Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-12 · Administracinė byla Nr. eI3-4124-811/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-12
Bylos Nr.
eI3-4124-811/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03410-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Erminijus Baziulis, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas
V. Ž. T.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos teritorinė muitinė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-4124-811/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03410-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.5; 13.9; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

sekretoriaujant Daliai Kalantienei,dalyvaujant pareiškėjui V. Ž. T.,atsakovo atstovei Nidai Audinytei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Tomui Barysui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. T. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti muitinės deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM098500 neišleisti deklaruoto automobilio (prekės) įforminto Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos muitinė) 2021-04-24 sprendimą (toliau – Klaipėdos muitinės sprendimas) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2021-07-22 sprendimą Nr. 1A-137 „Dėl V. Ž. T. skundo“ (toliau – Muitinės departamento sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2021-01-20 sąskaitą Islandijoje įsigijo 2010 m. pagamintą po avarijos su defektais lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S 400 Hybrid aut.“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – Automobilis), už kurį sumokėjo 359 321 Islandijos kroną. Pareiškėjas, naudodamasis muitinės tarpininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Saugos“ paslaugomis, 2020-04-20 pateikė elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. 21LTLC0100IM0B02B7 išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai (toliau - deklaracija), kurioje deklaravo Automobilį, nurodė, kad jis yra su defektais ir deklaravo 2 393,88 Eur sandorio muitinę vertę ir apskaičiuotus mokesčius - 239 Eur muito ir 622 Eur PVM, kuriuos buvo sumokėjęs iš anksto mokestiniais pavedimais: 2021-03-29 – 1 534 Eur; 2) 2021-04-07 – 629 Eur; 3) 2021-04-08 – 28 Eur. Teigia kartu pateikęs 2021-01-20 pirkimo – pardavimo sąskaitą, 2021-02-15 techninį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-04-20 PVM sąskaitą faktūrą už ekspedijavimo paslaugas SAU Nr. 4306, 2021-04-15 Islandijos eksporto deklaracija Nr. UT24015.

Pateikęs deklaraciją, teigia susirašinėjęs elektroninėmis žinutėmis su Klaipėdos muitine, vykdydamas jos nurodymus, pateikė paaiškinimus dėl deklaruotos vertės ir pateiktų dokumentų bei dokumentų vertimus.

Paaiškina 2021-04-22 11.47 val. iš Klaipėdos muitinės gavęs žinutę apie sprendimą tikrinti deklaraciją po prekių išleidimo. Teigia, kad Klaipėdos muitinė konstatavo: 1) pareiškėjo pateikti dokumentai ir informacija juose nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės, nes juose nurodyta neišsami ir (arba) prieštaringa informacija; 2) deklaracijoje nenurodomos ekspedijavimo išlaidos, tuo pačiu gabenimo iš uosto iki sandėlio, bet pateikta nauja ekspedijavimo sąskaita, todėl kyla abejonių ar į apmokestinamąją vertę įtrauktos visos išlaidos; 3) pateiktoje sąskaitoje nenurodyti aukciono mokesčiai, todėl kyla abejonių, ar į deklaruojamą vertę įtrauktą visa už Automobilį sumokėta suma; 4) įvertinus pareiškėjo atsakymus, muitinės turimus duomenis ir informaciją, kyla pagrįstos abejonės, ar deklaruota Automobilio vertė atspindi visą faktiškai sumokėtą ar mokėtiną sumą už prekę, parduotą eksportui į Europos Sąjungos teritoriją. Muitinė nusprendė tikrinti deklaraciją po prekių išleidimo ir nurodė pareiškėjui iki 2021-04-23 pateikti ne mažesnę kaip 2 443 Eur dydžio papildomą garantiją (užstatą). Pareiškėjui nepateikus nurodyto dydžio garantijos, Klaipėdos muitinė 2021-04-24 00.29 val. nusprendė neišleisti deklaruoto Automobilio dėl to, kad pareiškėjas nustatytu laikotarpiu nepateikė papildomos garantijos.

Teigia nesutikęs su Klaipėdos muitinės sprendimu ir dėl jo 2021-05-06 pateikęs skundą Muitinės departamentui, prašydamas peržiūrėti importo procedūrą pagal sandorio metodą ir įforminti naują importo deklaraciją, bei skundą pagrindžiančius dokumentus, be kita ko, ir nepriklausomo turto vertintojo 2021-04-23 Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. BK210204 (toliau – Vertinimo ataskaita).

