- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-577/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Donato Šerno
- Ieškovas
- B. A.
- Trečiasis asmuo
- T. A., A.
- Advokatai
- Gerutis Niaura
- Kategorijos
- 73.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-1690-413/2010 pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai Vytauto Kuzo paslaugų įmonei ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims T. A. , A. A. ir R. A. dėl draudimo išmokos priteisimo ir draudimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Vytauto Kuzo paslaugų įmonei kreipėsi ieškovė B. A. ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Vytauto Kuzo paslaugų įmonės 110 000 Lt draudimo sumą, kurią atsakovas gavo pagal 2005 m. gegužės 26 d. draudimo sutartį NAD Nr. 100240 ir pripažinti 2005 m. gegužės 26 d. draudimo sutarties NAD Nr. 100240 dalį dėl naudos gavėjo neteisėta ir negaliojančia.
Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. kovo 11 d. vairuotojai-ekspeditoriai S. A. ir U. A. , vykdydami įmonės savininko V. Kuzo 2006 m. kovo 1 d. įsakymą, įmonės interesais, automobiliu Iveko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus per Sankt Peterburgą į Maskvą vežė apie 21 t sveriantį kovinį. 2006 m. kovo 11 d. apie 14.45 val. vairuotojas – ekspeditorius U. A. , vairuodamas minėtą automobilį keliu „Rossija“ Maskvos kryptimi, 569,784 kilometre, Krescų rajone, Novgorodo srityje susidūrė su automobiliu Toyota Hiance, vairuojamu vairuotojo V. P. Susidūrimo metu buvo traumuotas automobilio Iveko dešinėje kabinos pusėje besiilsintis S. A. , kuris po valandos Čiudovo m. ligoninėje mirė. Dėl V. Kuzo paslaugų įmonės darbuotojo žūties atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, vadovaudamasis 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo sutartimi NAD Nr. 100240, išmokėjo šiai įmonei, kaip naudos gavėjui, 110 000 Lt draudimo išmoką. Taigi, ieškovės vyras S. A. žuvo nelaimingo atsitikimo pas atsakovą darbe metu, o atsakovas dėl šio įvykio gavo iš UAB DK „PZU Lietuva“ 110 000 Lt draudimo išmoką. Ieškovės nuomone, minėta išmoka priklauso jai, nes jos vyras nebuvo davęs sutikimo mirties atveju paskirti atsakovą naudos gavėju. Ieškovė taip pat teigė, kad byloje esantis sutikimas neaišku kada surašytas ir pasirašytas, neatitinka jam keliamų reikalavimų, be to, sutikime nurodyta, kad tik darbuotojo traumos, o ne jo žūties atveju įmonė galėjo būti laikoma draudimo išmokų gavėju.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo polisą atsakovas, kaip draudėjas, mirties, invalidumo ir traumų atvejais apdraudė savo įmonės 68 darbuotojus, naudos gavėju nurodydamas darbdavį (draudėją), t.y. pasinaudojo Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio lėšomis taisyklių 5.5 punkte numatyta sąlyga pasirinkti keletą draudžiamų rizikų bei pateikė apdraustųjų asmenų sąrašą draudikui (atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“). Teismas taip pat nustatė, kad draudikui pateiktame apdraustų asmenų sąraše įrašyta ir žuvusiojo S. A. pavardė, kur pastarasis savo parašu patvirtino, kad nelaimingo atsitikimo darbe bei traumos atveju draudimo išmokų gavėju būtų V. Kuzo paslaugų įmonė. Vertindamas draudimo sutartį, Draudimo taisykles ir sutikimą, jų tarpusavio ryšio, sudarymo tikslų ir tikrųjų ketinimų aspektu, teismas padarė išvadą, kad V. Kuzo paslaugų įmonė, sudarydama draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis sutartį, siekė apdrausti savo profesinę riziką ir turtinius interesus trimis nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, t.y. darbuotojo mirties, invalidumo ir traumos atvejais, ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovas negalėjo būti naudos gavėju, kad S. A. davė sutikimą gauti įmonei draudimo išmoką tik jo traumų, bet ne mirties atveju.
