Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolė N. L. vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr. e2-11777-717/2015 dėl žalos išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, išieškotojų A. R., R. R. ir R. R. naudai.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, nenustatęs CPK 651 str. numatytų kliūčių. Iš vykdomojo rašto turinio aiškiai matyti, kad skolininką Lietuvos Respubliką atstovauja Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiasis komisariatas. Iš vykdomojo rašto turinio nėra matyti, kad jame būtų nustatytas vykdytino teismo sprendimo įvykdymo terminas, dėl to argumentus, kuriais pareiškėjas apeliuoja į tai, kad jis turi būti įvykdomas per 3 mėnesius, teismas laikė nepagrįstais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vykdomajame rašte nėra nurodyta aplinkybių, kad pareiškėjas pagal minėtą vykdomąjį raštą yra skolininkas. Teismas pažymėjo, jog naštos nustatyti tinkamą skolininko, t. y. valstybės, atstovą, perkėlimas išieškotojams, kai vykdomajame rašte aiškiai nurodyti skolininko atstovai, būtų nesąžiningas. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiti pareiškėjo nurodomi argumentai dėl antstolio dokumentuose esančių netikslumų, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neatitinkančiais teisės aktų reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad antstolė, spręsdama vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, veikė pagal CPK nuostatas, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė N. L. vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr. e2-11777-717/2015 dėl žalos išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, išieškotojų A. R., R. R. ir R. R. naudai.

Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad antstolė neteisėtai priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr. e2-11777-717/2015 dėl žalos išieškojimo, neįvertinusi, ar nėra kliūčių minėtiems dokumentams priimti vykdyti, nes vykdomieji raštai priimti vykdyti nesuėjus Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 str. 3 d. nustatytam 3 mėnesių terminui žalai geranoriškai atlyginti, todėl yra pagrindas panaikinti patvarkymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, raginimus įvykdyti spendimą, o vykdomąsias bylas nutraukti CPK 629 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Antstolių įstatymo 2 str. nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.).

Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaudamasis CPK 651 str. 1 d., antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 str. 3 d., priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų, išieškotojai su 2016 m. birželio 15 d. vykdomaisiais raštais kreipėsi į antstolę N. L.. Antstolė nenustačiusi formalių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, 2016 m. liepos 5 d. patvarkymais priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti bei nurodė, kad patikrino ir patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 1 str. numatyta, kad šis įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatytų asignavimų žalai, atsiradusiai dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (LR CK 6.271 str.), atlyginti, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą neįvykdė per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą (Įstatymo 2 str. 6 d.).