- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-3097-1004/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01029-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. B., K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. B. ir K. B., kurį atstovauja globėjas B. B., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai B. B. ir K. B., kurį atstovauja globėjas B. B., kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų tėvas J. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra priėmęs savo sutuoktinės J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
2. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre J. B. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, pagalbinio ūkio pastatai bei kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav.) Šie pastatai yra pastatyti J. B. esant santuokoje su J. B., o pagal šio turto įgijimo laiku galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors jokie (nei įstatyminiai, nei testamentiniai) J. B. įpėdiniai paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui priimti jos palikimą valios neišreiškė, J. B. po sutuoktinės J. B. mirties liko gyventi jų bendrai įgytame name, statinius ir visą kitą likusį jų bendrai įgytą kilnojamąjį turtą: buitinę techniką (baldus (lovą, spintą), šaldytuvą, indus, patalynę bei jos asmeninius daiktus (papuošalus), valdė kaip savo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų teisines pasekmes – pareiškėjai galėtų realizuoti paveldėjimo teisę ir priimti palikimą po J. B. mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į J. B. turtines teises ir turtą, likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
5. Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką 2022 m. kovo 1 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo kopijos nustatyta, kad J. B. ir J. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimų kopijų nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), o J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 8). Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjai yra J. B. ir J. B. vaikai. J. B. ir J. B. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus (ūkinį pastatą ir malkinę) bei kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., įgijo būdami santuokoje (b. l. 11-13). Pareiškėjai yra priėmę savo tėvo J. B. palikimą paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b. l. 18-19). J. B. palikimas paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo nėra priimtas.
7. Teismas pritaria pareiškėjų nurodytoms faktinėms aplinkybėms, jog niekas po J. B. mirties nesikreipė į notarą, nekilnojamas turtas buvo registruotas J. B. nuosavybe, tačiau J. B. ir J. B. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o po J. B. mirties jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą įstatymo nustatytu terminu faktiškai valdydamas priimtą turtą, priėmė J. B. pergyvenęs sutuoktinis. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos rašytiniai duomenys.
8. Kaip minėta, J. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentavusios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 19 ir 38 straipsniai).
9. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pastebėtina, kad, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
10. Pareiškėjų argumentus, kad J. B. po sutuoktinės J. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir valdė, patvirtina šios bylos duomenys (J. B. po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name) bei tai, kad dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo prieštaravimų nepateikė ir suinteresuoti asmenys.
11. Tuo būdu, visų aukščiau išdėstytų duomenų visumos pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjų pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 448 straipsnis).
12. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl palikimo nustatyta tvarka gauti.
13. Byla vesta elektronine forma, todėl išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo nesusidarė ir jos nepriteistinos iš pareiškėjų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., per šešis mėnesius po sutuoktinės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui dėl palikimo nustatyta tvarka gauti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.