Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-10-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-36366-566/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
2YT-36366-566/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30025-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Pareiškėjas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Suinteresuotas asmuo
J. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-36366-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30025-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys J. Z., antstolė Jurgita Bareikienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, kuriuo prašo – panaikinti antstolės patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-18-89027007, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-18-89047008 ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-18-89037009; grąžinti iš pareiškėjo banko sąskaitos nepagrįstai nurašytas 1329,25 Eur lėšas.

Nurodo, jog 2017 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo persiųstą J. Z. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pateiktą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK. 2018 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, J. Z. priteisė 640,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi J. Z. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, buvo priteistas 300,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. išdavė J. Z. vykdomąjį raštą, kuris vykdymui buvo perduotas antstolei Jurgitai Bareikienei.

2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities VPK gavo antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-18-82186520 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-331-561/2018. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojai J. Z. Vilniaus apygardos teismo priteistas lėšas pagal įstatymą turi sumokėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o ne Vilniaus apskrities VPK, pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir pranešė apie susidariusią padėtį bei paprašė Teisingumo ministerijos įvykdyti teismo sprendimą. 2018 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas gavo antstolės patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, o 2018 m. rugpjūčio 17 d. 1 329,25 Eur piniginės lėšos buvo nurašytos iš Vilniaus apskrities VPK.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, antstolė nepagrįstai pinigines lėšas nurašė nuo pareiškėjo sąskaitos, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotame vykdomajame rašte skolininkas yra nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VPK, taip pat turtinė ir neturtinė žala yra priteista iš Lietuvos valstybės, o ne iš pareiškėjo. Pareiškėjas atstovavo valstybei teisme bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų vykdo Teisingumo ministerija.

Antstolė Jurgita Bareikienė 2018 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. 8084 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, jog 2018 m. liepos 31 d. antstolės kontorai pateiktas vykdymui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. vykdomasis raštas Nr. 1-331-561/2018 dėl 1090,00 Eur skolos: 640,00 Eur turtinės žalos, 150,00 Eur neturtinės žalos ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš Vilniaus apskrities VPK išieškotojos J. Z. naudai. 2018 m. liepos 31 d. antstolė priėmė procesinius dokumentus: raginimą įvykdyti teismo sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, minėti dokumentai pareiškėjui įteikti 2018 m. rugpjūčio 2 d. 2018 m. rugpjūčio 16 d. antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, priėmė patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, minėti dokumentai įteikti pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 17 d. 2018 m. rugpjūčio 17 d. 1329,25 Eur suma buvo nurašyta nuo pareiškėjo sąskaitos, per 14 dienų pareiškėjas nepareiškė antstolei jokių pretenzijų ar prašymų. 2018 m. rugsėjo 3 d. išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos ir skola pervesta išieškotojai J. Z., vykdomoji byla užbaigta, patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pareiškėjui įteiktas 2018 m. rugsėjo 10 d.

Antstolės teigimu, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, ji vadovavosi įstatymo nuostatomis, nustatė, jog vykdomasis raštas atitinka jam keliamus išdavimo reikalavimus. Vykdomajame rašte aiškiai nurodytas skolininkas ir išieškotojas, antstolė neturi jokio teisinio pagrindo savavališkai keisti valstybės atstovaujamą instituciją, jeigu valstybę atstovaujanti institucija nurodyta teismo vykdomajame dokumente, išduotame įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Nurodo, jog pareiškėjas apie vykdymo veiksmus buvo informuotas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., tačiau jokių prašymų, pranešimų ar pretenzijų antstolei nepateikė. Atsižvelgiant į tai, antstolė tinkamai įvykdė teismo sprendimą ir išieškojo skolą iš skolininko, nurodyto vykdomajame rašte – Vilniaus apskrities VPK.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Jurgita Bareikienė vykdo 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-331-561/2018 dėl 1090,00 Eur skolos (640,00 Eur turtinės žalos, 150,00 Eur neturtinės žalos ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, išieškotojos J. Z. naudai. 2018 m. liepos 31 d. antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-18-82276527, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-18-82236526, kurie buvo tinkamai įteikti Vilniaus apskrities VPK 2018 m. rugpjūčio 2 d. 2018 m. rugpjūčio 16 d. antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, priėmė patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-18-89037005, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-18-89027007 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-18-89047008, minėti dokumentai įteikti pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 17 d. 2018 m. rugpjūčio 17 d. 1329,25 Eur suma buvo nurašyta nuo pareiškėjo sąskaitos. 2018 m. rugsėjo 3 d. išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos ir skola pervesta išieškotojai J. Z., vykdomoji byla užbaigta, patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pareiškėjui įteiktas 2018 m. rugsėjo 10 d.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.). Teisės normų nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-18-89027007, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-18-89047008 ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-18-89037009. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotame vykdomajame rašte skolininkas yra nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VPK, taip pat turtinė ir neturtinė žala yra priteista iš Lietuvos valstybės, o ne iš pareiškėjo.

Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Nagrinėjamu atveju išieškotoja J. Z. su 2017 m. liepos 25 d. išduotu vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę Jurgitą Bareikienę. Antstolė nenustačiusi formalių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2018 m. liepos 31 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei nurodė, kad patikrino ir patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vykdymo procedūrų reguliavimo ypatumai gali būti numatyti ne tik CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normose, bet ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, o esant CPK ir specialiojo įstatymo prieštaravimui bus taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Visais kitais atvejais, vadovaujantis CPK 1 straipsnio 2 dalimi, esant tokio pobūdžio kolizijai teismas vadovaujasi CPK pirmumo principu, kurio tikslas yra garantuoti civilinio proceso teisės nuoseklumą ir sistemiškumą.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatytų asignavimų žalai, atsiradusiai dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (LR CK 6.271 straipsnis), atlyginti, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą neįvykdė per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Esant nustatytų aplinkybių visumai ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu iš esmės yra nustatyta teismo sprendimų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo vykdymo tvarka, numatanti, kad Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, o dėl minėtų teismo sprendimų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą neįvykdė per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 6 dalis). Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju antstolė turėjo patikrinti ar išieškotoja kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu lėšas pervesti į jos asmeninę mokėjimo sąskaitą ir ar Teisingumo ministerija per 3 mėn. terminą teismo sprendimo neįvykdė, ir tik nustačiusi šias aplinkybes, turėjo spręsti dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2567-450/2016). Nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie tai, kad išieškotoja kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir nurodė savo asmeninę mokėjimo sąskaitą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju vykdomasis dokumentas buvo priimtas neteisėtai.

Atsižvelgiant į tai, antstolės 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-18-89027007, 2018 m. rugpjūčio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-18-18-89047008 ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-18-89037009 pripažintini neteisėtais, todėl naikintini, antstolė taip pat įpareigotina grąžinti iš pareiškėjo banko sąskaitos nurašytas 1329,25 Eur lėšas nesant tam teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, vykdomoji byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolės 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-18-89027007, 2018 m. rugpjūčio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-18-89047008 ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-18-89037009.

Įpareigoti antstolę Jurgitą Bareikienę grąžinti iš pareiškėjo banko sąskaitos nurašytas 1329,25 Eur lėšas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė