Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. areštu keturiasdešimt penkioms paroms (2020 m. kovo 20 d. paleistas atlikęs bausmę,) – teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini)), kaltinamas pagal LR BK 187 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. M. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – 2024 m. birželio 12 d. apie 22.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), praeidamas pro R. M. nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu braukdamas per minėto automobilio dešinės pusės priekines bei galines duris, jas sugadino, padarydamas R. M. 425,92 Eur dydžio turtinę žalą, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d.

Kaltinamasis D. M. ikiteisminiame tyrime (b. l. 136-139) kaltę pripažino. Paaiškino, kad iš tikrųjų galėjo būti taip, kad būtent 2024 m. birželio 12 d. apie 22.05 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), eidamas pro R. M. priklausantį juodos spalvos automobilį, kurio pavadinimo ir valstybinės registracijos numerio nežino, tyčia subraižė automobilio dureles. Buvo neblaivus ir neprisimena, kuo perbraukė per automobilio dureles. Galimai buto raktu, bet galėjo ir kitu kietu ar aštriu daiktu. Neprisimena, kurios pusės dureles apgadino. Savo poelgio priežasčių negali paaiškinti, buvo girtas. Su R. M. jie buvo susituokę, bet 2014 m. išsiskyrė, skyrybos vyko R. M. iniciatyva, jam dėl to buvo skaudu. Dar ir dabar jaučia nuoskaudą dėl skyrybų. R. M. automobilio dureles subraižė tyčia. Gailisi dėl to, kad apgadino R. M. automobilį. Matė, kad R. M. tą vakarą šį automobilį vairavo, todėl ir nusprendė, kad tas automobilis priklauso jai. Įsipareigoja R. M. atlyginti jo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Žino, kad R. M. pateikė civilinį ieškinį 1 425,92 Eur sumai. Žalą R. M. galėtų atlyginti dalimis, kiekvieną mėnesį į jos nurodytą sąskaitą pervesdamas po 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. M., liudytojo E. G. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. M. ikiteisminiame tyrime (b. l. 34-35, 49-52, 58-61) paaiškino, kad jai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį laiko savo daugiabučio namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. 2024 m. birželio 12 d. apie 22.05 val. buvo savo bute kambaryje, per kurio langą matosi automobilių stovėjimo aikštelė, ir matė kad eina jos buvęs sutuoktinis D. M., su kuriuo santuoka nutraukta 2015 m. Jie nepalaiko jokio ryšio, jai nežinoma jo gyvenamoji vieta. Ji matė, kaip D. M., eidamas automobilių stovėjimo aikštele, buvo atkišęs ranką į jos automobilio pusę ir pro automobilio dešinįjį šoną praėjo prisiglaudęs. Ji iš karto nubėgo prie automobilio ir pamatė, kad įbrėžtos automobilio dešiniojo šono priekinės ir galinės durelės. Buto kambaryje ant palangės įrengta vaizdo kamera, ji nukreipta į automobilį. 2024 m. birželio 14 d. dėl automobilio apgadinimo kreipėsi į automobilių servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl automobilio remonto preliminarios sąmatos sudarymo, kadangi pati negali nurodyti, kokio dydžio žala jai padaryta. Pateiktoje automobilio tvarkymo sąmatoje nurodoma, kad abiejų automobilio durų tvarkymo darbai (glaistymas, gruntavimas, dažymas) kainuos 280 Eur, automobilio tvarkymui reikalingų medžiagų (glaisto, grunto, dažų, lako) kaina 72 Eur, bendra suma be PVM – 352 Eur, su PVM (21 proc.) – 425,92 Eur. Ji pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 425,92 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas E. G. ikiteisminiame tyrime (b. l. 94-97) parodė, kad jis – (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima transporto priemonių remonto darbais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 14 d. atliko automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo apgadinimo (dešinės pusės priekinių ir galinių durelių įbrėžimų) apžiūrą ir pateikė šių apgadinimų remonto darbų sąmata. Automobilio dešinės pusės priekinių ir galinių durelių remonto metu būtina atlikti dešinės pusės abiejų durų glaistymo, gruntavimo ir dažymo darbus. Vienų durelių glaistymo darbų kaina – 10 Eur, gruntavimo darbų – 20 Eur, dažymo kaina – 110 Eur. Abejų durelių remontui sunaudotino glaisto kaina 12 Eur, grunto – 20 Eur, dažų –20 Eur, lako – 20 Eur. Bendra darbų ir medžiagų kaina – 352 Eur, su PVM – 425,92 Eur. Mano, kad apgadinimai (įbrėžimai) ant automobilio durelių galėjo būti padaryti aštriu daiktu, nes įbrėžimai ant durelių gilūs ir durelių paviršiaus remontui būtina naudoti glaistą. Remonto darbų sąmatoje dėl rašymo apsirikimo įrašyti 20214 m., o turi būti 2024 m.

