- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- I-3897-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04081-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- S. S., O. D., P. P., Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, V. V., V. J., E. N., E. A.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Advokatai
- Marius Navickas, Jurgita Judickienė, Karolina Laurynaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjų S. S., O. D., P. P. (P. P.), E. A. atstovui advokatui Mariui Navickui, pareiškėjos Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos direktorei Jelenai Žurovskai ir atstovėms advokatei Jurgitai Judickienei, advokatei Karolinai Laurynaitei ir Lijai Tavdgiridzei, pareiškėjų V. V., V. J., E. N. atstovui Erikui Borusevičiui, atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovui Vytautui Nemeikai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, P. P., V. V., O. D., V. J., E. N., S. S., E. A. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-8; t. II, b. l. 1-8) kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai paaiškino, kad 2015-06-30 Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į susidariusią negatyvią situaciją dėl skubotai vykdomos mokyklų sistemos pertvarkos, priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1909.
Šia įstatymo pataisa iki 2017-09-01 buvo atidėtas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 41 straipsnio 2 dalies redakcijos įsigaliojimas bei 6 dalies pripažinimas netekus galios.
Ankstesnėje pakeistų straipsnių redakcijoje buvo nustatyta iki 2015-09-01 panaikinti vidurinės mokyklos tipą. Pakeitimo Įstatymo Nr. XII-1909, kuriuo pertvarkos terminas buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 1 d., aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – sudaryti galimybes kokybiškai įvykdyti mokyklų akreditavimą, sudaryti teiktoms akredituoti mokykloms sąlygas pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai, esant poreikiui, naujai 2015 metais suformuotoms savivaldybių taryboms įvertinti ir suplanuoti optimalų mokyklų tinklą.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendime Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ buvo numatyta sąlyga, kad mokyklos bus pertvarkomos, jei nesikeis teisės aktų nuostatos bei lydimųjų aktų reikalavimai. Iš Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo matyti, kad teisės aktu pertvarkos terminas buvo pratęstas t.y. pasikeitė teisės aktų reikalavimai, todėl mokykla negalėjo būti pertvarkyta.
Skundžiamas sprendimas priimtas skubotai ir nederinant jo su mokyklos bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis. Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos (toliau – ir Mokykla) bendruomenė visada išsakė poziciją, kad mokykloje būtų 11-12 klasės. Ši pozicija buvo aiški visada ir tą iliustruoja 2011-11-29 Mokyklos raštas Nr. SD-120 „Dėl mokyklos bendruomenės siūlymo patikslinimo“, kuriame išdėstytas siekis mokyti visų amžiaus tarpsnių vaikus (nuo 6 iki 18 metų). Mokyklos bendruomenė tą pačią poziciją išsakė ir kituose raštuose: 2010-04-13 rašte Nr. SD-164; 2010-03-15 mokyklos tarybos posėdžio protokole Nr. 5; 2012-01-31 rašte Nr. SD-236; 2012-02-03 rašte Nr. SD-244-1; 2012-02-03 rašte Nr. SD-244-2; 2012-03-07 rašte Nr. SD-276; 2013-12-19 rašte Nr. SD-115; 2014-11-07 rašte Nr. SD-82; 2015-05-05 rašte Nr. SD-237; 2015-05-20 rašte Nr. SD-255; 2015-06-19 rašte Nr. SD-313; 2015-07-01 rašte Nr. SD-323.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 posėdyje buvo išklausytas 7 mokyklų, tarp jų ir pareiškėjų mokyklos, kreipimasis dėl nepritarimo vidurinių mokyklų pertvarkai į pagrindines.
Priimtas sprendimas nemotyvuotas, nepateiktos priežastys, kodėl reikėjo skubos tvarka keisti jau esančią ugdymo sistemą, todėl jis prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Motyvuose nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, todėl jis nepagrįstas.
Pareiškėjai yra tėvai ir vaikai, kurie yra šios mokyklos mokiniai ir turi teisėtą interesą mokytis 11 ir 12 klasėse. Jie yra pateikę prašymus tęsti mokslus Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje 11-12 klasėse, vaikams sudaryti ugdymo planai 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metams. Pagal Švietimo įstatymo 29 straipsnį, 47 straipsnį tėvai ir vaikai turi teisę pasirinkti pageidaujamą mokyklą. Mano, kad nesikonsultuojant su mokykla ir mokyklos bendruomene, nederinant skundžiamo sprendimo, kuriam mokyklos bendruomenė prieštarauja, buvo pažeistos vaikų ir jų tėvų teisės. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis reikalauja, kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą, konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Ginčijamas sprendimas prieštarauja Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 (toliau – ir Kriterijų sąrašas) 2 ir 3 punktams, įtvirtinantiems pareigą nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių pagal vykdomas programas ir iki kovo 31 dienos nustatyti priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams.
Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 (toliau – ir Taisyklės), 35.3 ir 35.4 punktais, turi būti konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami, atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus. Švietimo įstatymo 44 straipsnis nustato, kad mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis.
Pareiškėjai ir jų atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus.
Atstovė advokatė Jurgita Judickienė pažymėjo, kad mokykla yra išskirtinė, priimant sprendimą nebuvo įsigilinta į jos išskirtinumą. Savitas ugdymas joje atitinka visus kriterijus. Mokyklos reorganizacija prieštarauja teisės aktams. Mokykla nuo 2005 metų turėjo kryptį. Į akreditacijos planą mokykla nebuvo įtraukta, nors viskas buvo paruošta, visi parametrai atitiko reikalavimus. Prieš priimant sprendimą niekas mokykloje neapsilankė, neišklausė mokyklos bendruomenės. Priimtas sprendimas neatitinka realios situacijos. Teisinio pagrindo neįtraukti į akreditacija nebuvo. Mokykla net negavo sprendimo šiuo klausimu.
Advokatė Karolina Laurinaitytė pažymėjo, kad nevyko konsultavimosi su mokyklos bendruomene procedūra, kuri yra imperatyvi ir ypatingai svarbi. Nurodo, kad apie konsultavimosi procedūrą įrodymų nėra.
Advokatas Marius Navickas pažymėjo, kad buvo pažeistos mokinių teisės. Nukentės mokslo kokybė, nes šios mokyklos yra aukšti reitingai ir aukšti mokymo standartai. Mokykla yra pilnai sukomplektuota. Mokyklą pertvarkyti nebuvo faktinio pagrindo. Sprendimas priimtas nevertinant jokių kriterijų. Mokinių skaičius kito, mokykla yra toje miesto dalyje, kuri sparčiausiai didėja. Tai miesto pakraščio mokykla į kurią suvažiuoja vaikai iš viso rajono. Nebuvo analizuoti švietimo poreikiai. Vaikų skaičius yra nuolat augantis. Kiekvienais metais į mokyklą ateina vis daugiau ir daugiau mokinių.
Atstovas Erikas Borusevičius atkreipė dėmesį, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į ugdymo kokybę, mokymo prieinamumą, prieinamumą teritoriniu požiūriu. Atsakovas nevertino ugdymo kokybės kitų mokyklų kontekste. Vienintelis kriterijus, kuris buvo įvertintas, tai mokinių skaičius, kuris buvo vertinamas neatsižvelgiant į mokinių skaičiaus kitimo dinamiką. Pažymėjo, kad kiekvienais metais į šią mokyklą ateina vis daugiau mokinių. Nebuvo įvertinta, kad kitose mokyklose mokiniai gaus prastesnės kokybės ugdymą.
Kiti atstovai palaikė skunde nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir administracija atsiliepimuose į skundus (t. I, b. l. 88-101; t. II, b. l. 168-181) prašė skundus atmesti.
Atsakovai paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu buvo nutarta nuo 2015-09-01 atsisakyti vidurinės mokyklos tipo, bendrojo lavinimo mokyklų tipus paliekant tokius: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija.
2015-06-30 Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas perkėlė mokyklų pertvarkos įgyvendinimo datą iki 2017-09-01. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi vykdomą mokyklų pertvarką ir pasinaudodama suteikta teise savarankiškai organizuoti švietimą, nusprendė mokyklų pertvarką užbaigti 2015 metais.
Pažymėjo, kad pagal įstatymą pertvarka turi būti užbaigta iki 2017 metų, tačiau ji gali būti užbaigta ir anksčiau. Pareiškėja pasinaudojo savo teise gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją, tačiau jai nepavyko, kadangi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir Švietimo ministerija) Mokyklos parengtai programai nepritarė.
2015-03-24 Švietimo ministerijos rašte konstatuota, kad Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos parengtos Stačiatikiškojo ugdymo sistemos sampratos pavadinimas neatitinka sampratos turinio: neatskleistas savitas ugdymo turinys ir organizavimo ypatumai, neatskleista savita kokybės užtikrinimo sistema, neišryškinti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams. Mokykla priėmė sprendimą tobulinti savo sampratą ir Švietimo ministerijai buvo pateiktas atnaujintas variantas. Visgi, 2015-06-26 rašte Nr. SR-2964 buvo konstatuota, kad Stačiatikiškojo ugdymo samprata tvirtinama nebus, o Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla nebus įrašyta į 2015 m. vidurinio ugdymo programų akreditacijos planą, nes pateikta samprata prieštarauja Konstitucijos 40 straipsniui, kuriame įtvirtinta mokymo valstybinėse ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigose pasaulietinio turinio prezumpcija.
