Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12277-1003/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama M. TŪB „Žaibas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Adminova“, kuri pateikė prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eurema“, tuo pačiu prašė uždrausti atsakovei ir atsakovės darbuotojams patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei ir atsakovės darbuotojams patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki atitinkamo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog atsakovė savo veiksmais gali apsunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nėra galimybės kitais būdais užtikrinti esamos padėties. Tikėtina, kad atsakovė ir jos darbuotojai ir toliau kiekvieną darbo dieną siektų patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas toliau tęsti atsakovės vykdomą veiklą, padarydamas žalos ieškovės turtui (išlaužiant duris, pakeičiant spynas, vartų mechanizmus ir kt., nemokant nuomos už toliau naudojamą tiek nekilnojamąją turtą, tiek kilnojamąjį turtą ir jį nudėvėtų). Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tolimesnis ieškinio nagrinėjimas iš viso netektų prasmės, nes neliktų ginčo objekto. Be to, laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, ir, atsižvelgiant į šalių pusiausvyros principą, neriboja atsakovės teisių labiau nei būtina. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikš, kad atsakovė neturės teisės neteisėtai patekti į ieškovės patalpas ir tokį laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą galės atitinkamai kvalifikuoti policijos pareigūnai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) UAB „Eurema“ prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės likviduojamos M. tikrosios ūkinės bendrijos “Žaibas” prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė apie tokio prašymo buvimą neinformavęs atsakovės ir tuo pažeidė CPK 148 str. 1 d. Be to, ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė, o teismas skundžiama nutartimi nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio dalyku. Skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas uždraudimas atsakovei ir jos darbuotojams patekti į patalpas – užtikrins galimai palankaus teismo sprendimo – uždraudimo atsakovei ir jos darbuotojams pakliūti į negyvenamąsias patalpas – įvykdymą.

3.2. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2463-440/2021 priimta nutartis netaikyti atsakovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, kadangi neatitinka 182 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Be to, ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovė visiškai nemoka nuomos mokesčio. Į atsakovės atsiskaitymų su ieškove suvestinę nėra įtraukta atsakovės ieškovei 2021-10-07 sumokėta 10 571,91 Eur nuompinigių suma, o teismas nepagrįstai skundžiama nutartį grindė dar ir tuo argumentu, kad atsakovė naudojasi turtu visiškai nemokėdama nuomos mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudimo patekti į ieškovei, likviduojamai bendrijai, priklausančias patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018).

9. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.

10. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).

