Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – O. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties O. D. administracinių teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje dėl to, kad ji 2016 m. liepos 9 d. 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko ją stovėti prie geltonos linijos. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.4 punktą.O. D. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma iki 2016 m. liepos 22 d. savo noru sumokėti 14 Eur baudą. O. D. nustatytu terminu baudos nesumokėjus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu jai už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, paskirta 57 Eur bauda. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs O. D. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatavo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl O. D. skundą atmetė.O. D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pareiškėja nurodo, jog jai paskyrus baudą 2016 m. liepos 9 d., policijos viršininkas nurodė, kad bauda bus atšaukta, tačiau vėliau, gavusi policijos pranešimą, suprato turinti sumokėti didelę baudą, todėl mano, kad bauda jai paskirta nepagrįstai.

Apeliantė pažymi, kad ji dėl geltonosios linijos teisėtumo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją ir gavo atsakymą, kuriame nebuvo nurodyta nei kas, nei kada tą geltoną liniją nubraižė.Atsiliepime į O. D. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, jog nuobauda O. D. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas.Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pilnai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei pašalinęs byloje esančius prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) O. D. teisinės padėties nešvelnina, kadangi už jos padarytą teisės pažeidimą ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė nuobauda (didesnė bauda) negu ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, todėl jos veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 20N-69011767-16 O. D. nubausta už tai, kad vairuodama automobilį, nesilaikė KET 3 priedo 1.4 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko automobilį stovėti KET draudžiamoje vietoje: horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje.KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik <...> kelių ženklinimas, nurodytas šių taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 3 priedo 1.4 punkte nurodyta, kad geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.Išnagrinėjus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Bylos medžiaga nustatyta, kad O. D. pastatė savo automobilį geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija pastatęs automobilį (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, jog geltona ištisinė linija automobilio pastatymo vietoje nubrėžta neteisėtai, byloje nenustatyto asmens. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas O. D. skundą dėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio pareigūno nutarimo, pareiškėjos kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą grindė pačios O. D. sutikimu su padarytu pažeidimu, vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dėl to surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Apylinkės teismas, nenustatęs pagrindo netikėti institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime nurodytais duomenimis, taip pat remdamasis pačios pareiškėjos pateiktu rašytiniu dokumentu iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos, sprendė, jog bylos duomenys nepatvirtina apeliantės gynybos versijos, jog minėtas ženklinimas atliktas savavališkai, todėl konstatavo, jog institucija priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams, sprendžia, jog O. D. kaltė dėl jai inkriminuoto pažeidimo įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka administracinio teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sudėtį. Teismas neturi pagrindo netikėti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pačiai pareiškėjai pateiktu 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsakymu į prašymą (b. l. 31), iš kurio matyti, jog horizontalus ženklinimas, tai yra geltona ištisinė linija, pažeidimo vietoje buvo įrengta prieš keletą metų, kad būtų pakankamas matymo laukas ir nesusidarytų avaringos situacijos, išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Vien aplinkybė, nurodoma O. D. skunde, jog pateiktame atsakyme į jos prašymą nėra nurodyta konkreti horizontalaus ženklinimo data ir jos atsiradimą iniciavęs asmuo, nesuponuoja pagrindo spręsti apie oficialios institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pateiktų duomenų neteisingumą, tai yra apie patį linijos nubraižymo fakto teisėtumą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, atsiliepimuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, kad 2016 m. gruodžio 5 d. telefonu buvo susiekta su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėju K. J., kuris patvirtino, jog minėtas kelio ženklinimas buvo įrengtas turint visus reikalingus leidimus ir yra teisėtas. Visos šios aptartos aplinkybės niekaip nepatvirtina pareiškėjos skundo argumentų. Su apeliaciniu skundu pateiktame poilsio namų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko J. G. rašte nurodomos teisiškai reikšmingais faktais nepatvirtintos aplinkybės, o taip pat ir tai, jog duomenys dėl horizontalaus ženklinimo geltonos linijos teisėtumo bendrijai nėra žinomi, todėl šis informacinio pobūdžio raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas, sprendžiant O. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo klausimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog O. D., palikdama automobilį stovėti KET draudžiamoje vietoje – horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje, pažeidė KET 3 priedo 1.4 punkto reikalavimus, t. y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Iš O. D. administracinio teisės pažeidimo byloje esančio institucijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo matyti, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog ji nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Iš byloje surinktų duomenų, apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja, pripažindama sustojimo ir automobilio palikimo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo faktą, ginčija savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo pripažinti minėtame nutarime nurodytą aplinkybę pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas pačios nubaustosios, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasunkinti O. D. teisinės padėties. Tačiau, iš byloje esančių duomenų matyti, jog O. D. yra gimusi (duomenys neskelbtini), tai yra, pažeidimo padarymo metu jai buvo suėję 75 metai. Atsižvelgiant į tai, nustatytina pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte, jog administracinį teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Ši aplinkybė lemia pozityvesnį O. D. padaryto pažeidimo vertinimą. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog byloje nustatyta ir apeliantės atsakomybę sunkinanti aplinkybė t. y. tai, jog ji pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta nuobauda (2016 m. birželio 25 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje, už kurį 2016 m. rugsėjo 22 d. jai buvo paskirta administracinė nuobauda). Taip pat atsižvelgtina į tai, jog pažeidėja daug kartų bausta administracine tvarka. Todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje, sprendžiant 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo teisėtumo klausimą, pagrįstai nurodyta, jog O. D. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pačios pažeidėjos atsakomybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda, kurios dydis nustatytas lygus įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra adekvati O. D. padaryto pažeidimo pobūdžiui. Tad ją mažinti skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir O. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.