Teismas taip pat nustatė, kad pagal ieškovės pareiškimą 2007 m. balandžio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo tiriami ir ieškovės argumentai dėl dokumento (sutikimo) suklastojimo ir apgaulingo draudimo išmokos įgijimo. Ikiteisminis tyrimas 2008 m. rugpjūčio 5 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nes buvo nustatyta, kad V. Kuzas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismas pažymėjo, kad, paneigus ieškovės įtarimus ikiteisminio tyrimo byloje, ji šioje byloje taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti arba daryti bent prielaidą, kad S. A. parašas pateiktame draudikui apdraustų asmenų sąraše yra suklastotas. Teismas taip pat pažymėjo, kad S. A. sutikimo pagrindu V. Kuzo įmonei buvo išmokėta draudimo išmoka, todėl, pasitvirtinus ieškovės abejonėms dėl parašo tikrumo, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ne tik neturėjo teisės išmokėti draudimo išmokos, bet ir turėjo pareigą sumokėtą išmoką susigrąžinti iš V. Kuzo įmonės (DĮ 82 str. 3 d.). Atsakovo V. Kuzo įmonės atsiliepimų į ieškinį, įtariamojo V. Kuzo, liudytojų V. M. ir Z. V. parodymų ikiteisminio tyrimo byloje pagrindu teismas nustatė, kad, vykdant 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo sutartį, draudikui pateikiami darbuotojų (apdraustųjų) sąrašai dėl įmonėje vykusios darbuotojų kaitos buvo nuolatos tikslinami, ir pripažino, kad tai atitinka Draudimo taisyklių 5.2.2 punkto nuostatas. Faktą, kad apdraustų įmonės darbuotojų sąraše nebuvo nurodyti šių asmenų kodai, teismas pripažino formalaus pobūdžio aplinkybe, daugiau susijusia ne su ieškovės, o su atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ teisėmis ir pareigomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė B. A. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Šalies argumentai
1. Teismas sprendimą grindė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Draudimo įstatymo 112 straipsnyje yra nurodyti sveikatos draudimo ypatumai, tačiau tai nėra susiję su ieškiniu, kuriuo buvo prašoma patenkinti reikalavimą dėl gyvybės draudimo, o ne dėl sveikatos draudimo. Teismas neatkreipė dėmesio į dvi draudimo rūšis, t.y. gyvybės ir sveikatos draudimą, sąmoningai vadovavosi įstatymo norma, reguliuojančia sveikatos draudimą.
2 Teismas nepagrįstai nesivadovavo Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jos vyro gyvybės draudimo atveju būtų nurodyta kitas naudos gavėjas, o ne jis pats. Draudimo įstatymas nenumato, kad tais atvejais, kai darbdavys siekia apsaugoti savo turtinį interesą, susijusį su kito asmens gyvybe, įvykus draudžiamajam įvykiui, ir gauti draudimo išmoką, būtina draudimo sutartyje naudos gavėju nurodyti draudėją. Paskiriant draudėju ne apdraustąjį, o kitą asmenį, būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas, tačiau apdraustojo sutikimo nebuvo. Draudimo polisas, 2005 m. gegužės 27 d. darbuotojų sąrašas patvirtina, kad 68 darbuotojai buvo apdrausti, tačiau šiame sąraše nei vienas iš darbuotojų nėra pasirašęs, kad sutinka, jog naudos gavėjas būtų V. Kuzo paslaugų įmonė. S. A. 2005 m. gegužės 27 d. darbuotojų sąraše negalėjo būti nurodytas ir pagal minėtą draudimo polisą negalėjo būti apdraustas, nes V. Kuzo įmonėje dirbti pradėjo tik 2005 m. gruodžio 9 d. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad sąraše draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo polise NAD Nr. 100240 yra ir S. A. pavardė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra pateikta taikos sutartis, kurioje Vytauto Kuzo paslaugų įmonė pripažino jos 55 000 Lt reikalavimą.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad įmonė nepagrįstai pasisavino 110 000 Lt, kurie turėjo būti išmokėti apeliantei, nevertino dirbusių šioje įmonėje asmenų parodymų, jog sutikimo, kad draudimo išmoka būtų išmokėta V. Kuzo paslaugų įmonei, jie nepasirašė. S. A. parašas ant ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktų dokumentų nesutampa su parašu ant sutikimo, kurį pateikė V. Kuzas. Teigia, kad ant V. Kuzo pateikto sutikimo, kuris yra net be datos, yra ne jos vyro parašas. Atsakovas teismui nepateikė dokumento originalo su jos vyro parašu, todėl laikytina, kad jis iš viso nebuvo pasirašęs jokiame sąraše. Teismas nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad šį dokumentą pasirašė jos vyras, nors byloje nėra šio dokumento originalo, nėra atlikta ekspertizė, kuri patvirtintų arba paneigtų, kad dokumentą pasirašė jos vyras.
