusios, nesubraukytos, grindys neatšokusios nuo pagrindo, visi įrengimai, sistemos veikiantys, inventorius, baldai ir visa įranga taip pat geros būklės); 2007 m. gruodžio 5 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte, pagal kurį ginčo patalpos buvo grąžintos atsakovams, užfiksuoti ne tik ventiliacinės sistemos pažeidimai, bet ir kitų patalpose esančių ar buvusių daiktų ir interjero daiktų trūkumai; nuomotų patalpų būklė 2007 m. gruodžio 3 d. yra užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame nustatyta, kad virtuvės patalpose ant sienų, lubų, šaldytuvų matyti gelsvo atspalvio riebalų sluoksnis, sulaužyta galinio lango išorinių apsaugos žaliuzių rankena, sulaužyti indų plovyklų vandens maišytuvai, suskilusios kelios sienų ir grindų apdailos plytelės, kai kur suskilinėjusios laiptų medinės pakopos, konstatuota kitų smulkių pažeidimų; byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad šie pažeidimai padaryti ne ieškovui eksploatuojant išsinuomotas patalpas. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovų nuostoliai dėl ginčo patalpų tvarkymo yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, ieškovo nenuginčyti, todėl yra pagrindas priteisti priešieškinyje nurodytus nuostolius. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija padidino pirmosios instancijos teismo priteistą atsakovams nuostolių atlyginimą nuo 1443,84 Lt iki 21 794,58 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria patenkinta dalis priešieškinio reikalavimų, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą; pakeisti nutarties dalį dėl ieškinio reikalavimų ir priteisti ieškovui 1845,34 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu bei privalomais mokėti valstybei ir SODR‘ai mokesčiais. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas dalį atsakovų priešieškinio reikalavimų, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Kauno baldai“ v. UAB „Skraja“, bylos Nr. 3K-3-1005/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai pripažino, kad atsakovai neteisėtai vienašališkai nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovai netinkamai įspėjo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą. Nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta remiantis tik ieškovo R. M. išduotu įgaliojimu, nepasisakius dėl kitų rašytinių įrodymų, neįvertinus įrodymų visumos (CPK 185 straipsnis).
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, jų vykdymą (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo panašaus pobūdžio bylose suformuotos praktikos. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal kasacinio teismo praktiką šalių sąžiningumas esant sutartiniams santykiams turi esminę reikšmę sprendžiant nuostolių paskirstymo rizikos klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Virsmas“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-558/2008, konstatuota, kad tuo atveju, kai sutarties šalis pažeidžia kooperacijos ir bendradarbiavimo principą (būdama verslininkė neįvykdo pareigų visomis galimomis priemonėmis šalinti kliūtis, trukdančias jai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ir informuoti kitą šalį), visi neigiami šių pareigų neįvykdymo padariniai tenka šiai šaliai, nes ji, nebendradarbiaudama ir nepranešdama, elgiasi nesąžiningai, todėl turi prisiimti neigiamų nepranešimo padarinių riziką. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, konstatavus vienos šalies nesąžiningumą nutraukiant nuomos teisinius santykius, kita (apgautoji) šalis yra atleidžiama nuo šalių sutarto (sutartyje ar susitarime dėl sutarties nutraukimo) nuostolių rizikos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rimi Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, bylos Nr. 3K-3-348/2008). Taigi sutartas nuostolių rizikos paskirstymas negali būti aiškinamas nesąžiningai veikusios šalies naudai, o apgautosios šalies nenaudai. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui nuostolių atlyginimą.
3. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas dalį priešieškinio, nenustatė nei neteisėtų ieškovo veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio jo veiksmų ir atsakovų nurodytos žalos dydžio. Nuomininkas turi pareigą naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), bet neturi savininkui skirtos pareigos rūpintis, stebėti ir nustatinėti, kad išsinuomotame daikte nebūtų statybinių, konstrukcinių ir kitokių trūkumų, bei juos šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje I. B.–W. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Daikto nuomininko pareiga – grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios jis buvo gautas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, jeigu sutartyje nesusitarta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Pagal atsakovės paaiškinimus ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 30 d. aktą ventiliacinė sistema nuomojamose patalpose įrengta 2002 m., t. y. prieš aštuonerius metus; patalpos buvo išnuomotos neatlikus einamojo remonto; ieškovas naudojosi patalpomis tik aštuonis mėnesius. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį ventiliacinė įranga, vamzdynai priskiriami prie ilgalaikio turto, kuriam nustatytas minimalus aštuonerių metų nusidėvėjimo normatyvas. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ventiliacinė įranga gali būti ir natūraliai susidėvėjusi, nes buvo įrengta mažiausiai prieš aštuonerius metus. Be to, nuomininko veiksmų neteisėtumas buvo įrodinėjamas juridiniais faktais, užfiksuotais po vienašalio sutarties nutraukimo, ieškovui nedalyvaujant (antstolio Gražvydo Mickaus faktinių aplinkybių protokolu, A. Smetonio mokslinio techninio centro aktu), jau galiojant su nauju nuomininku UAB „Shinefesa“ pasirašytai 2007 m. gruodžio 6 d. ginčo patalpų nuomos sutarčiai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, todėl šiuo atveju civilinė atsakomybė atliko ne kompensavimo, bet baudimo funkciją. Iš ieškovo priteista atsakovams 2145,25 Lt patalpų valymo išlaidų, atsiradusių galiojant kitai nuomos sutarčiai.
4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovai neteisėtai nutraukė su ieškovu sudarytą patalpų nuomos sutartį, be pagrindo netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies ir neatleido ieškovo nuo civilinės atsakomybės už atsakovų nurodytą žalą. Neteisėtai vienašališkai nutraukę nuomos sutartį, konstatavę žalos faktą jau galiojant kitai nuomos sutarčiai, atsakovai prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Tai yra pakankamas pagrindas atleisti ieškovą nuo atsakomybės.
5. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas mišrios kaltės principas, kai žala atsiranda ne vien dėl skolininko, bet ir kreditoriaus kaltės. Nustačius mišrią kaltę, skolininko atsakomybė gali būti mažinama proporcingai kreditoriaus kaltei ir (ar) leidžia skolininką apskritai atleisti nuo atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovo nuostolių, patirtų dėl sugedusių laiku nerealizuotų, dingusių maisto produktų, pripažino, kad dėl šių nuostolių yra ir dalis paties ieškovo kaltės, todėl sumažino priteistiną nuostolių sumą pusiau. Tačiau, priteisdamas nuostolių atlyginimą atsakovams, teismas nesivadovavo nurodytu mišrios kaltės principu ir taip pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytą įpareigojimą teismui aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
6. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo klausimą, visiškai nepagrįstai nepripažino nuostoliais ieškovo sumokėtų už darbuotojus privalomų mokesčių SODR‘ai, Garantiniam fondui, taip pat nelaikė tinkamu įrodymu Darbo užmokesčio žiniaraščio, kuriame darbo užmokestis bei su juo susiję mokesčiai apskaičiuoti pagal buhalterinės apskaitos programą. Dėl neteisėtų teismo išvadų nurodytu klausimu ieškovui liko neatlyginta 1845,34 Lt nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovai tinkamai įspėjo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą, padaryta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.
2. Kasacinio skundo argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo ir ieškovo atleidimo nuo prievolės atlyginti atsakovams nuostolius yra nepagrįsti. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo nutraukiant nuomos sutartį ir nėra pagrindas atleisti ieškovą nuo prievolės atlyginti atsakovams nuostolius, padarytus netinkamai eksploatuojant ir prižiūrint nuomojamas patalpas. Atsakovai, pastebėję ventiliacinės sistemos ieškovo nuomojamose patalpose gedimus, išgirdę namo, kuriame yra šios patalpos, kaimynų skundų dėl blogų kvapų ir dūmų, būdami rūpestingi patalpų savininkai, rimtai susirūpino dėl netinkamai veikiančios ventiliacinės sistemos galimo gaisro pavojaus ir ventiliacinės sistemos gedimą sąžiningai laikė esminiu patalpų nuomos sutarties pažeidimu. Tai, kad atsakovai aktyviai rūpinosi jiems ir kitiems namo gyventojams priklausančio turto apsauga, negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo žalos, padarytos nuomojamoms patalpoms, atlyginimo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina paties ieškovo nesąžiningą elgesį tiek gavus atsakovų pretenzijas dėl netinkamai eksploatuojamų nuomojamų patalpų, įspėjimą apie nuomos sutarties nutraukimą, tiek reikalaujant iš atsakovų nuostolių atlyginimo teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis remiamasi kasaciniame skunde, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl kasatoriaus argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos yra nepagrįsti.
3. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas atsakovų priešieškinio reikalavimus, nepažeidė civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, nes nustatė visas būtinąsias ieškovo civilinės atsakomybės dėl atsakovams padarytų nuostolių sąlygas. Teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai prižiūrėjo ventiliacinę sistemą, dėl to ji nustojo veikti, be to, padarė nedidelių nuomojamų patalpų pažeidimų, kuriuos, tinkamai vykdydamas nuomos sutartį, turėjo pašalinti, atlikdamas remontą. Kita vertus, ieškovo veiksmai, kuriais buvo pažeista nuomos sutartis, jo kaltė dėl ventiliacinės sistemos sugadinimo, sutarties vykdymo aplinkybės yra fakto klausimai, kurie negali būti keliami kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius tai pripažįsta, tačiau kasacinį skundą grindžia faktinių aplinkybių dėstymu ir reikalauja vertinti jas pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo ieškovo veiksmus kaip patalpų nuomos sutarties pažeidimą ir pripažino atsakovų teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl ieškovo padarytų pažeidimų, atlyginimo. Kasatoriaus nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje I. B.–W. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009, yra teisiškai nereikšminga, nes nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovų ginčas kilo dėl nuomos sutarties galiojimo metu ieškovo padarytų nuomojamų patalpų pažeidimų, nesusijusių su statybiniais, konstrukciniais ir kitokiais trūkumais.
4. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti nagrinėjamu atveju CK 6.253 straipsnio 5 dalies, nes nenustatyta šioje teisės normoje įtvirtintų pagrindų atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės. Be to, ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose nereikalavo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, todėl negali kelti šio klausimo kasaciniame teisme.
5. Apeliacinis teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų kaip nuostolius valstybinio socialinio draudimo mokesčių ir įmokų į Garantinį fondą sumą ne dėl to, kad būtų laikęs, jog ši suma iš esmės nepriklauso kasatoriui, bet dėl to, kad jis neįrodė, jog yra sumokėjęs šiuos mokesčius į SODR‘os ir valstybės biudžetus. Kasatoriaus pateiktas žiniaraštis patvirtina tik tai, kad jis apskaičiavo nurodytus mokesčius ir įmokas, bet neįrodo, kad juos sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas teisiškai kvalifikavo dėl skirtingo taikytinų teisės normų turinio aiškinimo ir tai lėmė nevienodų sprendimų priėmimą, kasacinis teismas pasisako, kaip turėjo būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama kasatoriaus UAB „Fushin“ kasacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal kasatoriaus nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje kilo terminuotos patalpų nuomos sutarties šalių ginčas dėl nuomotojų vienašalio šios sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumo ir šios sutarties nutraukimo teisinių padarinių, t. y. nuostolių atlyginimo. Reikalavimus dėl nuotolių atlyginimo pareiškė abi sutarties šalys: nuomininkas (ieškovas) prašė priteisti nuostolius, atsiradusius jam dėl nuomotojų (atsakovų) nutrauktos prieš terminą sutarties; nuomotojai (atsakovai) teigė patyrę nuostolių dėl to, kad nuomininkas (ieškovas) netinkamai eksploatavo nuomojamas patalpas.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėjo prie vienodos išvados, kad nuomotojai (atsakovai) neteisėtai vienašališkai nutraukė patalpų nuomos sutartį prieš terminą. Teismų pozicijos iš dalies išsiskyrė sprendžiant tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, nes teismai skirtingai teisiškai kvalifikavo tam tikras byloje nustatytas aplinkybes.