Šalies argumentai
Mokykla, negavusi steigėjo ir mokyklos savininko teises turinčios institucijos sutikimo trečią kartą tiesiogiai kreipėsi į Švietimo ministeriją su prašymu aprobuoti Tarpkultūrine komunikacija grindžiamą ugdymo sistemos sampratą. Kaip nurodo Mokykla savo raštuose, pateiktuose kartu su skundu, Stačiatikiškojo ugdymo samprata buvo pradėta rengti dar 2010-2011 metais. Mokykla ne kartą buvo išreiškusi norą nuo 2014-09-01 tapti ilgąja gimnazija, nors pagal 2010-05-12 redakcijos Savivaldybės tarybos patvirtintą bendrąjį tinklo pertvarkos planą 2005-2012 metams, mokykla preliminariai turėjo būti pertvarkyta į pagrindinę iki 2012-08-31. Atsižvelgusi į mokyklos ir jos bendruomenės planus tapti gimnazija ir vykdyti specializuoto ugdymo programą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendrajame mokyklų tinklo pertvarkos plane 2012-2015 metams numatė pertvarkyti Mokyklą į pagrindinę iki 2015-08-31 arba į VšĮ Vilniaus Aleksandro Puškino stačiatikių mokyklą.
Atsakovų nuomone, Mokykla turėjo pakankamai laiko realizuoti savo siekį tapti gimnazija, įgyvendinančia stačiatikių savitos pedagoginės sistemos elementus ir tam Vilniaus miesto savivaldybės taryba kliūčių nedarė. Priešingai, 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2182 buvo pritarta mokyklos parengtai Stačiatikiškojo ugdymo sistemos sampratos elementų įgyvendinimui mokykloje ir teikimui Švietimo ministerijai. Kaip jau buvo minėta, mokyklos parengta Stačiatikiškojo ugdymo sistemos samprata akredituota nebuvo, o paskubomis parengta nauja samprata, neatitinkanti jokių savitos pedagoginės sistemos reikalavimų be mokyklos savininkės Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo buvo pateikta Švietimo ministerijai. Tokie mokyklos veiksmai pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagrįstai nusprendė pertvarkyti Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą į pagrindinę, kadangi nebuvo akredituota vidurinio ugdymo programa. Tiek mokyklai, tiek tarybai pakako laiko teisės aktų reikalavimams įgyvendinti.
Nurodo, kad savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005-2012 metams, vėliau 2012-2015 metams. Dar pirmajame 2005 m. plane fiksuojamas Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos mažas mokinių skaičius 11-ose klasėse, ribojamos mokinių pasirinkimo galimybės 11-ose profilinėse klasėse, neracionalus aplinkos lėšų panaudojimas dėl tuščių mokymosi vietų skaičiaus ugdymui skirtose patalpose, mokymosi lėšų trūkumas dėl atskirų ugdymo pakopų mažų mokinių skaičiaus vidurkių.
2010 metų redakcijos plane jau numatyta mokyklą pertvarkyti į pagrindinę. Sprendimas nekomplektuoti 11-ų ir 12-ų klasių Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje 2015/2016 mokslo metams vidurinio ugdymo programos neakreditavimo atveju buvo priimtas 2015-04-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2322. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktas numato, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Minėtu 2015-04-01 sprendimu bendrojo ugdymo mokyklų vadovai buvo įpareigoti atlikti visus su klasių nekomplektavimu susijusius veiksmus, užtikrinant sklandų proceso organizavimą ir vykdymą (2 punktas). Vilniaus miesto savivaldybė papildomai 2015-04-16 raštu Nr. A51-38307/15 informavo Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą apie Tarybos sprendimą nekomplektuoti 11-ų ir 12-ų klasių bei paprašė mokyklos administracijos supažindinti su minėtu Tarybos sprendimu Nr. 1-2322 mokyklos mokinius, jų tėvus, mokytojus.
Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti tinkamą švietimo organizavimą, garantuoti socialinę darną ir santykių apibrėžtumą, nepaneigti viešojo ir mokyklų intereso, siekdama užtikrinti kokybišką mokinio ugdymą, racionalų lėšų ir infrastruktūros panaudojimą, nutarė dar 2015 m. užbaigti 2005 m. pradėtą mokyklų pertvarką. Kitaip nei teigia pareiškėjai, tokiu būdu nebuvo ignoruojamas pasikeitęs teisinis reguliavimas, bet kaip tik, tenkinant viešąjį interesą, be nereikalingo vilkinimo užbaigiama ilgai vykusi mokyklų tinklo pertvarka, kurios įgyvendinimas yra savivaldybės, kaip mokyklų savininko ir vietos savivaldos įgyvendinamosios institucijos, teisė ir pareiga.
Atsakovų nuomone, Švietimo įstatymas neapibrėžia, koks turi būti konsultavimasis su gyventojais ar jų grupėmis. Konsultavimosi (su visuomene) sąvokos apibrėžimą nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas. Galimus konsultavimo būdus įtvirtina Viešojo administravimo įstatymas, numatantis, kad konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. Konsultavimasis su gyventojais iš esmės reiškia informavimą apie teisės akto projektą. Konsultavimasis negali būti suprantamas taip, kad sprendimus priimanti institucija privalo priimti tokius sprendimus, kokios pateiktos nuomonės ir siūlymai. Panašiai konsultavimo sąvoką išaiškina ir Lietuvių kalbos žodynas. Pareiškėjai skunde nurodo, jog jiems buvo žinoma apie skundžiamų sprendimų rengimą, jie dėl sprendimų išsakė savo poziciją, tai rodo, kad savivaldybė informavo suinteresuotas grupes apie teisės aktų rengimą.
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus.
Skundas atmestinas.
2015-07-15 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendime Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014-10-08 sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ nusprendė, kad nepatvirtinus sampratos ir (ar) neakreditavus vidurinio ugdymo programos A. Puškino vidurinė mokykla (struktūra) turi būti pertvarkoma į pagrindinę mokyklą iki 2015-08-31.
2015-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendime Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ nusprendė iki 2015-08-31pertvarkyti Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą, patvirtinti Mokyklos nuostatus, įgalioti direktorių pasirašyti nuostatus ir pateikti juos Juridinių asmenų registrui. Mokyklos direktorių įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka informuoti kiekvieną mokinį apie mokyklos pertvarką, užtikrinti mokinių mokymosi nepertraukiamumą ir ugdymo proceso tęstinumą, vieną kartą paskelbti apie mokyklų pertvarką ir pavadinimo pakeitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir atlikti visus su mokyklų pertvarka susijusius veiksmus.
Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl 2015-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-127 dalies, kuria pareiškėjo bendrojo ugdymo mokykla buvo pertvarkyta į pagrindinę mokyklą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019.
Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės taryba bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministras.
Taisyklių VII skyrius „Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimas ir įgyvendinimas“ nustato detalią bendrųjų planų rengimo ir mokyklų pertvarkymo tvarką. Savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus rengia savivaldybės. Mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo.
Inicijavimo stadijoje parengiamas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas, kuriame pagrindžiama planuojama Mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas. Parengiami bendrojo plano įgyvendinimo priedai: Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.
Parengus šiuos dokumentus konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su Mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija.
Savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus, tvirtina savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“, buvo patvirtinti: Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014–2015 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo galimybių 2014–2015 metų planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vežiojimo 2014–2015 metais užtikrinimo planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrasis planas.
Pareiškėjai teigia, kad Mokyklos pertvarkos klausimu nebuvo konsultuojamasi su mokyklos bendruomene.
Dėl konsultavimosi su bendruomene, pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nurodo, kad kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Taisyklių 35.3 punktas konsultavimąsi dėl mokyklų tinklo kūrimo bei Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto derinimą su įvairiomis interesų grupėmis numato mokyklos pertvarkos inicijavimo stadijoje pagal Viešojo administravimo įstatymą.
Bylos duomenys rodo, jog pertvarkant Mokyklą buvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę. Tai, kad bendruomenė išreiškė savo poziciją matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimo Nr. 1-2041 1 priedo lentelės„ Vidurinės mokyklos“. Joje yra nurodyta: „Mokyklos taryba prašo: Akredituoti vidurinio ugdymo programą ir pertvarkyti mokyklą į „ilgąją gimnaziją“ (1-8 ir I-IV klases), taikančią atskirus stačiatikiškojo ugdymo sampratos elementus (mokyklos tarybos ir profesinės sąjungos pirmininkų 2013 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. SD-115); 2014 metais akredituoti vidurinio ugdymo programą (mokyklos 2013 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. SD-111); prašoma atsižvelgti į mokyklos poreikį tapti „ilgąja gimnazija“ (1-8 ir I-IV klases), taikančią atskirus stačiatikiškojo ugdymo sampratos elementus (Savivaldybės tarybos narių grupės 2014 m. vasario 3 d. raštas); Mokykla prašo pritarti mokyklos parengtai sampratai (mokyklos 2014 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. SD-87)“.