Nurodo, kad Muitinės departamentas konstatavo, jog Klaipėdos muitinė pagrįstai suabejojo deklaruoto sandorio verte ir pagrįstai pareikalavo pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų sumos, apskaičiuotos pagal deklaracijos duomenis, ir sumos, kurią galiausiai gali tekti sumokėti, skirtumui padengti, todėl Muitinės departamento sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo teigimu, ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Klaipėdos muitinė ir Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė taikyti sandorio vertės metodą naudotos transporto priemonės muitiniam įvertinimui ir Klaipėdos muitinės reikalavimo pareiškėjui pateikti 2 443 Eur dydžio papildomą garantiją (užstatą).

Teigia, naudotų transporto priemonių muitinį įvertinimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Muitinės kodeksas) 70–74 straipsniai; 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 127–146 str., Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019-10-31 įsakymų Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Įvertinimo taisyklės) nuostatos.

Paaiškina, kad Automobilio vertė deklaruota tiksliai laikantis teisės aktų nuostatų. Teigia Automobilį įsigijęs Islandijos aukcione ir už jį sumokėjęs 2021-01-20 sąskaitoje, kuria pridėjo prie deklaracijos, nurodytą sumą, jokių papildomų aukciono ar kitokių mokesčių sąskaitoje nėra nurodyta ir pareiškėjas jų nemokėjo, todėl nepagrįstu laiko Klaipėdos muitinės teiginį, kad, pareiškėjui nenurodžius aukciono mokesčių, kilo abejonių, ar į deklaruojamą vertę įtraukta visa už automobilį sumokėta suma. Pareiškėjui neaišku, kuo vadovaudamasi Klaipėdos muitinė mini Islandijos aukciono mokesčius ir konstatuoja, kad į sandorio vertę įtrauktos ne visos pinigų sumos. Be to pareiškėjas nesupranta ir laiko prieštaraujančiu Klaipėdos muitinės teiginį, kad ,,deklaracijoje nenurodomos ekspedijavimo išlaidos, tame tarpe gabenimo iš uosto iki sandėlio, bet pateikta nauja ekspedijavimo sąskaita, todėl kyla abejonių ar į apmokestinamąją vertę įtrauktos visos išlaidos“. Paaiškina prie deklaracijos pateikęs 2021-04-20 sąskaitą SAU Nr. 4306 už ekspedijavimo paslaugas, į kurią įtrauktos visos pareiškėjo patirtos išlaidos Klaipėdos uoste iki deklaracijos pateikimo muitinei dienos – 2021-04-20, teigia sąskaitoje nurodytą 2 962,88 Eur apmokestinamąją vertę nurodęs deklaracijos 47 langelyje ir nuo šios sumos apskaičiavęs importo PVM. Todėl mano, kad nepagrįstai Klaipėdos muitinė suabejojo deklaruota sandorio verte.

Teigia, kad Klaipėdos muitinės sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų.

Vadovaujasi Įvertinimo taisyklių 13 punktu ir teigia, kad papildomai tikrinti prekių muitinę vertę galima, kai muitinei yra kilusios pagrįstos abejonės, tačiau šiuo atveju abejones laiko nepagrįstomis, todėl nebuvo pagrindo suabejoti deklaruoto sandorio verte ir nuspręsti tikrinti deklaraciją po prekių išleidimo.

Nurodo, kad pagal Muitinės kodekso ir Įvertinimo taisyklių nuostatas pirmiausia taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas. Teigia šiuo metodu deklaravęs Automobilį, atskleidęs visas jo įsigijimo aplinkybes ir iš anksto sumokėjo deklaracijoje apskaičiuotus importo mokesčius, todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl muitinė nepripažino deklaruotos sandorio vertės ir reikalavo 2 443 Eur papildomos garantijos.

Vadovaujasi Muitinės kodekso 90 straipsnio 1 dalimi, 91 straipsniu, 195 straipsnio 1 dalimi, Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsniu ir teigia neginčijantis, kad šios nuostatos suteikia teisę muitinei pareikalauti pateikti papildomą garantiją, tačiau mano, kad garantijos gali būti reikalaujama, kai mokėtina muito suma nėra sumokėta, o papildomos garantijos – kai, patikrinus deklaraciją, muitinė mano, kad mokėtina muito suma gali viršyti deklaracijoje apskaičiuotą sumą.

Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju muitinė nepagrįstai nepripažino muitinės deklaracijoje deklaruotos sandorio vertės ir nusprendė tikrinti papildomai, todėl neturėjo pagrindo taikyti Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsnio nuostatų ir reikalauti pateikti papildomą garantiją.