Kasaciniu skundu ieškovas (nuomininkas) kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria patenkinta didesnė priešieškinio reikalavimų dalis ir pirmosios instancijos teismo priteistas iš jo atsakovams nuostolių atlyginimas padidintas nuo 1443,84 Lt iki 21 794,58 Lt, taip pat nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų 1845,34 Lt tiesioginiams nuostoliams, susijusiems su privalomais mokėti valstybei bei SODR‘ai mokesčiais už darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį už priverstinę prastovą, atlyginti.
Dėl nuomininko civilinės atsakomybės
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas dalį atsakovų (nuomotojų) priešieškinio kasatoriui (nuomininkui) dėl nuostolių atlyginimo, pažeidė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes nenustatė nei neteisėtų jo, kaip nuomininko, veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio jo veiksmų ir atsakovų nurodytos žalos ryšio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė (CK 6.256 straipsnis). Šiai atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti sutarties šalies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir žalos ryšys, kaltė. Nurodytų sąlygų nustatymas konkrečioje ginčo situacijoje yra fakto klausimas, kuris, minėta, nesprendžiamas iš naujo kasaciniame teisme. Kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybės, patikrina, ar skundžiamą sprendimą (nutartį) priėmęs teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Nors kasatorius pripažįsta, kad sutarties vykdymo aplinkybės, sutarties šalių elgesys, kaltė dėl ventiliacinės sistemos nuomotose patalpose sugadinimo yra fakto, ne teisės klausimai, tačiau apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl jo, kaip nuomininko, civilinės atsakomybės kvestionuoja iš esmės ne teisės taikymo aspektu, bet faktinio pobūdžio argumentais dėl tam tikrų bylos aplinkybių vertinimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas taikė jam civilinę atsakomybę nenustatęs neteisėtų jo veiksmų, kaltės ir jos formos, taip pat priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Apeliacinis teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad nuomininkas, t. y. kasatorius, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nes netinkamai eksploatavo ventiliacinę sistemą ir dėl to ji nustojo funkcionuoti, taip pat kad nuomojamose patalpose buvo padaryta nedidelių sugadinimų, kuriuos pagal Sutarties 4.1 punktą turėjo pašalinti nuomininkas, atlikdamas patalpose einamąjį remontą. Taigi teismas nustatė neteisėtus kasatoriaus, kaip nuomininko, veiksmus, t. y. netinkamą sutartinių prievolių vykdymą. Remdamasis byloje surinktais įrodymais (2007 m. gruodžio 5 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu, 2007 m. gruodžio 10 d. mokslinio techninio centro aktu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota ginčo patalpų būklė 2007 m. gruodžio 3 d.), apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuomininkas, t. y. kasatorius, nerūpestingai eksploatavo patalpas ir konstatavo jo kaltę dėl nuomotojų patalpoms padarytos žalos. Nepakankamai apdairus, rūpestingas, atidus asmens elgesys reiškia kaltę neatsargumo forma (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinio teismo taip pat konstatuotas neteisėtų nuomininko veiksmų bei nuomotojų nurodytos žalos ryšys: teismo nustatyta, kad patalpų vėdinimo sistemos ir kiti patalpų pažeidimai atsirado dėl to, jog nuomininkas netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo nuomojamas patalpas ir jose esančią įrangą. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis dėl atsakovų (nuomotojų) reikalaujamų nuostolių, priėjo prie išvados, kad jų nuostoliai dėl ginčo patalpų tvarkymo yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, nenuginčyti nuomininko. Taigi apeliacinės instancijos teismo nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti nuomininkui (kasatoriui) civilinę atsakomybę dėl nuomotojams padarytos žalos.
