- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- e2-11777-717/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- A. R., R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- E. K., Z. R.
- Advokatai
- Aivarui Žilinskui
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,
ieškovės A. R. globėjai ir ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), R. R., a.k. (duomenys neskelbtini); ieškovų atstovui, advokato padėjėjui Aivarui Žilinskui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį t. 1, b.l. 23,
atsakovų: Lietuvos valstybę atstovaujančių Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jelenai Stiklioraitienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartis t.3, b.l. 15, 16,
tretiesiems asmenims: E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintus ieškovų: neveiksnios A. R. atstovaujamos globėjos ir ieškovės R. R., R. R. ieškinius atsakovams: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei tretiesiems asmenims: E. K. ir Z. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintais ieškiniais t.2, b.l. 18-21 ir t.3, b.l. 36-45 prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2163,69 EUR turtinės ir 30 000 EUR neturtinės žalos R. R.; 21 142 EUR turtinės ir 30 000 EUR neturtinės žalos R. R. bei 150 000 EUR neturtinės žalos neveiksniai A. R., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai R. R. ir R. R. paaiškino, kad A. R. yra jų motina, o jie abu – brolis ir sesuo. Jų mama 2011-08-19 prekiavo Žaliakalnio turgavietėje pačios užaugintomis daržovėmis. Policijos reido metu, patruliuojant tretiesiems asmenims, jų motiną buvo bandoma sulaikyti ir nubausti už tai, kad ji prekiavo ne tam tikslui nustatytose vietose, t.y. turgaus prieigose. Motina, bandydama išvengti sulaikymo, priešinosi, ištrūko iš policininko rankų, griuvo ant grindinio ir sunkiai susižalojo. Jai buvo nustatyti šie sunkūs sveikatos sužalojimai: sukelta nepataisoma galvos smegenų trauma ir daugybiniai mažesnio sunkumo sveikatos sutrikdymai.
Dėl patirtų sužalojimų motina tapo neveiksni. Ji nesupranta savo veiksmų esmės, visiškai negali savimi pasirūpinti, jai nustatytas didelis specialių poreikių lygis. Mamą reikia pastoviai prižiūrėti ir ja rūpintis.
Mano, kad policijos pareigūnai, norėdami sulaikyti jų mamą, panaudojo perteklines ir neadekvačias padarytam pažeidimui priemones, todėl turėtų už tai atsakyti valstybė ir institucijos, kurios pareigūnai tuos veiksmus atliko. Taip pat mano, kad pareigūnai buvo netinkamai pasirengę atlikti planinę prevencinę priemonę, nes neturėjo tarnybinio automobilio, buvo be uniformų, neturėjo specialių skiriamųjų ženklų ir specialiųjų priemonių, trūko pareigūnų, kad įvykdyti priemonę iš karto, atskirai nesikviečiant pastiprinimo. Fizinius veiksmus nuo kurių atsirado ieškovų mamai kūno sužalojimai atliko pareigūnė E. K. ir už patikrinimo atlikimą atsakingas pareigūnas Z. R.; pastarasis dar turėtų būti atsakingas už netinkamai organizuotą patikrinimo priemonės organizavimą ir atlikimą. Pareigūnė E. K. prieš garbaus amžiaus, nedidelę ir smulkutę moterį naudojo kovinius imtynių veiksmus, užlaužė jai rankas, laikė prispaudusi prie tvoros Mano, kad už tinkamą pareigūnų parengimą, apmokymą, aprūpinimą visomis reikiamomis priemonėmis yra atsakingi abu atsakovai.
Materialinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su nuolatiniu mamos gydymu nuo pat sužalojimo pradžios, su slauga, bei su papildomų priemonių, susijusių su slauga, įsigijimu. Vaistams ir slaugos priemonėms buvo išleista 4409,59 Lt, kurui ir mamos transportavimui bei vykimui ją slaugyti buvo išleista 3061,20 Lt, viso 7470,79 Lt arba 2163,69 EUR.
Sužalotai mamai slaugyti ieškovas R. R. turėjo nupirkti atskirą butą, kuris kainavo 73 000 Lt arba 21 142 EUR.