5. Teismas neatsižvelgė į Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis taisyklių Nr. 057 1.4.1, 1.4.2, 1.6, 5.2.2 punktų reikalavimus. Tais atvejais, kai naudos gavėjas nenurodytas, juo tampa apdraustojo teisėtas paveldėtojas. V. Kuzas teigė, kad jis draudė ne darbo vietas, bet konkrečius darbuotojus pagal sąrašą, tuomet neaišku, kokiu būdu į tą sąrašą galėjo būti įtrauktas jos mirusysis vyras. Teigia, kad draudimo kompanijai buvo pateiktas suklastotas dokumentas, sutikimas, kuriame sąmoningai nebuvo nurodyta jo surašymo data, nes jos vyras pas V. Kuzą 2005 m. gegužės 27 d. nedirbo. Taisyklių 5.2.2 p. nurodyta, kad draudžiamų asmenų sąraše turi būti nurodyta jų vardas, pavardė, asmens kodas, tačiau toks sąrašas teismui nepateiktas. Pasak apeliantės, draudimo sutartis galioja tik sąraše esantiems asmenims.
6. Pagal V. Kuzo pateiktą draudimo sutartį buvo apdrausti 68 V. Kuzo įmonės darbuotojai, tačiau šis sąrašas draudikui nebuvo pateiktas. Į bylą buvo pateiktas visiškai kitas sąrašas, kuriame nurodyti tik 63 asmenys. Pateiktas sąrašas laikytinas niekiniu, nes jame nėra nurodyti metai, kada buvo duotas sutikimas dėl draudimo išmokų. Neaišku, dėl kokių aplinkybių tik vienas asmuo - O. U. - yra nurodžiusi pasirašymo datą.
7. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad Vytautas Kuzas pasirašė Draudimo sumos mokėjimo pagal pakenkimo apdraustojo sveikatai aktą, kuriuo įsipareigojo, gavęs draudimo išmoką už nelaimingą atsitikimą, atsiskaityti su apdraustojo A. R. teisėtais paveldėtojais ir neturi Draudikui jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad UAB DK „PZU Lietuva“ vykdo ne gyvybės draudimo veiklą, kuriai išduota licenzija, taigi neturi teisės užsiimti gyvybės draudimu. Pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai, ši draudimo rūšis yra priskiriama sveikatos draudimo sutarčių porūšiui. Teigia, kad teismas pagrįstai taikė DĮ 5 skirsnio nuostatas. Apeliantė teigia, jog jos sutuoktinis nebuvo apdraustas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis sutartimi, tačiau tuo pačiu reikalauja priteisti draudiko išmokėtą draudimo išmoką, kuri nebūtų išmokėta, jei sutartis nebūtų sudaryta. Vykstant darbuotojų kaitai, sąrašas buvo nuolat tikslinamas, kaip to reikalauja Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio lėšomis taisyklių Nr. 057, 5.2.2. straipsnis. Pagal patikslintą ir draudiko turimą 2005 m. gruodžio 22 d. sąrašą buvo apdrausti 63 įmonės darbuotojai, tarp jų ir S. A. . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apdraustasis S. A. sutiko, jog draudimo bendrovės mokamų draudimo išmokų gavėju būtų Vytauto Kuzo paslaugų įmonė. Pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis taisyklių Nr. 057 14.1. straipsnį, draudimo išmoka mokama apdraustojo mirties dėl draudiminio įvykio metu patirtų kūno sužalojimų atveju, jei mirtis įvyksta per metus nuo nelaimingo atsitikimo dienos, t.y. įvykis yra draudžiamasis tuomet, kai apdraustojo mirtis yra ištikusios traumos pasekmė. Esant rašytiniam apdraustojo sutikimui, UAB DK „PZU Lietuva“ pagrįstai pervedė 110 000 Lt draudimo išmoką draudėjui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apdraustojo parašas yra suklastotas.