Kasatorius, siekdamas paneigti teismo išvadą dėl jo, kaip nuomininko, veiksmų neteisėtumo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B.–W. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009, esančiu išaiškinimu, kad nuomininkas turi pareigą naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), bet neturi savininkui skirtos pareigos rūpintis, stebėti ir nustatinėti, jog išsinuomotame daikte nebūtų statybinių, konstrukcinių ir kitokių trūkumų, bei juos šalinti. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorius netinkamai remiasi šia kasacinio teismo praktika, nes nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo ne dėl daikto, t. y. nuomojamų patalpų, statybinių, konstrukcinių trūkumų, bet dėl šių patalpų sugadinimų, atsiradusių dėl netinkamos patalpų priežiūros ir eksploatavimo.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismų konstatuotas faktas, jog nuomotojai (atsakovai) neteisėtai vienašališkai nutraukė patalpų nuomos sutartį, yra pagrindas atleisti nuomininką (kasatorių) nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje teisės normoje teismui suteikta galimybė, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, atsižvelgti į nukentėjusiojo elgesį, vertinant, ar nuostolių atsirado arba padidėjo ne dėl nukentėjusiojo veiksmų, dėl kurių kaltas jis pats. Kasatorius, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju nuostolių atsirado dėl pačių atsakovų veiksmų, t. y. dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovų (nuomotojų) pareikšto kasatoriui (nuomininkui) reikalavimo atlyginti nuostolius pagrindas yra ne aplinkybės, susijusios su vienašaliu sutarties nutraukimu, bet sutarties galiojimo metu nuomininko (kasatoriaus) netinkamai vykdyti sutartiniai įsipareigojimai dėl patalpų ir jose esančios įrangos priežiūros bei eksploatavimo. Pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus kasatorius netinkamai remiasi CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.248 straipsnio 4 dalį, nes, spręsdamas dėl nuomotojų (atsakovų) atsakomybės nuomininkui (kasatoriui), taikė mišrios kaltės principą, tuo tarpu spręsdamas dėl nuomininko (kasatoriaus) atsakomybės nuomotojams, netaikė šio principo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalių priešpriešiniai reikalavimai atlyginti nuostolius pareikšti skirtingais pagrindais: nuomininkas (kasatorius) nurodė patyręs nuostolių dėl to, kad atsakovai vienašališkai nutraukė patalpų nuomos sutartį, tuo tarpu nuomotojai (atsakovai) – dėl to, kad nuomininkas (kasatorius) netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo nuomojamas patalpas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuomininko (kasatoriaus) reikalavimų atlyginti nuostolius dėl neteisėto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo, konstatavo, kad dėl nuostolių, patirtų sugedus ar dingus nuomotose patalpose maisto produktams, yra dalis paties nuomininko (kasatoriaus) kaltės, nes, perdavęs atsakovams patalpas, bet nepasiimdamas jose buvusių daiktų, jis elgėsi nerūpestingai. Tačiau mišrios kaltės konstatavimas dėl nuomininko (kasatoriaus) nuostolių, atsiradusių dėl atsakovų vienašališkai nutrauktos patalpų nuomos sutarties, savaime nėra pagrindas konstatuoti mišrią ginčo šalių kaltę dėl nuomotojų (atsakovų) patirtų nuostolių, kuriuos jie grindė tuo, jog nuomininkas (kasatorius) sugadino nuomojamas patalpas, nes netinkamai jas prižiūrėjo ir eksploatavo. Kasaciniame skunde nepateikta kitų teisinių argumentų, kurie būtų pagrindas konstatuoti CK 6.248 straipsnio 4 dalies pažeidimą.
Dėl išdėstytų motyvų kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasaciniame skunde išvardytas civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai netinkamai įspėjo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar ieškovas buvo tinkamai įspėtas atsakovų apie vienašalį patalpų nuomos sutarties nutraukimą, reikšmingas sprendžiant dėl šios sutarties nutraukimo teisėtumo. Kasaciniame skunde neatskleista, kokią įtaką kasatoriaus nurodytas CPK 185 straipsnio pažeidimas, apeliaciniam teismui darant išvadą dėl tinkamo ieškovo įspėjimo apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą, galėjo turėti skundžiamos šio teismo nutarties dalies dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų atlyginti nuostolius teisėtumui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nuomininkas buvo tinkamai įspėtas apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą, kasatorius ginčija remdamasis tik bylos aplinkybių dėstymu ir jo pateiktu nurodytų aplinkybių vertinimu, t. y. ne teisiniais, bet faktiniais argumentais, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta aptartus kasacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, jų vykdymą (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo panašaus pobūdžio bylose suformuotos praktikos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sąlygos aiškinamos, jeigu jos yra neaiškios, t. y. kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/21010). Kasatoriaus nenurodyta, kokia ginčo šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties sąlyga buvo neaiški ir dėl to turėjo būti aiškinama pagal CK 1.5 straipsnyje, 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus bei sutarčių aiškinimo taisykles, sprendžiant sutarties šalių ginčą dėl nuostolių atlyginimo.