Iš 2024 m. birželio 13 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole (b. l. 24-31) esančių duomenų nustatyta, kad įvykio vieta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad aikštelėje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu nukreiptas į namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado pusę. Automobilio dešiniojo šono priekinių ir galinių durelių dažai įdrėksti 1 m aukštyje nuo aikštelės paviršiaus ištisine horizontalia linija.

Iš 2024 m. birželio 13 d. savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b. l. 36-40) esančių duomenų nustatyta, kad R. M. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefone „Samsung“ esantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), ir tarp automobilių einantis vyras. Įrašo laikas – 2024 m. birželio 12 d. 22.05 val., įrašo trukmė 45 sek.

Iš 2024 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 105-107) nustatyta, kad apžiūrėtas R. M. 2024 m. birželio 13 d. pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas „20240613_013739“ spalvotas, su garsu, vaizdo įraše matoma data 2024-06, fiksuojamo vaizdo laikas prasideda nuo 22:05:47 val., vaizdo įrašo trukmė 45 sek. Protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše matoma transporto priemonių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi įvairių markių automobiliai priekiu į kameros objektyvą, link aikštelėje stovinčių automobilių eina asmuo, kuris atsisukęs nugara į kameros objektyvo pusę, jo plaukai trumpai kirpti, asmuo dėvi tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus, mėlynos spalvos striukę su raudonos spalvos vertikaliomis juostomis ant rankovių ir raudonos spalvos horizontalia juosta apačioje. Vaizdo įraše matoma, kad asmuo prieina prie dviejų aikštelėje stovinčių automobilių priekių ir eina tarp jų kryptimi link automobilių galo. Asmens kairėje pusėje stovi tamsios spalvos lengvasis automobilis, jo markės ir valstybinės registracijos numerių įžvelgti neįmanoma, asmens dešinėje stovi tamsios spalvos keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo, eidamas tarp minėtų automobilių, būdamas maždaug prie stovinčių automobilių šoninių veidrodėlių, prieina arčiau jo dešinėje pusėje stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės (keleivio) pusės ir ištiesia dešinę ranką link minėto automobilio ir ją taip laikydamas lėtai eina palei automobilio dešinę pusę. Praėjęs automobilius, asmuo pasuka į kairę ir veja, skiriančia automobilių stovėjimo aikšteles, nueina tolyn. Asmuo eidamas svirduliuoja, šlubčioja, jo judesiai nekoordinuoti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 str. 3 d. nustatyta tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 str. 1 d. nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis D. M. 2024 m. birželio 12 d. apie 22.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgadino R. M. nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 425,92 Eur dydžio turtinę žalą. Padaryta turtinė žala viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL, todėl kaltinamojo veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d., sudėtis.

Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaltę iš karto pripažino ir nuoširdžiai galėjosi padaręs nusikalstamą veiką, todėl šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą, į kaltinamojo asmenybę – buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebuvo nubaustas, nedirba, tačiau užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (b. l. 187), taip pat į tai, kad kaltinamasis pats nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, į tai, kad kaltinamasis nedirba, todėl nėra pagrindo manyti, kad galėtų sumokėti jam paskirtą baudą, ir manoma, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 133-135) – paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji R. M. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (b. l. 82-85) dėl 425,92 Eur turtinės ir 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji turtinę žalą ir jos dydį grindžia jai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmata. Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad neturtinė žala jai padaryta dėl patirto streso, sveikatos sutrikdymo, nes turėjo kreiptis į medikus, ji negali miegoti, nes bijo, kad jos automobilis vėl gali būti sugadintas.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, prašė sudaryti galimybę padarytą žalą mokėti dalimis.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai turtinė žala dėl automobilio sugadinimo padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, žalos dydis pagrįstas remonto darbų sąmata, kaltinamasis žalos dydžio neginčijo, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiamas 425,92 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl nusikaltimo. Šio straipsnio 1 d. numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Esminis ir lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį – nusikalstama veika sukelti padariniai, kurie vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, kaip jie paveiks nukentėjusiosios gyvenimą. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neteisėto kaltinamojo elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių kitų duomenų, patvirtinančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nukentėjusiosios nurodytas sveikatos pablogėjimas nepagrįstas objektyviais duomenimis – medicininiais dokumentais, taip pat nėra duomenų apie tai, kad padaryta veika turėjo įtakos nukentėjusiosios darbiniams santykiams, jos socialiniam gyvenimui. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-636-576/2022 ir joje nurodytos nutartys), ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies – iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiamas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 3 d., ir nubausti laisvės apribojimu vieniems metams. Pritaikius BK 64¹ str., paskirti D. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Paskirti D. M. įpareigojimus – bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir atlyginti R. M. padarytą 425,92 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 92 ct) dydžio turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

R. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš D. M. R. M. 425,92 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 92 ct) dydžio turtinės ir 200 (dviejų šimtų) Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, iš viso – 625,92 Eur. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti šiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.