Neturtinę žalą ieškovams, kaip nukentėjusiosios vaikams, sudaro išgyvenimai dėl motinos gyvybės ir sveikatos, rūpesčiai ją gydant ir slaugant, moralinės kančios matant, kad motina yra gyva, bet su ja negalima bendrauti, nes ji nieko nesuvokia, negali savimi pasirūpinti, t.y. negrįžtamai prarasta jos žmogiškoji esybė. Mano, kad jų – abiejų vaikų neturtinė žala įvertintina po 30 000 EUR, o motinos – 150 000 EUR.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos savo atsiliepime (t.1, b.l. 87-90) nurodė, kad prašant atlyginti žalą, ieškovai neįrodė, kad yra deliktinės atsakomybės sudėtis: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė, t.y. nėra atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Valstybė galėtų atlyginti žalą tuo atveju, jeigu būtų nustatyta jos pareigūnų kaltė, o baudžiamoje byloje, kurią buvo atsisakyta iškelti, pareigūnų kaltė nebuvo nustatyta. Ieškovai taip pat neįrodė, kad pareigūnų veiksmai buvo neapdairūs, jie veikė aiškiai nekvalifikuotai ar nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pati nukentėjusioji buvo aktyvi, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, ji pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, ko pasekoje ir įvyko nelaimingas atsitikimas – nukentėjusioji, neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant grindinio ir susižalojo.
Kadangi sužalojimas nukentėjusios sveikatai atsirado ne dėl pareigūnų kaltės, todėl mano, kad atsakovai neturi atlyginti ieškovams jų prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos. Be to, mano, kad nukentėjusios sveikatos sutrikimas nesusijęs su sveikatos sužalojimu. Prašoma priteisti žala yra didelė, o tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepime (t.2, b.l. 88-91) nurodė analogiškus motyvus kaip ir Policijos departamentas – su ieškiniu nesutiko dėl to, kad nėra nustatyta jų pareigūnų kaltės dėl A. R. sužalojimo. Nukentėjusioji pažeidė prekybos viešose vietose taisykles, policijos darbuotojai paprašius pateikti savo anketinius duomenis, ji juos sumelavo, bandė bėgti nuo policijos darbuotojos, o bandant ją sulaikyti – priešinosi. Pareigūnai turi teisę sulaikyti pažeidėją, naudoti atitinkamas prievartos priemones jeigu pažeidėjas priešinasi. Tas priemones pasirenka atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį. Pareigūnų atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius jų veiksmuose nusikaltino sudėties; atlikus tarnybinį patikrinimą – pareigūnų pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Abiejų patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnai būtų naudoję prieš A. R. fizinį smurtą. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų piktnaudžiavę savo tarnybine padėtimi ar viršiję įgaliojimus, siekdami sulaikyti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį.
Trečiasis asmuo E. K. prašė ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad kartu su Z. R. ir kitais dviem pareigūnais vykdė patikrinimą kaip laikomasi prekybos taisyklių Žaliakalnio turguje. Ji nustatė, kad A. R. prekiauja tam neskirtose vietose ir paprašė, kad ji nurodytų savo anketinius duomenis. A. R. jai sumelavo anketinius duomenis. Kai ji pradėjo aiškintis anketinių duomenų tikrumą, A. R. bandė pasišalinti. Ji bandė ją sulaikyti. A. R. nubėgo į turgaus prieigose esamo namo kiemą. Ten ji A. R. pagavo ir prispaudė prie tvoros. Sulaikytoji priešinosi, bandė ištrūkti. Tuo metu ji laikė prie tvoros prispaustą A. R. ir bandė susisiekti su kitais savo kolegomis, kad jie ateitų į pagalbą. Ji pasikvietė Z. R.. Jam laikant A. R. už rankos, ši, bandydama ištrūkti, neišlaikė pusiausvyros ir aukštielninka nukrito. Tuomet kažkas iš pareigūnų iškvietė greitąją pagalbą. Ji A. R. nesužalojo, nebuvo jos pargriovusi ant žemės, nenaudojo prieš ją neleistinų veiksmų. Sulaikiusi buvo užlaužusi A. R. ranką, kad ji negalėtų ištrūkti. Jai A. R. taip pat padarė kelis nežymius sveikatos sužalojimus, nutraukė nuo kaklo grandinėkę.