Tuo pačiu pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju nebuvo motyvuotas ir papildomai reikalautos 2 443 Eur garantijos dydis, todėl pareiškėjui sunku apsiginti ir nurodyti prieštaravimus dėl jo. Pareiškėjas preziumuoja, kad Klaipėdos muitinė vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsnio nuostatomis ir mano, kad 2 443 Eur suma yra skirtumas tarp pareiškėjo deklaracijoje apskaičiuotos ir sumokėtos mokesčių 861 Eur sumos ir sumos, kuri, muitinės manymu, gali būti apskaičiuota. Kadangi Automobilis naudotas, po avarijos ir su defektais, mokėtina mokesčių suma yra 3 304 Eur (861 Eur +2 443 Eur). Taigi, Automobilio vertė yra apie 10 000 Eur be importo mokesčių.

Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas jau buvo sumokėjęs 2 191 Eur, kurių 861 Eur sudaro mokesčiai, tai tuo metu pareiškėjas muitinei jau buvo sumokėjęs 1 330 Eur (2 191 Eur – 861 Eur) dydžio užstatą. Teigia, kad muitinė papildomai pareikalavo iš pareiškėjo 3 773 Eur dydžio užstato, todėl už Automobilį pareiškėjas turi sumokėti 4 634 Eur mokesčių, o jo vertė yra apie 13 500 Eur be importo mokesčių.

Pareiškėjui akivaizdu, kad Klaipėdos muitinės reikalautas garantijos dydis apskaičiuotas netinkamai ir yra per didelis, nes galimai ,,nustatytos“ 11 metų senumo Automobilio po avarijos muitinės vertės (10 000 Eur ar 13 500 Eur be mokesčių), nuo kurių galimai buvo apskaičiuotas garantijos dydis yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir neatitinka tokio pobūdžio transporto priemonių rinkos kainų. Tai, anot pareiškėjo, patvirtina jo pateikta Vertinimo ataskaita, kurioje Automobilio rinkos kaina yra 5 310 Eur, įskaitant ir importo mokesčius, kurie sudarytų apie 1 300 Eur). Paaiškina pateikęs Vertinimo ataskaitą Muitinės departamentui kartu su skundu, tačiau Muitinės departamentas jos nevertino.

Apibendrindamas nurodo, kad Klaipėdos muitinė neturėjo teisės reikalauti iš pareiškėjo papildomos garantijos, kurios dydis nepagrįstas ir akivaizdžiai per didelis.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime nurodo su skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjas Automobilį įsigijo 2021-01-21 Islandijoje, aukcione ir jį, kaip nurodyta transporto priemonės registracijos liudijime, registravo savo vardu Islandijoje, t. y. nagrinėjamu atveju Automobilis aukciono metu nebuvo parduotas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją. Nesant pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją sandorio, sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas importuojamos prekės muitinės vertės nustatymui netaikytinas.

Atsakovas teigia iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad pareiškėjo pateikta Islandijos eksporto deklaracija surašyta 2021-04-15, siuntėjas - V. T., gavėjas – UAB „Westimport“, prekių pristatymo sąlygos - FOB. t. y. (Franko laivo denis) - pagal šį terminą pardavėjas neapmoka pagrindinio transportavimo išlaidų ir visus įsipareigojimus perduoda pirkėjui, kai prekės yra įkeliamos per laivo bortą nurodytame išsiuntimo uoste. Pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į pirkėjo nurodytą laivą ir gauti muitinės leidimą jas išvežti.

Paaiškina, kad nagrinėjamuoju atveju deklaruojant Automobilį išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaracijoje nurodyti kiti duomenys: siuntėjas - Smart Bilar EHF, gavėjas - V. Ž. T., prekių pristatymo sąlygos — CIF Klaipėda, t. y. (kaina, draudimas ir frachtas) — pagal šį terminą pardavėjas apmoka pagrindinio transportavimo išlaidas, organizuoja transportavimą bei apmoka transportavimo išlaidas iki nurodyto paskirties uosto. Pardavėjas privalo gauti leidimą išvežti prekes bei sudaryti draudimo sutartį.

Pažymi, kad tuo metu, kai buvo įforminta eksporto procedūra (2021-04-15), Automobilis daugiau nei mėnesį jau buvo saugomas Klaipėdos muitinės sandėlyje, PVM sąskaita faktūra serija SAU Nr. 4306 už ekspedijavimo paslaugas išrašyta 2021-04-20, t. y. jau po to kai prekė du kartus buvo deklaruota išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Eksporto deklaracijoje nėra žymos, kad eksportas įformintas retrospektyviai, nėra eksporto šalies muitinės atžymų apie atliktą tikrinimą.