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas bankrutuojanti V. Kuzo paslaugų įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad, atsižvelgiant į nemažą atsakovo darbuotojų kaitą, apdraustųjų darbuotojų sąrašas nuolat buvo tikslinamas (Taisyklių 5.2.2. p.). Byloje yra draudikui pateiktas darbuotojų sąrašas, kuriame yra ir S. A. parašas, kuriuo pastarasis nelaimingo atsitikimo atveju sutiko naudos gavėju paskirti atsakovą Vytauto Kuzo paslaugų imonę. Teismas pagrįstai taikė Daudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, jog apdraustojo S. A. sutikimas buvo gautas jau po draudimo sutarties sudarymo, neturi esminės įtakos nagrinėjamu klausimu, kadangi S. A. buvo apdraustas, patikslinus apdraustųjų asmenų sąrašą, o jo sutikimas dėl kito asmens (V. Kuzo paslaugų įmonės) paskyrimo naudos gavėju buvo gautas iki draudiminio įvykio. Kiekvieno naujo darbuotojo priėmimo į darbą atveju iš naudos gavėjo nėra reikalaujama sudaryti naują draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį, pakanka Draudikui pateikti patikslintus apdraustųjų asmenų duomenis ir pateikti jų raštiškus sutikimus (Taisyklių 5.2.2 p.). Atsakovas tikslindavo apdraustų įmonės darbuotojų sąrašą. Tik nesant teisėtai paskirto naudos gavėjo, ieškovė įgytų reikalavimo teisę į draudimo išmoką. Pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio lėšomis taisyklių Nr. 057 1.16 punktą nelaimingas atsitikimas darbe - įstatymų nustatyta tvarka ištirtas ir kompetentingų įstaigų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe įvykis, kurio padarinys - sveikatos sutrikimas, invalidumas ar mirtis. Visais šiais atvejais draudimo apsauga galioja, o duotas sutikimas paskirti naudos gavėją galioja visais trim atvejais. Draudimo sutartis, kuria paskirtas naudos gavėjas, yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl pripažintina, jog S. A. paveldėtojai turėtų teisę į draudimo išmoką tik tokiu atveju, jeigu naudos gavėjas būtų atsisakęs priimti draudimo išmoką. Šioms aplinkybėms neegzistuojant, S. A. paveldėtojai neturi teisės reikalauti jiems priteisti naudos gavėjui sumokėtą draudimo išmoką. Atsakovo įsipareigojimą atsiskaityti su paveldėtojais teismas pagrįstai įvertino kaip bendrąją taisyklę, kurios išimtis kaip tik yra S. A. duotas sutikimas dėl naudos gavėjo paskyrimo. Teismui pateikta taikos sutartis negali būti vertinama kaip dalinis ieškovo reikalavimų pripažinimas (LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010), kurio pagrindu teismas turėtų ieškinį tenkinti, tuo labiau, kad taikos sutartis pasirašyta ir teismo patvirtinta nebuvo. Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo liudytojų V. M. ir Z. V. parodymai, o šie dokumentai atitiko įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad sutikime esantis S. A. parašas yra suklastotas, tad teismas pagrįstai S. A. sutikimo dėl naudos gavėjo paskyrimo nepripažino niekiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pagal Civilinio kodekso 6.987 straipsnio nuostatą, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą, draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Draudimo įstatymas (toliau tekste DĮ). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį draudimas yra skirstomas į dvi draudimo šakas - gyvybės ir ne gyvybės draudimą, kurios savo ruožtu, yra skirstomas į atskiras grupes. Pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai ir yra viena iš šios draudimo šakos grupių. Pagal DĮ 2 straipsnio 19 dalies nuostatą, draudimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas yra draudimo liudijimas (polisas).