11. Grįsdama atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, apeliantė nurodo, jog teismas skundžiama nutartimi nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio dalyku. Skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas uždraudimas atsakovei ir jos darbuotojams patekti į patalpas – užtikrins galimai palankaus teismo sprendimo – uždraudimo atsakovei ir jos darbuotojams pakliūti į negyvenamąsias patalpas – įvykdymą. Be to, apeliantės nuomone, teismo nutartimi yra pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra, atsakovės teisėti interesai, o ieškovei yra suteiktas nepagrįstas prioritetas. Teigia, jog atsakovė yra juridinis asmuo, joje dirba 26 darbuotojai, skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra trikdoma atsakovės veikla, darbuotojų patekimas į jų darbo vietas. Taipogi šiais adresais esančiuose pastatuose yra didelės vertės atsakovės turtas, t. y. skundžiama nutartimi yra uždrausta naudotis ne tik ieškovės, tačiau ir atsakovės turtu. Atsakovė turi nebaigtų vykdyti didelės vertės sutarčių, kurių neįvykdymas ar įvykdymas ne laiku pažeis tiek užsakovų, tiek atsakovės, tiek ir viešąjį interesus. Atsakovei būtų taikomos netesybos, o jų taikymas nepašalintų sutarčių vykdymo pažeidimo pasekmių. Neįvykdžius pradėtų vykdyti sutarčių, sutriktų atsakovės veikla. Vykdomos veiklos perkėlimui į kitas patalpas yra būtinos laiko sąnaudos: patalpų paieškai ir jų pritaikymui vykdomai veiklai, fiziniam persikraustymui, būtinos įrangos įsigijimui ir/ar nuomai ir kt. Dėl šių priežasčių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties net nėra įmanoma skubiai įvykdyti. Su šiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas sutinka.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu, prašydama priimti teismo sprendimą uždrausti atsakovei ir atsakovės darbuotojams patekti į ieškovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė nutraukė su atsakove 2020-10-19 sudarytą Negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/10/19-1 ir 2020-10-23 sudarytą Kilnojamojo turto nuomos sutartį 2020/10/23, kuriomis ieškovė atsakovės naudojimui perdavė negyvenamąsias ir administracines patalpas, esančias (adresu: duomenys neskelbtini), bei Kilnojamojo turto nuomos sutarties 2020/10/23 priede Nr. 1 nurodytą kilnojamąjį turtą. Nutrauktų sutarčių pagrindu ieškovė pakeitė patalpų spynas, jas užplombavo, siekiant užkirsti kelią kitų asmenų pateikimui į nurodytas patalpas ir tolimesniam patalpų naudojimui. Ieškovė nurodo, kad atsakovės darbuotojai siekia patekti į patalpas, gadina spynas, vartų mechanizmus ir pan., dėl ko kviečiama policija, prideda 2021-10-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus raštą, kuris patvirtina, jog 2021 m. spalio 7 d., 8 d. 11 d. fiksuoti 7 įvykiai adresu (duomenys neskelbtini). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė šiais motyvais, jog civilinė byla nebus išnagrinėta artimiausiu metu, todėl labai tikėtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ir jos darbuotojai ir toliau kiekvieną darbo dieną siektų patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas toliau tęsti atsakovės vykdomą veiklą, padarydama žalos ieškovės turtui (išlauždamas duris, pakeisdamas spynas, vartų mechanizmus ir kt., nemokant už nuomą toliau naudotų tiek nekilnojamąjį turtą, tiek kilnojamąjį turtą ir jį nudėvėtų). Taigi, ieškovė mano, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tolesnis nagrinėjimas iš viso netektų prasmės, nes neliktų ginčo objekto.

13. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tačiau priešingai, nei nurodo apeliantė ir sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės nurodomas argumentas, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tolesnis nagrinėjimas iš viso netektų prasmės, nes neliktų ginčo objekto, apskritai nesusijęs su antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y., jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia prevencinį ieškinį, kuriuo siekia uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), tačiau būsimą žalą sieja su veiksmais, kuriais pati ieškovė atliko nutraukusi Negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos sutartį bei Kilnojamojo turto nuomos sutartį su atsakove - uždraudė atsakovei naudotis nuomojamomis patalpomis ir kilnojamuoju turtu, pakeitė spynas, vartų mechanizmus, nusamdė saugos tarnybą, patyrė ir patiria išlaidas antstolio paslaugoms (aplinkybių konstatavimui) apmokėti ir mano, jog atsakovė išlauš duris, pakeis spynas, vartų mechanizmus ir kt., nemokės už nuomą toliau naudosis ieškovės turtu ir ji nudėvės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės pozicijai, jog tiek nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas, tiek ieškovės prevencinio ieškinio pagrįstumo klausimas yra civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, teismo sprendimai šiose bylose dar nėra priimti, todėl ieškovės argumentai apie nuomos sutarčių nutraukimo ir savo veiksmų teisėtumą, o atsakovės veiksmų neteisėtumą, yra nepagrįsti. Juo labiau, ieškovės savo rizika patiriamos išlaidos antstoliui faktinių aplinkybių konstatavimui, nėra niekaip susiję su atsakovės elgesiu, todėl negali būti vertinami kaip atsakovės daroma žala.

15. Pabrėžtina, jog siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, negali būti taikomos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikyta laikinojo apsaugos priemonė - laikinas uždraudimas atsakovei ir jos darbuotojams patekti į patalpas, niekaip užtikrina galimai palankaus teismo sprendimo – uždraudimo atsakovei ir jos darbuotojams pakliūti į negyvenamąsias patalpas – įvykdymo, taigi nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji laikinos apsaugos priemonės taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018). Taigi pritaikytos ne tik analogiškos ieškinio dalykui laikinosios apsaugos priemonės, bet ir neišpildančios abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, yra negalimos ir turi būti panaikintos.

16. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės UAB „Eurema“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės likviduojamos M. TŪB „Žaibas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Adminova“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Eurema“ atmesti.