Muitinės departamentas teigimu, teritorinė muitinė turėjo teisę ir pareigą pareikalauti papildomos garantijos, kurios dydžio pakaktų padengti galinčią atsirasti skolą muitinei. Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant garantijos dydį ginčo prekės muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. naudojant viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytas kainas – 14 810 Eur. Paaiškina, kad Automobilio importo kaina be mokesčių ir pelno yra 9 882 Eur, nuo jos muitinio įforminimo metu ir buvo apskaičiuotas reikalaujamos garantijos dydis (998 Eur muito ir 2 306 Eur PVM (iš viso – 3 304 Eur), deklaracijoje deklaruota 239 Eur muito ir 622 Eur PVM (iš viso – 861 Eur); skirtumas - 2 443 Eur). Teigia, kad pareiškėjas muitinio įforminimo metu pateikė tris mokėjimo pavedimus (899 - kiti užstatai, 800 - išankstinės mokesčių įmokos) 2 191 Eur sumai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė reikiamo dydžio garantijos (užstato), Klaipėdos muitinė pagrįstai 2021-04-24 neišleido ginčo prekės. Pažymi, kad muitinio įforminimo metu apskaičiuojant garantijos dydį, ekspedijavimo išlaidos (PVM sąskaita faktūra SAU Nr. 4306; 330 Eur) nebuvo įtrauktos į prekių apskaičiuojamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM. Įvertinus šias išlaidas reikalaujamos garantijos dydis turėjo būti – 2 512 Eur. (998 Eur muito ir 2 375 Eur PVM (iš viso – 3 373 Eur). deklaracijoje deklaruota 861 Eur; skirtumas - 2 512 Eur)

Pažymi, kad kartu su skundu Muitinės departamentui pateikta Vertinimo ataskaita nedaro įtakos muitinio įforminimo metu apskaičiuotos garantijos dydžiui, nes Vertinimo ataskaita nebuvo pateikta Klaipėdos muitinei muitinio įforminimo metu muitinei ir pareiškėjas nepageidavo pagal ją nustatyti Automobilio muitinę vertę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos muitinė atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo analogiškus argumentus kaip ir Muitinės departamentas. Papildomai paaiškino, kad, esant pagrįstoms abejonėms, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, muitinė turėjo teisę ir pareigą pareikalauti papildomos garantijos, kurios pakaktų sumos, apskaičiuotos pagal muitinės deklaracijos duomenis, ir sumos, kurią paskiausiai gali tekti sumokėti, skirtumui padengti. Pareiškėjui atsisakius pateikti garantiją (užstatą), Klaipėdos muitinė pagrįstai 2021-04-24 neišleido ginčo prekės.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. Papildomai nurodė, kad automobilį įsigijo Islandijoje aukcione, jį pardavinėjo draudimo kompanija. Nurodė, kad eksporto deklaraciją islandų kalba pateikė su 2021-04-15 importo deklaracija, 2021-03-10 automobilis buvo muitinės sandėlyje pagal kitą deklaraciją. Paaiškino pats deklaracijų nerengiantis, tai daro muitinės tarpininkas, kuris nurodo ir datas jose. Pažymėjo, kad tą pačią dieną pateikė du automobilius, už Ford markės automobilį sumokėjo mokesčius ir jis buvo išleistas. Paaiškino, kad užstato nemokėjo, nes yra buvę atvejų, kai užstatas pareiškėjui nebuvo grąžintas. Be to, pareiškėjui neaišku, kodėl jis turi mokėti užstatą už seną automobilį. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu automobilis yra išmuitintas, tačiau jis yra prastos būklės. Nurodo netekęs visų į automobilį investuotų pinigų. Paaiškino, kad teismo įpareigojimo pateikti 2021-03-10 deklaracijos vertimą neįvykdė, kadangi mano, kad vertimo nereikia, nes deklaracijos visur yra vienodos.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjo skundu, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad apeliacinės instancijos teismas jau yra konstatavęs, kad pagrįstai buvo reikalauta pareiškėjui pateikti garantiją. Paaiškino, kad buvo pateikta importo deklaracija ir papildomi dokumentai. Pareigūnai nustatė prieštaravimus ir neatitikimus, todėl jiems kilo abejonių. Sandėris įvyko Islandijoje, automobilis buvo registruotas pareiškėjo vardu. Pareiškėjas dalį užstato sumokėjo ir, jeigu būtų sumokėjęs visą užstato sumą, automobilis būtų buvęs išleistas į apyvartą, pareiškėjas būtų galėjęs juo naudotis, kol bus atliekamas patikrinimas. Mano, kad kiekviena pareiškėjo nurodyta situacija turi būti vertinama individualiai.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjas 2021-01-21 Islandijoje aukcione įsigijo 2010 m. pagamintą lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S 400 Hybrid aut.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, naudodamasis muitinės tarpininko UAB „Saugos“ paslaugomis, 2021-04-24 pateikė elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. 21LTLC0100IM0B02B7 išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, kurioje deklaravo minėtą automobilį, nurodė, kad jis yra su defektais. Kartu pareiškėjas pateikė 2021-01-20 pirkimo - pardavimo sąskaitą, 2021-02-15 techninį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-04-20 PVM sąskaitą-faktūrą už ekspedijavimo paslaugas SAU Nr. 4306, 2021-04-15 Islandijos eksporto deklaraciją Nr. UT24015. Muitinės deklaracijoje deklaruota 2 393,88 Eur automobilio sandorio muitinė vertė. Apskaičiuoti importo mokesčiai (239 Eur muito ir 622 Eur PVM) buvo sumokėti iš anksto mokestiniais pavedimais: 2021-03-29 – 1 534 Eur; 2021-04-07 - 629 Eur; 2021-04-08 - 28 Eur.

Pareiškėjui pateikus muitinės deklaraciją, jis susirašinėjo su Klaipėdos muitine, vykdydamas jos nurodymus, pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl deklaruotos vertės ir pateiktų dokumentų bei dokumentų vertimus.

Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad: 1) pareiškėjo pateikti dokumentai ir juose esanti informacija nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės, nes informacija neišsami ir (arba) prieštaringa; 2) muitinės deklaracijoje nenurodomos ekspedijavimo išlaidos, tuo pačiu ir už gabenimą iš uosto iki sandėlio, tačiau pateikta nauja ekspedijavimo sąskaita, todėl kyla abejonių, ar į apmokestinamąją vertę įtrauktos visos išlaidos; 3) pateiktoje sąskaitoje aukciono mokesčiai taip pat nenurodyti, todėl kyla abejonių, ar į deklaruojamą vertę įtrauktą visa už automobilį sumokėta suma; 4) įvertinus pareiškėjo atsakymus, Klaipėdos muitinės turimus duomenis ir informaciją, Klaipėdos muitinei kilo abejonės, ar deklaruota automobilio vertė atspindi visą faktiškai sumokėtą ar mokėtiną sumą už prekę, parduotą eksportui į Sąjungos teritoriją. Klaipėdos muitinė nusprendė tikrinti deklaraciją po prekių išleidimo ir paprašė iki 2021-04-23 pateikti ne mažesnę kaip 2 443 Eur dydžio papildomą garantiją (užstatą).

Pareiškėjas Klaipėdos muitinės nustatytu terminu papildomos garantijos nepateikė, todėl skundžiamu Klaipėdos muitinės sprendimu importo deklaracija neišlesta (2021-04-24 žinutė).

Pareiškėjas su Klaipėdos muitinės sprendimu nesutiko ir pateikė 2021-05-06 skundą Muitinės departamentui, prašydamas peržiūrėti importo procedūrą pagal sandorio metodą ir įforminti naują importo deklaraciją. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė skundą pagrindžiančius dokumentus, taip pat ir Vertinimo ataskaitą.

Muitinės departamento sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Muitinės departamentas konstatavo, kad Klaipėdos muitinė pagrįstai suabejojo deklaruoto sandorio verte ir pagrįstai pareikalavo pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų sumos, apskaičiuotos pagal muitinės deklaracijos duomenis, ir sumos, kurią galiausiai gali tekti sumokėti, skirtumui padengti.

Ginčas byloje kilo dėl muitinės deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM0B02B7 įforminto Klaipėdos muitinės 2021-04-24 sprendimo neišleisti deklaruoto automobilio (prekės) ir Muitinės departamento 2021-07-22 sprendimo Nr. 1A-137 „Dėl V. Ž. T. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-11-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1193-872/2022 konstatavo, kad Muitinės departamento sprendimas priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, todėl panaikino Muitinės departamento sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023-12-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-11-24 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad iš Muitinės departamento sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio priimtas šis administracinis aktas, jame pateikti motyvai, kuriais grindžiamas atsakymas pareiškėjui, t. y. išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos, todėl Muitinės departamento sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Muitinės departamento sprendimą neteisėtu tik dėl jo prieštaravimo VAĮ 10 straipsnio nuostatoms. LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui kilo pareiga iš esmės patikrinti Muitinės departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės įvertinti jame išdėstytus motyvus.

Iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, Regionų administracinis teismas konstatavo, kad Muitinės departamento sprendimas priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą - neįvertinti pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai, dėl jų išsamiai nepasisakyta, todėl sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nepakankamai motyvuotas individualia pareiškėjo situacija. Atsižvelgdamas į tai, Regionų administracinis teismas 2024-05-07 sprendimu panaikino Muitinės departamento sprendimą ir įpareigojo Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

LVAT 2024-11-06 nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo 2024-05-07 sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje LVAT konstatavo, kad LVAT 2023-12-06 nutartyje pripažino, jog Muitinės departamento sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kad šis sprendimas priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl iš esmės nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne Muitinės departamento sprendimas, bet Klaipėdos muitinės sprendimas, kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo LVAT 2023-12-06 nutartyje išdėstytu VAĮ nuostatų aiškinimu, iš esmės nevertino Klaipėdos muitinės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neišnagrinėjo ginčo iš esmės.

Vienas iš pareiškėjo skundo argumentų - Klaipėdos muitinė nepagrįstai atsisakė taikyti sandorio vertės metodą.

Prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 70-74 straipsnių, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, įgyvendinimo taisyklės, (toliau - Įgyvendinimo taisyklės) 127-146 ir 347 straipsnių, ir Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 „Dėl Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) nuostatomis, t. y. laikantis prekių muitinio įvertinimo metodų taikymo nuoseklumo.

Iš nurodytų nuostatų turinio matyti, kad prekių muitinė vertė visų pirma nustatoma taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą. Muitinei turi būti pateikti visi turimi dokumentai, įrodantys pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. turi būti deklaruojama visa faktiškai sumokėta ar mokėtina už parduodamą eksportui į Sąjungos muitų teritoriją naudotą transporto priemonę pinigų suma, įskaitant transporto priemonės gabenimo iki įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas. Jei muitinio tikrinimo metu muitinė nustato, kad sandorio metodas negali būti taikomas, nuosekliai taikomi kiti muitinio įvertinimo metodai.

Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnio 1 dalimi, jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį (Įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnio 2 dalis). Pagal Muitinės kodekso 91 straipsnį jeigu garantijos pateikti neprivaloma, muitinė visuomet reikalauja ją pateikti, kai nėra įsitikinusi, kad importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai bus sumokėti per nustatytą laikotarpį. Muitinės nustatytas garantijos dydis neturi viršyti 90 straipsnyje nurodyto dydžio. Pagal Muitinės kodekso 90 straipsnio nuostatas jeigu garantiją pateikti privaloma, muitinė nustato jos dydį, kuris turi būti lygus tiksliai apskaičiuotai importo ar eksporto muito sumai, atitinkančiai skolą muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų sumai, jei tą dydį įmanoma tiksliai nustatyti tuo metu, kai reikalaujama pateikti garantiją. Jeigu tikslaus garantijos dydžio nustatyti negalima, šis dydis nustatomas atsižvelgiant į didžiausią muitinės nustatytą importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurie atsirado arba gali atsirasti, sumą (1 dalis). Nedarant poveikio 95 straipsniui, jeigu bendroji garantija pateikiama užtikrinant importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolas muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurių suma laikui bėgant kinta, sumokėjimą, nustatomas toks šios garantijos dydis, kad jo visuomet pakaktų importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolas muitinei, ar kitų privalomųjų mokėjimų sumokėjimui užtikrinti (2 dalis).

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsnį jei muitinė mano, kad, patikrinus muitinės deklaraciją, mokėtina importo ar eksporto muito arba kitų privalomųjų mokėjimų suma gali viršyti sumą, apskaičiuotą pagal muitinės deklaracijos duomenis, prekės išleidžiamos tik pateikus garantiją, kurios pakaktų sumos, apskaičiuotos pagal muitinės deklaracijos duomenis, ir sumos, kurią galiausiai gali tekti sumokėti, skirtumui padengti. Tačiau, užuot pateikęs tokią garantiją, deklarantas gali prašyti, kad būtų iš karto pranešta apie skolą muitinei, kuri galiausiai gali susidaryti už prekes.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas 2021-04-20 deklaracijoje nurodė tokius duomenis: siuntėjas – Smart Bilar EHF, gavėjas – V. Ž. T., deklarantas – UAB „Saugos“, pristatymo sąlygos - CIF Klaipėda; 2021-04-15 deklaracijoje nurodė tokius duomenis: siuntėjas V. T., gavėjas – UAB „Westimport“, deklarantas – Jonar Transport hf., pristatymo sąlygos – FOB. Taigi pareiškėjas, deklaruodamas automobilio išleidimą į laisvą apyvartą muitinės procedūrai nurodė kitus duomenis.