Trečiasis asmuo Z. R. prašė ieškinį atmesti. Jis paaiškino, kad 2011-08-19 su kitais trimis kolegomis vykdė planinį patikrinimą Žaliakalnio turgavietėje – tikrino ar nepažeidinėjamos prekybos taisyklės. E. K. paprašė pastiprinimo, nes buvo sulaikiusi pažeidėją, prekiavusią neleistinoje vietoje. Tai buvo A. R.. Kai jis atvyko į tą vietą, kur buvo sulaikyta A. R., ši stovėjo. Jis paėmė ją už rankos alkūnės srityje. Tuomet A. R. pasimuistė, ištrūko iš jo, neišlaikė pusiausvyros ir aukštielninka nukrito ant grindinio. Matėsi, kad ji susižalojo. Tuomet jie iškvietė greitąją pagalbą. Iki A. R. nukrentant ant grindinio, jis jokių sužalojimų ant jos kūno nematė.
Po šio įvykio buvo keliama baudžiamoji byla, atliekamas tarnybinis patvirtinimas, tačiau nei jo, nei E. K. neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų nebuvo nustatyta.
Jis matė, kad sulaikoma moteris yra garbaus amžiaus, nedidelė, smulkaus kūno sudėjimo, todėl su ja elgėsi atsargiai, už rankos ją laikė nestipriai, o tai sąlygojo jos ištrūkimą iš jo ir nugriuvimą. Tuo metu, kai jis atėjo padėti kolegei, matė, kad A. R. yra pavargusi. Tas galėjo sąlygoti jos pusiausvyros neišlaikymą tuo metu, kai ji išsprūdo iš jo rankos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-12-30 nutarimu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 20-2-00346-11 (t.1, b.l. 24-32), nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad 2011-08-19 apie 9.30 val. Žaliakalnio policijos pareigūnams vykdant prevencinių priemonių planą, buvo tikrinama vykdoma prekyba Žaliakalnio turgavietėje. Pareigūnams E. K. ir Z. R. bandant sulaikyti A. R., kuri padarė administracinės teisės pažeidimą, pastaroji galimai pasipriešino policijos pareigūnams, priešinosi sulaikoma, dėl to patyrė sunkų kūno sužalojimą bei kitų lengvesnių kūno sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog buvo patvirtintas priemonių planas dėl prekybos taisyklių pažeidimų užkardinimo. Patikrinimą vykdė pareigūnai E. K., Z. R. ir kiti. Atsakingu už priemonių plano vykdymą buvo paskirtas Z. R.. A. R. buvo konstatuoti šie sveikatos sutrikdymai: sunki galvos smegenų trauma - pakauškaulio kairės pusės skeveldriniai kairės piramidės lūžiai, kairės liambdinės siūlės išsiskyrimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo virš kairių smilkininės ir pakaušinės skilčių, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairių kaktinės – smilkininės – momeninės skilčių, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse skiltyse, kaktinių skilčių sumušimas, intracerebrinės hematomos kaktinėse bei kairėje smilkininėje skiltyse; kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, muštinė žaizda bei pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje dešinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Galvos sužalojimų visuma atspindi du ar daugiau trauminius kontaktus į galvos sritį kietais bukais daiktais, kurių vienas ar daugiau paveikė burnos sritį ir vienas ar daugiau kairę galvos sritį. Trauminis kontaktas į burnos sritį yra būdingas kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiui. Kiti konstatuoti galvos sužalojimai būdingi griuvimui bei trauminiam kontaktui kairėmis pakaušio bei smilkinio dalimis su lygiu, plokščiu neribotu paviršiumi. Dėl sunkios galvos smegenų traumos: kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo virš kairių pakaušinės bei smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairių kaktinės, smilkininės, momeninės skilčių, skeveldrinio kairės piramidės lūžio, kaktinių skilčių sumušimo, intracerebrinių kaktinių bei kairės smilkininės skilčių hemoragijų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei pabrinkimu, smegenų koma, dėl ko buvo atlikta osteoplastinė dekompresinė kraniotomija, taip pat ko pasekoje A. R. nustatytas suvokimo sutrikimas, sensorinė afazija, ryškus pažinimo funkcijų sutrikimas, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiame nutarime konstatuota, kad pareigūnė E. K. paaiškino, jog 2011-08-19 ji su kitais pareigūnais vykdė prevencinių priemonių planą Žaliakalnio turgavietėje. Šio plano vykdymo vyresnysis buvo Z. R.. Į priemonę jie vyko su nuosavu automobiliu, nes Žaliakalnio nuovada turi tik vieną tarnybinį automobilį, su kuriuo tarnybos reikalais buvo išvykęs nuovados viršininkas. Ji vilkėjo civiliniais drabužiais, tačiau tikrindama prisistatė A. R., pateikė tarnybinį pažymėjimą. Specialiųjų priemonių (guminės lazdos, antrankių ir kt.) neturėjo, nes šios priemonės nėra skirtos. Uniformos nedėvėjo dėl to, kad jos neturėjo (senoji buvo susidėvėjusi). Paklausus pas A. R. jos pavardės, vado, gyvenamosios vietos, ji pasakė, kad yra Z. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Pradėjus tikrinti A. R. anketinius duomenis, ji, pasiėmusi prekes, pradėjo eiti link turgavietės. Jai einat link (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies, E. K. pradėjo eiti jai iš paskos. Ji kaire ranka sučiupo bandančią pasišalinti A. R. už jos dešinės rankos. Išsilaisvinusi A. R. pradėjo nuo jos bėgti, vadino ją įžeidžiančiais žodžiais, šaukė „gelbėkit“. Pareigūnė su pažeidėja atsidūrė (duomenys neskelbtini) namo kieme. Iš čia pažeidėja taip pat bandė pabėgti, tačiau E. K. ją greitai sugriebė už rankos riešo. R. visą laiką bandė ištrūkti. Ji sugriebė E. K. rankinę ir ją nusviedė. Tuo metu skambėjo mobilus telefonas, esantis rankinėje. K. ėjo paimti rankinės ir atsiliepti į telefono skambutį, nes suprato, kad gali skambinti kolegos. A. R. trukdant paimti rankinę ir telefoną, E. K. jos atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus, užlaužė jos ranką už nugaros. Tuomet jėga ją laikydama šalia savęs, nusivedė iki savo rankinės. Ten buvo tvora, todėl ji pažeidėją prispaudė prie tvoros. Tuomet priėjo Z. R.. E. K. A. R. paleido. Z. R. pareikalavo, kad A. R. eitų prie automobilio, paėmė A. R. už rankos. Ši truktelėjo savo ranką ir tuo momentu griuvo aukštielninka ant grindinio, pakaušiu trenkėsi į grindinį. E. K. pamatė bėgant kraują, kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Liudytoja O. Š., gyvenanti toje vietoje, kur nukrito A. R. parodė, jog matė, kaip stambesnė ir smulkesnė moterys grūmėsi, kad priėjo policininkas, tuomet smulkesnė moteris nukrito. Ji nematė, kad policininkas būtų moterį mušęs.
Policijos pareigūnai vykdė patvirtintą priemonių planą. Jie nustatė, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą – prekiavo be leidimo tam nenustatytose vietose. Ji taip pat siekdama išvengti administracinės nuobaudos, pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, ko pasekoje įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. neišlaikiusi pusiausvyros A. R. krito visu savo ūgiu ant grindinio ir patyrė sunkų sveikatos sužalojimą. Nebuvo nustatyta, kad pareigūnai A. R. atžvilgiu būtų naudoję fizinį smurtą. Pareigūnei E. K. taip pat buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. R., siekdama ištrūkti nuo Z. R. laikymo, traukdama savo ranką, be pašalinio poveikio, krito visu ūgiu ant grindinio ir patyrė sunkią galvos traumą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnai būtų piktnaudžiavę savo tarnybine padėtimi ar viršiję įgaliojimus siekdami sulaikyti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. Pareigūnai, vykdydami savo pareigas, neatliko veiksmų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė R. R. buvo apskundusi nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau pirmosios instancijos teismas paliko galioti prokuroro nutarimą, Kauno apygardos teismas 2014-07-16 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl prokuroro nutarimo (t. 1, b.l. 6-9). Apeliacinės instancijos teismas nutarimą ir nutartį galioti paliko tokiais pagrindais ir motyvais: priimti sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra teisėti ir pagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Žaliakalnio PN pareigūnai savo veiksmais galimai padarė veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamoje byloje Nr. 20-2-00346-11 buvo surinkti ir vertinti šie įrodymai: Liudytojų parodymai, visi nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį atnaujinti, su tuo susijusios teismų nutartus (baudž.b.l. 24, t.2, b.l. 143, 156-162, 184-191, 164, 177, 197, t.3, b.l. 7, 91-104, 114-117), valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2011-08-23 išvada bei pakartotina 2012-03-28 išvada (baudž. b.l. 158, 187-198).