Šioje byloje esančio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 2005 m. gegužės 26 d. išduoto draudimo liudijimo (poliso) (t. 1, b.l. 149) nuorašas patvirtina, kad tarp šios bylos atsakovų - Vytauto Kuzo paslaugų įmonės ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią Vytauto Kuzo paslaugų įmonė, kaip draudėjas, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis apdraudė 68 darbuotojus pagal pateiktą sąrašą. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ patvirtintas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio lėšomis taisykles Nr. 057, pagal kurių 7.1, 8.1 punktų nuostatas draudimo objektas yra apdraustojo turtiniai interesai, susiję su kūno sužalojimais, invalidumu, mirtimi, ligonpinigiais ar dienpinigiais dėl nelaimingo atsitikimo, o nelaimingais atsitikimais laikomi tokie atvejai, kai apdraustojo kūnas staiga, nepriklausomai nuo apdraustojo valios, paveikiamas iš išorės ir padaroma žala sveikatai ar gyvybei. Taigi, sudarytoji draudimo sutartis, dėl kurios vykdymo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, nėra priskiriama gyvybės draudimo šakai ir draudimo įstatymo nuostatos, nustatančios gyvybės draudimo ypatumus, šioje byloje neturi būti taikomos.
2005 m. gegužės 26 d. išduoto draudimo liudijime, kurį pasirašė abi draudimo sutarties šalys, naudos gavėju yra nurodytas pats draudėjas - atsakovas Vytauto Kuzo paslaugų įmonė. Taigi, pagal draudimo sutarties nuostatas, įvykus draudiminiam įvykiui - nelaimingam atsitikimui, kai apdraustojo kūnas staiga, nepriklausomai nuo apdraustojo valios, paveikiamas iš išorės ir padaroma žala jo sveikatai ar gyvybei, draudimo sutartimi nustatyta draudimo išmoka turi būti išmokama ne apdraustajam asmeniui - atsakovo Vytauto Kuzo paslaugų įmonės darbuotojui, o pačiam draudėjui - darbdaviui, kurio lėšomis darbuotojas yra apdraustas. Tai iš esmės reiškia, kad atsakovas Vytauto Kuzo paslaugų įmonė, savo lėšomis sudarydama ginčijamą draudimo sutartį, faktiškai siekė apdrausti savo turtinius interesus, susijusius su galimais savo nuostoliais, kuriuos jis patirtų įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu padaroma žala jo darbuotojo sveikatai ar gyvybei.
Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ patvirtintų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio lėšomis taisyklių Nr. 057 (toliau tekste Draudimo taisyklės Nr. 057), pagal kurias, kaip standartines draudimo sąlygas, buvo sudaryta ginčijama draudimo sutartis, 5.3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai, sudarant draudimo sutartį, draudėjas naudos gavėju ketina paskirti asmenį, kuris nėra apdraustasis, ar pasiskirti naudos gavėju save, skiriant naudos gavėją, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės ir kilo ginčas dėl aplinkybės, ar atsakovas Vytauto Kuzo paslaugų įmonė, pasiskirdamas naudos gavėju save, laikėsi šios Draudimo taisyklių nuostatos, t.y. ar jis, pasiskirdamas naudos gavėju save, turėjo rašytinį apdraustojo, šiuo konkrečiu atveju darbuotojo S. A. , sutikimą.
Teigdama, kad apdraustojo S. A. rašytinio sutikimo nebuvo, apeliantė pažymi, kad S. A. 2005 m. gegužės 27 d. darbuotojų sąraše negalėjo būti nurodytas ir pagal minėtą draudimo polisą negalėjo būti apdraustas, nes V. Kuzo įmonėje dirbti pradėjo tik 2005 m. gruodžio 9 d.
