- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-102-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01648-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. B. 119 468,26 Eur žalos atlyginimo, susijusios su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimu ir 5 proc. palūkanų nuo 2013 m. spalio 30 d., t. y. nuo bankroto bylos bendrovei iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 5 792,40 Eur žalos atlyginimo, susijusios su UAB „Auksinis Eršketas“ akcijų nuvertėjimu ir 5 proc. palūkanų nuo 2013 m. spalio 30 d., t. y. nuo bankroto bylos bendrovei iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 37 578 Eur dydžio moralinę žalą ir 5 proc. palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovas taip pat prašė teismo sumažinti mokėtiną žyminį mokestį, įpareigojant sumokėti 5 Eur žyminio mokesčio, o teismui atsisakius atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
3. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovo šeima yra socialiniai remtina (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu skyrė socialinę pašalpą), augina keturis mažamečius ir du studijuojančius vaikus. Ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. neturi darbo ir pastovių pajamų, todėl negali sumokėti žyminio mokesčio. Ieškovas pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieškovas neteikia duomenų apie jo valdomą registruotą turtą, turimas lėšas kredito įstaigose ir kita, jam yra skirta socialinė parama ir skiriant šia paramą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius atliko vertinimą, taigi, jau įvertino ieškovo finansine būklę ir konstatavo, kad jo finansinė padėtis yra prasta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui S. B. dvidešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo pirmosios instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė tik pažymą apie tai, kad jam skirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 2020 m. liepos 21 d. pažymas apie tai, kad ieškovas ir jo sutuoktinė yra bedarbiai. Ieškovas nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), taip pat ieškovas, prašydamas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio, nesumokėjo nei dalies žyminio mokesčio. Ieškovas šiuo konkrečiu atveju taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimybę ateityje sumokėti atidėtą žyminį mokestį.
6. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad egzistuoja pagrindas atleisti ieškovą nuo jam tenkančio sumokėti žyminio mokesčio (pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nepateikus minėtų įrodymų, ieškovas įpareigotas sumokėti 1 915 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas S. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, sumažinti mokėtiną žyminį mokestį, įpareigojant ieškovą sumokėti 5 Eur žyminio mokesčio, o teismui atsisakius atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
7.1. Teismas pažeidė ieškovo teises ir laisves įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Ši nutartis griauna pasitikėjimą Lietuvos Respublikos teisine sistema, kadangi ieškovui negalint sumokėti žyminio mokesčio, jis praranda galimybę kreiptis į teismą ir apginti savo pažeistas teises.
7.2. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovo šeima yra socialiniai remtina ir jai yra skirta socialinė pašalpa, augina keturis mažamečius vaikus ir jos nariai yra įregistruoti užimtumo tarnyboje, t. y. neturi darbo ir pajamų ieškinio padavimo dieną.
7.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius jau atliko ieškovo finansinės padėties vertinimą ir konstatavo, kad apelianto finansinė padėtis yra prasta – jis neturi pakankamai nuosavybės teise valdomo turto, piniginių lėšų, o gaunamos pajamos yra nepakankamos ir žemesnės už Lietuvoje nustatytą pragyvenimo minimumą, šeima yra socialiai remtina iš valstybės lėšų ir akivaizdžiai negali sumokėti 1 915 Eur žyminio mokesčio. Todėl akivaizdu, kad ieškovas pateikė teismui visus reikiamus įrodymus dėl savo turtinės padėties.
7.4. Teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir tokiu būdu užkirto galimybę ieškovui ginti savo pažeistas teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
9. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas S. B., kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, taip pat pateikė prašymą būti atleidžiamas nuo dalies 1 917 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, įpareigojant jį sumokėti 5 Eur žyminį mokestį, arba atidėti ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių tokių prašymų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti atitinkamus įrodymus arba sumokėti žyminį mokestį.
11. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
12. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleisti ieškovą nuo beveik visos žyminio mokesčio dalies mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose (pvz., CPK 83 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis) nustatytais atvejais. Asmuo, prašantis jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, savo sunkią turtinę padėtį turi pagrįsti į bylą teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią ieškovo turtinę padėtį, teismas galėtų tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
13. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie galimai turimą ieškovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019).
14. CPK 84 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas. Pagal šį straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
15. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo sudėtingą turtinę padėtį, įgalinančią, jo teigimu, atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, iš esmės prilygstančios visam žyminio mokesčio dydžiui, arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, grindžia sunkia finansine padėtimi, pastarąją įrodinėdamas socialinės pašalpos paskyrimu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei darbo neturėjimu. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje bei neginčijama skunde, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių prašymų pagrįstumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), ieškovas nepateikė.
17. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas bylos faktines aplinkybes, procesinio įstatymo nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti apie skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Apeliantui nepateikus įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti dėl ieškovui priklausančio turto (nekilnojamojo / kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kt.) bei jo vertės, taip pat Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą tokiems duomenims pateikti.
18. Vien ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius jau atliko ieškovo finansinės padėties vertinimą ir skyrė ieškovui socialinę pašalpą, neleidžia savaime konstatuoti esant pagrindą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
19. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tik nustatęs, jog asmens turtinė padėtis ieškinio pateikimo dienai yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas ir asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Apeliantas šiuo konkrečiu atveju prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo iš viso nemotyvavo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančius galimybę ateityje sumokėti atidėtą žyminį mokestį.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apibendrindamas aukščiau nustatytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.