Dėl A. R. sužalojimo tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir Kauno apskrities VPK (t.2, b.l. 92-171). Patikrinimo medžiagoje iš esmės nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo byloje. Atitinkamų priemonių, susijusių su šiuo įvykiu, policininkų atžvilgiu nebuvo imtasi.
Kauno apylinkės teismo 2013-08-08 sprendimu A. R. buvo pripažinta neveiksnia (t.1, b.l. 21-22). Sprendime nustatyta aplinkybė, kad A. R. atlikus ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nustatyta, kad jos mąstymas lėtas, mažai produktyvus, laike ir vietoje dezorientuota, savyje ne pilnai orientuojasi – pasako vardą, pavardę, teigia, kad jai 30 metų, paliepimų nevykdo. JI serga psichikos sutrikimu F 01.0 kraujagysline demencija. A. R. pripažinus neveiksnia, jai teismo 2013-10-10 nutartimi (t.1, b.l. 38-39) buvo nustatyta globa, o jos globėja bei turto administratore paskirta dukra R. R..
Ryšium su A. R. gydymu, buvo perkami vaistai, kitos slaugai reikalingos priemonės, ką patvirtina byloje pateikti kvitai (t.1, b.l. 40-60) ir aprašas, pridėtas prie paskutinio patikslinto ieškinio, bei išrašas iš medicininių dokumentų (elektroninis raštas Nr. 21132 „išrašas daktaro“). Iš jų matyti, kad vaistai A. R. buvo perkami tikslingai pagal gydytojo nurodymus ir jos gydymo poreikius. Bendra suma išleista vaistų ir pagalbinių gydymui reikalingų priemonių įsigijimui sudaro 2163,69 EUR (t.3, b.l. 36-45, t.2, b.l. 32-57).
Ieškovas R. R. prašo jam priteisti iš atsakovų 21 142 EUR už motinos poreikiams nupirktą butą. Jis pateikė teismui 2011-11-29 prikimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir D. E. dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo (t.2, b.l. 22-27). Pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį gyvenamąsias patalpas savo vardu įsigijo R. R., o A. R. vardu yra įregistruotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja T. N.. Ji parodė, kad nukentėjusiąją A. R. pažinojo iki jos sužalojimo, lanko ją ir dabar. Iki sužalojimo A. R. visą gyvenimą dirbo su neįgaliais vaikais. Jos toks būdas, kad visada visiems siekia padėti, pagelbėti. Yra taiki, ramaus būdo, jai nebūdinga agresija. Ji savo sodo vaisius ir daržoves nunešdavo į turgų, tačiau tai nėra jos verslas, bet daugiau priemonė pabendrauti su žmonėmis. Po sužalojimo A. R. praktiškai prarado visas savo žmoniškąsias savybes. Ji nelabai atpažįsta žmones, negali su jais bendrauti, nes nelabai susivokia laike ir erdvėje, ji negali gyventi be kitų asmenų pastovios priežiūros.
Byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.
Faktinės aplinkybės rodo, kad policijos pareigūnų atžvilgiu nenustatyta nei baudžiamoji, nei tarnybinė atsakomybė, tačiau atsakovas, kaip policijos pareigūnų darbdavys, už jos pareigūnų padarytą žalą turėtų atsakyti civiline tvarka. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad dėl kontaktavimo su policijos pareigūnais A. R. sveikatai buvo padaryta neatstatoma žala. CK 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Atskirais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo tiesioginės kaltės. Tokia atsakomybė numatyta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis sako, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame straipsnyje „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šiuo atveju atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju atskirų pareigūnų kaltė neįrodinėjama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A444-619/2008).