Pagal „Incoterms“ sąlygas CIF (kaina, draudimas ir frachtas) pardavėjas laikosi tokių pačių įsipareigojimų kaip naudojant CFR (kaina ir frachtas), tačiau dar turi sumokėti draudimo mokesčius; kaip ir naudojant CIF, reikalaujama tik mažiausio draudimo, jei pirkėjui reikia didesnio draudimo, už jį turi sumokėti pats, atsakomybė iš pardavėjo pereina pirkėjui, kai prekės yra laive). Pagal „Incoterms“ sąlygas FOB FOB (franko laivo denis) pardavėjas prisiima visas išlaidas ir riziką, kol prekės pristatomos į laivo denį, pardavėjas taip pat sumoka eksporto mokesčius, pirkėjas prisiima visą atsakomybę, vos tik prekės pasiekia denį, atsakomybė iš pardavėjo pereina pirkėjui, kai prekės pristatomos į laivą.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjui 2021-04-15 įforminant eksporto procedūrą, Automobilis daugiau nei mėnesį jau buvo saugomas Klaipėdos muitinės sandėlyje, PVM sąskaita faktūra serija SAU Nr. 4306 už ekspedijavimo paslaugas išrašyta 2021-04-20, t. y. jau po to, kai prekė du kartus (2021-04-07 ir 2021-04-10) buvo deklaruota išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Eksporto deklaracijoje nėra žymos, kad eksportas įformintas retrospektyviai, nėra eksporto šalies muitinės atžymų apie atliktą tikrinimą.

Pareiškėjo pateiktoje 2021-03-31 deklaracijoje, įformintoje 2021-04-07, Nr. 21LTLC0100IM087CC8siuntėju nurodytas Smart Bilar EHF, gavėjas – V. Ž. T., deklarantas UAB „Westimport“, pristatymo sąlygos – CIF.

Pareiškėjo pateiktoje 2021-04-08 deklaracijoje, įformintoje 2021-04-10, Nr. 21LTLC0100IM098500, siuntėju nurodytas Smart Bilar EHF, gavėjas – V. Ž. T., deklarantas UAB „Westimport“, pristatymo sąlygos – CIF.

Iš susirašinėjimo matyti, kad Klaipėdos muitinei kilo abejonės dėl sandorio metodo taikymo nagrinėjamuoju atveju, kadangi pareiškėjas, įsigijęs automobilį ir jį įregistravęs savo vardu, nepardavė jo eksportui į Sąjungos teritoriją, be to, 2021-04-08 deklaracijoje buvo įtrauktos UAB „Westimport“ ekspedijavimo išlaidos, tačiau 2021-04-20 deklaracijoje jos nebuvo nurodytos, bet pateikta nauja ekspedijavimo sąskaita. Tuo pačiu pareiškėjo buvo prašoma pateikti dokumentus, įrodančius CIF pristatymo sąlygas, tačiau pareiškėjas teigė, kad yra pateikęs Islandijos muitinės deklaraciją, pardavėjo dokumentus, pinigų priėmimo kvitą, nurodė, kad kaina yra tikra ir daugiau jokių dokumentų pateikti negalintis.

Pagal Įvertinimo taisyklių 13.2.2 punktą naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikomas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 140 straipsnyje nurodytu atveju, jeigu muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti neišsamūs duomenys arba jų teisingumas kelia abejonių ir deklaruota naudotų transporto priemonių sandorio vertė skiriasi (yra mažesnė) nuo panašių naudotų transporto priemonių importo kainų, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Muitinės departamento aprobuotame Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) (toliau – Katalogas) ir vadovaujantis Taisyklių IV skyriaus nuostatomis, o importuotojas nepateikia informacijos, pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę, arba pateiktos informacijos nepakanka deklaruotos sandorio vertės pagrindimui.

Pareiškėjui nepašalinus aprašytose deklaracijose nurodytų netikslumų, pagrįstai Klaipėdos muitinė netaikė sandorio vertės metodo ir įpareigojo pareiškėją pateikti 2 443 Eur dydžio papildomą garantiją (užstatą).

Pareiškėjas tuo pačiu nesutinka su Klaipėdos muitinės apskaičiuotu reikalautos garantijos dydžiu, vadovaujasi Vertinimo ataskaita ir nurodo, kad reikalautos garantijos suma galėjo būti 1 300 Eur.

Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais, kadangi nustatant pareiškėjui mokėtinos garantijos sumą, Klaipėdos muitinei Vertinimo ataskaita nebuvo pateikta, todėl garantijos suma apskaičiuota pagal VšĮ „Emprekis“ konsultaciją pagal pareiškėjo deklaruoto automobilio modifikaciją, kaip tai įtvirtinta Klaipėdos sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įvertinimo taisyklių 18-19 punktuose.

Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos muitinės sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 1 dalį šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Nagrinėjamuoju atveju į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių pateikimą muitinei, jų muitinį tikrinimą ir sprendimų priėmimą reglamentuoja Muitinės kodekso ir jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pagal Muitinės kodekso 5 straipsnio 39 punktą sprendimas – bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims. Pagal Muitinės kodekso 6 straipsnio 1 dalį visi informacijos, pavyzdžiui, deklaracijų, prašymų ar sprendimų mainai tarp muitinių tarpusavyje ir tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, taip pat tokios informacijos saugojimas, kaip reikalaujama pagal muitų teisės aktus, vykdomi naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos mainų ir saugojimo tikslais nustatomi bendri duomenų reikalavimai (6 straipsnio 2 dalis). Pagal Muitinės kodekso 44 straipsnio 1 dalį bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.

2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446), 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad prašymams ir sprendimams reikalingos informacijos mainams ir saugojimui taikomi A priede nurodyti bendrieji duomenų reikalavimai, o deklaracijoms, pranešimams ir muitinio statuso įrodymams reikalingos informacijos mainams ir saugojimui taikomi B priede nurodyti bendrieji duomenų reikalavimai.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 1 ir 2 dalis su Kodekso 6 straipsnio 2 dalyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 2 straipsnyje nurodytais bendraisiais duomenų reikalavimais, kurių laikantis keičiamasi prašymams ir sprendimams būtina informacija ir ji saugoma, susiję formatai ir kodai išdėstyti A priede, o formatai ir kodai, kurių laikantis keičiamasi deklaracijoms, pranešimams ir muitinio statuso įrodymui būtina informacija – B priede.

Pagal Muitinės įstatymo 52 straipsnį deklaracijų, pranešimų, prašymų, sprendimų ir kitų dokumentų bei informacijos, naudojamų atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą, turinį ir formą bei jų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo tvarką, įskaitant duomenų mainų tarp asmenų ir muitinės įstaigų naudojantis muitinės informacinių sistemų priemonėmis sąlygas, arba konkrečius su tuo susijusius reikalavimus, kai juos nustatyti priskirta Europos Sąjungos valstybių narių arba muitinės kompetencijai, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

Pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-10-11 įsakymu Nr. 1B-822 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.12 punktą jeigu importo muitinės įstaiga, atlikdama jai pateiktos importo deklaracijos, ją papildančių dokumentų ir (arba) atitinkamų prekių muitinį tikrinimą, nustato neatitikimus, dėl kurių prekės negali būti išleistos, ji priima sprendimą neišleisti importuojamų prekių („Sprendimas neišleisti importuojamų prekių“) ir apie tokį importo muitinės įstaigos sprendimą deklarantas informuojamas elektroniniu pranešimu IEI51LT, kuriame nurodomas atitinkamas kodas iš Sprendimų dėl muitinio įforminimo pabaigos klasifikatoriaus ir neišleidimo priežastys. Išsiuntus deklarantui elektroninį pranešimą IEI51LT atitinkamos importo deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu.

Nagrinėjamuoju atveju muitinio įforminimo metu Klaipėdos muitinės sprendimas priimtas ir įformintas laikantis aptartų teisės aktų reikalavimų, t. y. 2021-04-20 deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM0B02B7 nurodytas kodas – 99 iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. 1B-474 patvirtinto Sprendimų dėl muitinio įforminimo pabaigos klasifikatoriaus, neišleidimo priežastis – per nustatytą laikotarpį nepateikta papildoma garantija ar užstatas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju Klaipėdos muitinės sprendimui netaikytinos VAĮ nuostatos, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos muitinės argumentai aiškiai išdėstyti 2021-04-24 patikrinimo akte, be to, pareiškėjui jie buvo aiškūs ir suprantami, nes jis dėl jų pasisakė teismui pateiktame skunde.

Vertinant Muitinės departamento sprendimą, iš jo turinio matyti, kad Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė „peržiūrėti importo procedūrą pagal sandorio metodą“, įvertino visus pareiškėjo muitinio įforminimo metu bei kartu su skundu Muitinės departamentui pateiktus dokumentus bei Klaipėdos muitinės nustatytas faktines aplinkybes, sukėlusias abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės. Muitinės departamento sprendime teisės aktų nuostatomis pagrįstas Klaipėdos muitinės sprendimo neišleisti Automobilio pagrįstumas ir teisingumas. Aplinkybė, kad Muitinės departamento sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, jau yra patvirtinta LVAT 2023-12-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. Ž. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Erminijus BaziulisVioleta PetkevičienėIeva Saudargaitė