Kasatorius, teigdamas, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šalių sąžiningumas esant sutartiniams santykiams turi esminę reikšmę sprendžiant nuostolių paskirstymo rizikos klausimą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Virsmas“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-558/2008, esančiu išaiškinimu dėl sutarties šalių pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti. Pažymėtina, kad nurodytas išaiškinimas suformuluotas byloje, kurioje buvo sprendžiamas valstybinės žemės nuomos sutarties šalių ginčas dėl vienašalio nutraukimo teisėtumo ir nebuvo pareikšta reikalavimo atlyginti nuostolius. Toje byloje buvo nustatyta, kad nuomininkas, nemokėjęs ketverius metus nuomos mokesčio, nė karto nesikreipė į nuomotoją su prašymu atidėti šį mokestį, pakeisti nuomos sutarties sąlygas, nenurodė priežasčių, kodėl nevykdo sutartinių įsipareigojimų, be to, pasikeitus buveinės vietai, neinformavo apie tai nuomotojo. Dėl nurodytų aplinkybių kasacinio teismo buvo konstatuota, kad nuomininkas pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principą ir kad dėl to jam tenka visi neigiami šių pareigų neįvykdymo padariniai, nes jis, kaip verslininkas, neįvykdė pareigų visomis galimomis priemonėmis šalinti kliūtis, trukdančias jam vykdyti sutartinius įsipareigojimus (mokėti žemės nuomos mokestį), ir informuoti nuomotoją apie verslo vietos pasikeitimą. Taigi aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas suformuluotas byloje, kurios faktinė ir teisinė situacija iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
Kasaciniame skunde taip pat pacituotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Rimi Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, bylos Nr. 3K-3-348/2008, pateiktas išaiškinimas, kad, konstatavus vienos šalies nesąžiningumą nutraukiant nuomos teisinius santykius, kita (apgautoji) šalis atleidžiama nuo šalių sutarto (sutartyje ar susitarime dėl sutarties nutraukimo) nuostolių rizikos paskirstymo, t. y. sutartas nuostolių rizikos paskirstymas negali būti aiškinamas nesąžiningai veikusios šalies naudai, o apgautosios šalies nenaudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas suformuluotas sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kylančios iš šalių susitarimo dėl sutarties nutraukimo, kai yra konstatuotas vienos šalies nesąžiningumas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sudaryto šalių susitarimo dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriame būtų aptartos sutarties nutraukimo sąlygos, taip pat nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų nekonstatuota atsakovų (nuomotojų) nesąžiningumo. Ta aplinkybė, kad teismų pripažinta, jog atsakovai (nuomotojai) nutraukė patalpų nuomos sutartį neteisėtai, t. y. nesant esminio sutarties pažeidimo, savaime nėra pagrindas daryti išvadą apie jų nesąžiningumą.
Dėl nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų, nukrypo nuo kasaciniame skunde pacituotų kasacinio teismo išaiškinimų, nes jie nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria išspręsti priešieškinio reikalavimai.
Dėl nuomotojo civilinės atsakomybės
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuomininko (kasatoriaus) nuostolių, patirtų dėl neteisėto vienašalio patalpų nuomos sutarties nutraukimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis), mokesčių teisės normas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsta tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl ieškinio reikalavimų dalis, kuria, kasatoriaus teigimu, neteisėtai nepripažinta jo nuostoliais išlaidų, turėtų dėl to, kad jis, atsakovams neteisėtai nutraukus patalpų nuomos sutartį, sumokėjo darbuotojams ne tik darbo užmokestį už priverstinę prastovą, kurį teismai pripažino jo nuostoliais, bet ir nuo šio užmokesčio privalomus mokėti mokesčius SODR‘ai bei Garantiniam fondui, kurių apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nelaikė nuostoliais.