Tiek civilinėje, tiek baudžiamoje byloje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje nebuvo nustatyta konkrečių pareigūnų kaltė dėl A. R. sužalojimo. Tačiau šiose bylose buvo nustatyta, kad pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas buvo nepakankamai aprūpinti reikiamomis jų atlikimui priemonėmis. Jie neturėjo tarnybinio automobilio su reikiama susisiekimo sistema, specialių priemonių, įvykio fiksavimo priemonių. Konkrečiai su nukentėjusiąja kontaktavusi pareigūnė E. K. netgi buvo be tarnybinės uniformos. Be uniformos ji buvo todėl, kad senoji jos uniforma buvo susidėvėjusi, o naujos nebuvo gavusi. Nors ši pareigūnė aiškino, kad ji pažeidėjai prisistatė, tačiau garbaus amžiaus žmogui to galėjo nepakakti įsitikinti, kad su ja bendrauja būtent policijos pareigūnė. Dėl tos priežasties jai galėjo kilti abejonės policijos pareigūnų atliekamais veiksmais, dėl ko ji galėjo instinktyviai priešintis. Policijos pareigūnai išsiskirstė po vieną ir tokiu būdu vykdė numatytą priemonę, tačiau akivaizdu, kad tokios pajėgos buvo per menkos, nes pareigūnė E. K., norėdama atsiliepti į telefono skambutį buvo priversta savo kūnu prispausti nukentėjusiąją prie tvoros. Jeigu toje vietoje būtų buvę bent du pareigūnai, tokios priemonės nebūtų prireikę, būtų pakakę pažeidėją laikyti už rankos. Teismo medicinos išvadose du kartus yra konstatuota, kad sunki galvos trauma galėjo įvykti ne mažiau kaip dviejų poveikių pasekoje. Bylose nustatyta, kad A. R. tik vieną kartą nukrito ant grindinio. Po to policijos pareigūnai su ja nekontaktavo. Iš to seka, kad iki A. R. nukrintant ant grindinio, ji buvo patyrusi bent vieną galvos traumą ir eilę kitų lengvesnių sužalojimų. Trečiasis asmuo Z. R. pripažino, kad tuo metu, kai jis atėjo į tą vietą, kur E. K. buvo sulaikiusi galimą pažeidėją, ši atrodė vangi ir pavargusi. Taip pat darytina išvada, kad policijos pareigūnai buvo nepakankamai instruktuoti ir apmokyti kaip turėtų būti elgiamasi su garbaus amžiaus pažeidėjais, nes iš trečiųjų asmenų paaiškinimų seka, kad A. R. atžvilgiu persekiojimo ir sulaikymo priemonės buvo vykdomos sąlyginai ilgą laiko tarpą, buvo naudojamos įvairios sulaikymo priemonės. Per tą laiką jos atžvilgiu buvo atliekama eilė fizinių poveikio priemonių, kai tuo tarpu šiuos veiksmus atliekant kvalifikuotai, būtų pakakę vieną kartą sulaikyti galimą pažeidėją ir atlikti visus reikiamus veiksmus su to pažeidimo įforminimu. Taip pat jeigu pareigūnai būtų turėję tarnybinį automobilį, jie būtų galėję galimą pažeidėją patalpinti automobilyje ir per tą laiką atlikti visus reikalingus su pažeidimo įforminimu susijusius veiksmus. Iš to darytina išvada, kad trūko mokymų ir atitinkamo instruktažo operaciją vykdžiusiems pareigūnams, kad nebuvo individualizuojama daroma veika, t.y. naudojant priverstines prievartos priemones nebuvo atsižvelgta į pažeidimo mažareikšmiškumą, jo mažą pavojingumo visuomenei laipsnį, sulaikomo asmens amžių, sveikatos būklę. Apibendrinant darytina išvada, kad valstybė nepakankamai skyrė lėšų ir žmoniškųjų išteklių tinkamam pareigūnų paruošimui ir techniniam jų veiklos aprūpinimui, kad incidento su A. R. būtų išvengta, t.y. nebuvo paisoma LR policijos įstatymo 4-5, 12, 23, 24 straipsnių reikalavimų. Šiuo atveju abiejų valstybę atstovaujančių institucijų, šios bylos atsakovų kaltė dalinama lygiomis dalimis. Policijos departamentas neskyrė pakankamai lėšų bei aprūpinimo techninėmis priemonėmis vykdyti valstybės priskirtoms funkcijoms, nepakankamai skyrė dėmesio pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui ir tikrinimui. Kauno apskrities vyriausias policijos komisariatas mažai dėmesio skyrė vykdomų priemonių saugumo užtikrinimui, darbuotojų reikiamam mokymui, jų kvalifikacijos tikrinimui, neaprūpino darbuotojų reikiamomis techninėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai abu atsakovai žalą ieškovams turi atlyginti lygiomis dalimis.
