- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- B2-1690-413/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- T. A., A. A., R. A.
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai V. K. paslaugų įmonei ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims T. A., A. A. ir R. A. dėl draudimo išmokos priteisimo ir draudimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2006 m. kovo 11 d. vairuotojai – ekspeditoriai R. A. ir T. A., vykdydami įmonės savininko V. K. 2006 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. K-114, įmonės interesais, automobiliu Iveko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus per S. P. į Maskvą vežė apie 21 t sveriantį kovinį. 2006 m. kovo 11 d., apie 14.45 val., vairuotojas – ekspeditorius T. A., vairuodamas minėtą automobilį autokeliu „Rossija“ Maskvos kryptimi, 569,784 km., Krescų rajone, Novgorodo srityje, susidūrė su automobiliu T. H., vairuojamu vairuotojo S.V. P.. Susidūrimo metu buvo traumuotas automobilio Iveko dešinėje kabinos pusėje besiilsintis R. A., kuris po valandos Čiudovo m. ligoninėje mirė. Ryšium su V. K. paslaugų įmonės darbuotojo žūtimi, atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo sutartimi NAD Nr. 100240, išmokėjo V. K. įmonei, kaip naudos gavėjui, 110 000 Lt draudimo išmoką.
Šalies argumentai
Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą ir patikslintu 2007 m. kovo 26 d. ieškiniu (bylos Nr. 2-193-42/2008 T. 1, b. l. 166 – 168) prašė:
1) priteisti iš atsakovo V. K. paslaugų įmonės 110 000 Lt (šimtą dešimt tūkstančių litų) draudimo sumą, kurią atsakovas gavo pagal 2005 m. gegužės 26 d. draudimo sutartį NAD Nr. 100240 (kas ieškinio patenkinimo atveju būtų pagrindas patvirtinti nurodyto dydžio ieškovės finansinį reikalavimą bankroto byloje);
2) pripažinti 2005 m. gegužės 26 d. draudimo sutarties NAD Nr. 100240 dalį dėl naudos gavėjo neteisėta ir negaliojančia.
Šalies argumentai
Iškovė nurodė, kad jos vyras R. A. žuvo nelaimingo atsitikimo pas atsakovą darbe metu, ko pasekoje atsakovas gavo iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 110 000 litų draudimo išmoką. Ieškovės nuomone, minėta išmoka priklauso jai, nes jos vyras nebuvo davęs sutikimo mirties atveju paskirti atsakovą naudos gavėju. Nurodė, kad byloje esantis sutikimas neaišku kada surašytas ir pasirašytas, neatitinka jam keliamų reikalavimų, be to, sutikime nurodyta, kad tik darbuotojo traumos, o ne jo žūties atveju įmonė galėjo būti laikoma draudimo išmokų gavėju.
Atsiliepimas
Atsakovo bankrutuojančiai V. K. paslaugų įmonės atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2005 m. gegužės 26 d. draudimo sutartį NAD Nr. 100240 naudos gavėju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, buvo V. K. paslaugų įmonė. Žuvusiojo R. A. sutikimas dėl naudos gavėjo buvo išreikštas tinkama forma ir ieškovė savo argumentų ginčijamu klausimu nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Todėl, vadovaujantis 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis taisyklių Nr. 057 nuostatomis, draudimo bendrovė pagrįstai ir teisėtai draudimo išmoką išmokėjo V. K. įmonei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Siekdamas apsaugoti tiek savo, tiek darbuotojo (apdraudžiamojo) profesinę riziką ir interesus, darbdavys (draudėjas) gali sudaryti atitinkamai gyvybės arba sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų (Draudimo įstatymo (toliau ir DĮ) 98 str. 1d., 112 str. 1 d.). Turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe, yra draudimo objektas DĮ 2 straipsnio 19 dalies prasme, kurį įstatymas imperatyviai įpareigoja nurodyti draudimo taisyklėse (DĮ 77 str. 1 d. 4 p.). Tais atvejais, kai darbdavys (draudėjas) siekia apsaugoti savo turtinį interesą, susijusį su kito asmens gyvybe įvykus draudžiamajam įvykiui, ir gauti draudimo išmoką, būtina draudimo sutartyje naudos gavėju nurodyti draudėją (DĮ 98 str. 2 d., 102 str., 112 str. 2 d.). DĮ 98 straipsnio 3 dalyje ir 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, kurią būtina įvykdyti, paskiriant draudėju ne apdraustąjį, bet kitą asmenį: būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas. Esant tokiam raštiškam apdraustojo sutikimui, preziumuojama, kad naudos gavėjas turi teisėtą turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo polisą NAD Nr. 100240 atsakovas, (V. K. paslaugų įmonė), kaip draudėjas, mirties, invalidumo ir traumų atvejais apdraudė savo įmonės 68 darbuotojus, naudos gavėju nurodydamas darbdavį (draudėją), t.y. pasinaudojo Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio lėšomis taisyklių (toliau – Taisyklių) 5.5 punkte numatyta sąlyga pasirinkti keletą draudžiamų rizikų bei pateikė apdraustųjų asmenų sąrašą draudikui (atsakovui UAB DK „(duomenys neskelbtini)“) t.1, b.l. 148-156)). Pateiktame draudikui apdraustų asmenų sąraše įrašyta ir žuvusiojo R. A. pavardė, kur pastarasis savo parašu patvirtino, kad nelaimingo atsitikimo darbe bei traumos atveju draudimo išmokų gavėju būtų V. K. paslaugų įmonė. Pagal Taisyklių 1.6 punktą nelaimingas atsitikimas darbe - įstatymų nustatyta tvarka ištirtas ir kompetentingų įstaigų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe įvykis, kurio padarinys-sveikatos sutrikimas, invalidumas ar mirtis. Vertinant paminėtus dokumentus (Draudimo sutartį, Taisykles, Sutikimą) jų tarpusavio ryšio, sudarymo tikslų ir tikrųjų ketinimų aspektu galima daryti išvadą, kad V. K. paslaugų įmonė, sudarydama draudimo nuo nelaimingų atsitikimo darbdavio lėšomis sutartį, siekė apdrausti savo profesinę riziką ir turtinius interesus trimis nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, t.y. darbuotojo mirties, invalidumo ir traumos atvejais. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo teigti, kad atsakovas V. K. paslaugų įmonė negalėjo būti naudos gavėju, kad R. A. davė sutikimą gauti įmonei draudimo išmoką tik jo traumų, bet ne mirties atveju. Todėl ieškovės argumentai nurodytais pagrindais laikytini nepagrįstais.
Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad darbuotojų sąrašas dėl sutikimų naudos gavėjo paskyrimui, kurį darbdavys pateikė draudikui, yra niekinis, o R. A. parašas šiame sąraše yra suklastotas. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės pareiškimą 2007 m. balandžio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 64-1-00342-07, kurioje buvo tiriami ir ieškovės argumentai dėl dokumento (Sutikimo) suklastojimo ir apgaulingo draudimo išmokos įgijimo. Ikiteisminis tyrimas 2008 m. rugpjūčio 5 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, kadangi byloje nustatyta, kad V. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių (t.2, b.l. 92-95). Paneigus ieškovės įtarimus ikiteisminio tyrimo byloje, ji taip pat nepateikė į jokių duomenų ir į civilinę bylą, kurie leistų pagrįstai manyti arba daryti bent prielaidą, kad R. A. parašas pateiktame draudikui apdraustų asmenų sąraše būtų suklastotas (CPK 178 str.). Be to, būtent R. A. sutikimo pagrindu V. K. įmonei buvo išmokėta draudimo išmoka, todėl pasitvirtinus ieškovės abejonėms dėl parašo tikrumo, atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ne tik neturėjo teisės išmokėti draudimo išmokos, bet ir turėjo pareigą sumokėtą išmoką susigrąžinti iš V. K. įmonės (DĮ 82 str. 3 d.). Atsakovo V. K. įmonės atsiliepimais į ieškinį, įtariamojo V. K., liudytojų V. M. ir Ž. V. parodymais ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad vykdant 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo sutartį draudikui pateikiami darbuotojų (apdraustųjų) sąrašai, dėl įmonėje vykusios darbuotojų kaitos, buvo nuolatos tikslinami, kas atitiko ir Taisyklių 5.2.2 punkto nuostatas. Ieškovės argumentas, kad apdraustų įmonės darbuotojų sąraše nebuvo nurodyti šių asmenų kodai yra formalaus pobūdžio ir daugiau susiję ne su ieškovės, bet su atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ teisėmis ir pareigomis. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Sutikimą dėl naudos gavėjo pasirašė ne visi darbuotojai, kitų sąraše nurodytų darbuotojų sutikimo nepaneigia ir draudimo sutarties negaliojančia nedaro.
Remiantis išdėstytu laikytina, kad tenkinti ieškovės ieškinį jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.