Nurodytų kasatoriaus argumentų dalį teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais.
Apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai, neteisėtai nutraukę patalpų nuomos sutartį, privalo atlyginti ieškovui (kasatoriui) nuostolius, patirtus dėl išmokėto darbuotojams atlyginimo už priverstinę prastovą, tačiau kartu sprendė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šių nuostolių sumą. Pirmosios instancijos teismo priteistą aptariamų nuostolių sumą (11 337,33 Lt) apeliacinės instancijos teismas sumažino iki 4375,39 Lt, nurodęs, kad iš byloje esančios pažymos matyti, jog darbuotojams už 2007 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta 7052,13 Lt darbo užmokesčio bei kompensacijų už atostogas, ir duomenų, kad ieškovas būtų išmokėjęs didesnę sumą, nėra; be to, kartu su darbo užmokesčiu darbuotojams buvo išmokėtos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, trims darbuotojams – atostoginiai, tačiau šios sumos nagrinėjamu atveju nelaikytinos ieškovo nuostoliais, nes nurodytų kompensacijų mokėjimas nesusijęs su atsakovų netinkamai vykdyta sutartimi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs kasatoriaus nuostoliais darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį už priverstinę prastovą, atsakovams neteisėtai nutraukus patalpų nuomos sutartį, neturėjo teisinio pagrindo nelaikyti nuostoliais mokesčių SODR‘ai ir Garantiniam fondui, kuriuos jis, kaip darbdavys, privalo sumokėti pagal įstatymus nuo darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 5, 7, 9 straipsniai; Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnis).
Pažymėtina, kad atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai iš esmės pripažįsta, jog nurodyti mokesčiai turėtų būti laikomi kasatoriaus nuostoliais, tik teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino aptariamo reikalavimo dėl to, jog ieškovas neįrodė, kad yra sumokėjęs šiuos mokesčius į valstybės ir SODR‘os biudžetus, nes jo pateiktas žiniaraštis patvirtina tik tai, jog šie mokesčiai apskaičiuoti, bet neįrodo, kad jie sumokėti. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra tokių motyvų, t. y. kad aptariamų nuostolių dalis ieškovui (kasatoriui) nepriteista dėl to, jog jis neįrodė sumokėjęs už darbuotojus šiuos mokesčius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, mažindamas kasatoriui priteistinus nuostolius, susijusius su darbuotojams išmokėtu atlyginimu už priverstinės prastovos laiką, apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokios paskirties ir kokio dydžio sumų nepripažįsta nuostoliais ir dėl to atima jas iš priteistino nuostolių atlyginimo. Apeliacinio teismo nutartyje tik nurodyta, kad „nuostolių suma mažinama iki 4375,39 Lt (7052,13 Lt–2676,74 Lt (kompensacija už nepanaudotas atostogas ir atostoginiai be privalomų mokėti valstybei ir SODR‘ai mokesčių)“, tačiau nedetalizuota, pagal kokius bylos duomenis nustatytos šios sumos, kokia yra privalomų mokėti valstybei ir SODR‘ai mokesčių suma.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis negali būti laikoma teisėta. Kai neištirti ir nenustatyti bylos duomenys, susiję su kasatoriaus nurodytais nuostoliais dėl mokesčių už darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką, šių nuostolių atlyginimo klausimas negali būti išspręstas kasaciniame teisme, nes, minėta, kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl aptarto ieškinio reikalavimo ir grąžinti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal pateiktus dokumentus ieškovas turėjo 660 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų (T. 3, b. l. 33), o atsakovai – 600 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (T. 3, b. l. 54). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. lapkričio 16 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 44,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl to, kad bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, teisėjų kolegija neturi galimybės išspręsti nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, taip pat priteisimo į valstybės biudžetą klausimą (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Tai turėtų išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį iš naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išsprendęs ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su sumokėtais mokesčiais už darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką, turėtų atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalį dėl ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su darbdavio privalomais mokėti mokesčiais SODR‘ai ir Garantiniam fondui, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.