Pagal Draudimo taisyklių Nr. 057 5.2.2 punkto nuostatą, nutrūkus draudėjo ir apdraustojo asmens darbo santykiams, draudimo apsauga šio asmens atžvilgiu pasibaigia. Draudėjas vietoje išbraukto apdraustojo gali pasiūlyti kitą asmenį - jeigu šio asmens rizika atitinka buvusio asmens draudimo riziką, jis bus laikomas apdraustuoju nuo kitos dienos, kai gautas rašytinis pranešimas. Taigi, draudimo apsauga pagal anksčiau sudarytą draudimo sutartį gali pereiti ir naujai paskirtam apdraustajam, kuris nebuvo apdraustas draudimo sutarties sudarymo momentu. Tarp draudimo sutarties šalių, šios bylos atsakovų nekilo ginčo, jog S. A. buvo apdraustas, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, kaip draudikas, tai pripažindamas, išmokėjo draudimo išmoką. Teigdama, kad S. A. pagal šioje byloje minimą draudimo polisą negalėjo būti apdraustas, tačiau reikalaudama draudimo išmokos, įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu S. A. buvo mirtinai sužalotas, ieškovė iš esmės pati pripažįsta, kad S. A. vis tik buvo apdraustas. Todėl vien aplinkybė, kad draudžiamų asmenų sąrašas, kuriame turi būti nurodyti šių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, teismui nėra nepateiktas ir kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su S. A. įtraukimo į ginčo draudimo sutartimi apdraustųjų asmenų sąrašą faktu bei aplinkybėmis, nėra pagrįsti ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
Iš byloje esančio 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b.l. 92-95) turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad V. Kuzas S. A. sutikimą dėl naudos gavėjo suklastojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, paneigus ieškovės įtarimus ikiteisminio tyrimo byloje, ji šioje byloje taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad S. A. parašas pateiktame draudikui apdraustų asmenų sąraše yra suklastotas. Vien apeliantės teiginiai, kad ant pateikto sutikimo esąs ne jos vyro parašas ir jos nurodytos aplinkybės, kad kiti pas atsakovą dirbę asmenys tokio sutikimo nepasirašę, bei kad nėra pateiktas sąrašo originalas, negali būti tinkami ir pakankami S. A. sutikimo suklastojimo įrodymai. Nesant įrodymų apie sutikimo suklastojimą, atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, kaip draudikui, pateikus jo paties patvirtintą sąrašą, kuriame po sutikimo, kad draudimo išmokų gavėju būtų paskirtas atsakovas Vytauto Kuzo paslaugų įmonė, tekstu yra nurodyta ir apdraustojo S. A. vardas, pavardė, parašas bei sutikimo data (t. 1, b.l. 150), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad draudėjas Vytauto Kuzo paslaugų įmonė naudos gavėju save pasiskyrė be apdraustojo sutikimo.
Kaip jau minėta šioje sutartyje, naudos gavėju atsakovas Vytauto Kuzo paslaugų įmonė buvo nurodytas draudimo sutarties sudarymą patvirtinančiame draudimo liudijime (polise) (t. 1, b.l. 140). Apeliaciniame skunde nurodyti Draudimo taisyklių Nr. 057 1.4.1, 1.4.2, 1.6, 5.2.2 punktai, į kurių reikalavimus, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs, nustato, kad pagal minėtas taisykles apdrausti gali būti fiziniai asmenys, o taip pat draudėjo nurodytos ir draudimo sutartyje įvardintos darbo vietos (pareigybės), bei apibrėžia naudos gavėjo sąvoką, pagal kurią naudos gavėjas yra draudimo sutartyje nurodytas arba apdraustojo paskirtas asmuo. Draudimo taisyklių Nr. 057 5.2.2 punkto nuostatos dėl draudimo apsaugos, nutrūkus draudėjo ir apdraustojo asmens darbo santykiams, pasibaigimo, bei draudimo apsaugos naujai apdraustuoju paskirtajam asmeniui, kuris nebuvo apdraustas draudimo sutarties sudarymo momentu, šioje nutartyje jau aptartos. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į Draudimo taisyklių Nr. 057 1.4.1, 1.4.2, 1.6, 5.2.2 punktų reikalavimus, iš esmės yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra pateikta taikos sutartis, kurioje Vytauto Kuzo paslaugų įmonė pripažino jos 55 000 Lt reikalavimą. Tačiau taikaus bylos sprendimo galimybių svarstymo ir taikos sutarties projekto pateikimo faktas negali būti vertinamas kaip besąlygiškas ieškinio pripažinimas, taigi ir ieškinyje nurodytų aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą, pripažinimas. Susitarimo dėl taikaus ginčo sprendimo šioje byloje šalys nepasiekė. Todėl, nagrinėjant bylą iš esmės, šis faktas negali būti naudojamas vienos šalies naudai prieš kitą šalį.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstas išvadas dėl draudimo sutarties sudarymo, naudos gavėjo paskyrimo ir sutarties galiojimo, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su bylos faktinių aplinkybių, o konkrečiai Draudimo sumos mokėjimo pagal pakenkimo apdraustojo sveikatai akto pasirašymu bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių liudytojų parodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir sprendimo negaliojimo pagrindo nesudaro, todėl šių aplinkybių teisėjų kolegija atskirai neaptaria.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, taigi bylą iš esmės išsprendė teisingai.
Atsakovai apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie šioje bylos stadijoje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 str. 21 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.