Vertinant žalos atsiradimo aplinkybes ir jos mąstą, atsižvelgtina ir į tai, kad A. R. elgėsi pažeisdama galiojančius įstatymus: ji pasakė pareigūnei netikslius savo anketinius duomenis, bėgo nuo policijos pareigūnų, iš jų sulaikymo stengėsi ištrūkti jėga, nutraukė pareigūnei E. K. nuo kaklo grandinėlę, padarė jai lengvus kūno sužalojimus. Jeigu ji nebūtų šių veiksmų atlikusi, galimai nebūtų buvusi sužalota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neturtinė žala ieškovams priteistina žymiai jų sumažinant, negu yra pareikšti ieškinio reikalavimai.
Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai, kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus).
Ekspertų išvadomis, ieškovų ir liudytojos T. N. paaiškinimais nustatyta, kad A. R. sąlyginai buvusi sveika, po 2011-08-19 incidento su policijos pareigūnais tapo visiškai neįgali, jai reikalinga nuolatinė kito asmens slauga ir pastovi priežiūra. Toks A. R. būties pasikeitimas sukėlė žalą jai ir jos vaikams, šios bylos ieškovams. Jie ryšium su motinos sveikatos būklės pablogėjimu patyrė didelių emocinių išgyvenimų, jiems atsirado papildomų rūpesčių rūpintis neįgalia mama, jie jaučia moralinę nuoskaudą, kad negali bendrauti su motina, nes ji nesupranta savo veiksmų esmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes neturtinė žala ieškovams priteistina po 5000 EUR, o A. R. – 10 000 EUR (CK 6.250 straipsnis).
Ieškovai įrodė, kad turėjo 2163,69 EUR turtinės žalos. Šią žalą sudaro vaistų ir kitų pagalbinių su gydymu susijusių priemonių įsigijimas bei kelionės, A. R. transportavimo išlaidos (CK 6.271 straipsnis). Šias išlaidas ieškovė įrodė byloje pateiktais kvitais už pirktus vaistus, kitas medicinines priemones ir kurą bei gydytojo rekomendacijomis kokius vaistus A. R. turi naudoti.
Netenkintinas ieškovo R. R. ieškinio dalis dėl 21 142 EUR priteisimo už buto motinos slaugai įgijimą. Šios patalpos buvo įgytos R. R. vardu ir jos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Gi, A. R. nuosavybės teise priklauso ½ dalis patalpų (duomenys neskelbtini), todėl nusprendus, kad A. R. turimos gyvenamosios patalpos yra netinkamos jai gyventi, galėjo būti sprendžiamas turimų patalpų apkeitimas į tinkamas apsikeitimo patalpomis arba pirkimo-pardavimo būdu. Šis ieškovo reikalavimas kaip nepagrįstas atmestinas.
Ieškovai ir jų atstovas taip pat prašė priteisti 1221,46 EUR bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dalį. Apytikriai teismas patenkino 1/10 ieškovų reikalavimo dalį, todėl advokatui priteistina atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų, t.y. 120 EUR (1221,46 EUR : 10).
Kadangi teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas apmoka iš savo sąskaitos, tačiau jis yra iš valstybės biudžeto finansuojama institucija, todėl iš atsakovų nepriteistinos 7,63 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra nedidelės, o jų išieškojimas būtų neekonomiškas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinius patenkinti iš dalies. Priteisti R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų: Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 191008196 2163,69 EUR (du tūkstančiai šimtas šešiasdešimt trys EUR 69 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5000 EUR (penki tūkstančiai) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų: Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 191008196 5000 EUR (penki tūkstančiai) neturtinės žalos atlyginimo; reikalavimo dalį dėl 21 142 EUR turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų: Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 191008196 10 000 EUR (dešimt tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovams: R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų: Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 191008196 120,00 EUR (vienas šimtas dvidešimt) advokato atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.