Įgyvendindama bendruomenės valią Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė leisti mokyklai įvykdyti reikalavimus, pagal kuriuos ši galėtų gauti akreditaciją. Šis pritarimas buvo realus, Mokykla parengė reikiamus dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija juos pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo konsultuojamasi su mokyklos bendruomene.
Taisyklių 36 punktas nurodo, kad įgyvendinimo stadijoje savivaldybės priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planus.
Nagrinėjamu atveju Mokykla pasinaudojo savo teise gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją, tačiau jos mokyklai gauti nepavyko. 2015-03-24 Švietimo ministerijos rašte Nr.SR-1272 konstatuota, kad Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos parengtos Stačiatikiškojo ugdymo sistemos sampratos pavadinimas neatitinka sampratos turinio, nes neatskleistas savitas ugdymo turinys ir organizavimo ypatumai, neatskleista savita kokybės užtikrinimo sistema, neišryškinti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams (2 t., b.l.90).
Nors Mokykla priėmė sprendimą tobulinti savo sampratą ir pateikė atnaujintą sampratos variantą, tačiau Švietimo ministerijos 2015-06-26 rašte Nr. SR-2964 buvo vėlgi konstatuota, kad stačiatikiškojo ugdymo samprata tvirtinama nebus, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pasaulietinės mokyklos sampratos. Tuo pagrindu Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla nebus įrašyta į 2015 m. vidurinio ugdymo programų akreditacijos planą (2 t., b.l. 91).
2011-03-17 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1281 Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ši norma įsigalioja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis nustačiusi, kad vidurinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, pagal 2011-03-17 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1281 netenka galios nuo 2015-09-01. 2015-06-30 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1909 perkėlė Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normos įsigaliojimą iki 2017-09-01, o 41 straipsnio 6 dalies normos galios netekimą iki 2017-09-01. Šis įstatymas įsigaliojo 2015-07-10.
Pakeitimo Įstatymo Nr. XII-1909 aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalių pakeitimo įstatymo nurodoma, kad projekto rengimą paskatinusios priežastys yra tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. planuojamų akredituoti mokyklų sąraše nėra numatytas daugelio Vilniaus, Kauno, Širvintų miestų, Vilniaus rajono ir kitų savivaldybių siūlomų akredituoti švietimo įstaigų mokymo programų akreditavimas. Ši situacija itin neigiamai interpretuojama mokyklų bendruomenių, sukelia tėvų bei mokytojų nerimą ir nepasitenkinimą. 2015-09-01 įsigaliosianti įstatymo redakcija, panaikinanti vidurinės mokyklos, kaip bendrojo ugdymo mokyklos tipą, atims galimybę daugeliui perspektyvių, augančių Lietuvos švietimo įstaigų akredituoti vidurinio ugdymo programas. Pažymėjo, kad daliai mokyklų, dėl atskirų regionų demografinės, socialinės ir kultūrinės specifikos, akredituoti vidurinę ugdymo programą trukdo tik vienas kriterijus - mokinių skaičiaus vidurkis 11-12 klasėse. Tačiau remiantis mokinių skaičiais jaunesnėse klasėse, per artimiausius du metus mokyklos turės reikiamą mokinių vidurkį minėtose klasėse, todėl joms trūksta laiko galutinai pasiruošti akreditacijai. Parengto projekto tikslas yra suteikti Lietuvos Respublikos savivaldybių teiktoms akredituoti perspektyvioms švietimo įstaigoms daugiau laiko pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai.
Nagrinėjamu atveju Mokyklos parengta Stačiatikiškojo ugdymo sistemos samprata akredituota nebuvo, net ją patikslinus. Mokykla 2011-11-29 rašte Nr. SD-120 nurodo, kad Stačiatikiškojo ugdymo samprata jau buvo pradėta rengti dar 2010-2011 metais. Ne kartą Mokykla išreiškė savo siekį tapti ilgąja gimnazija, o Savivaldybė nedarė kliūčių Mokyklai siekti akreditacijos. Dar 2012-02-08 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 1-446 buvo numatyta pertvarkyti mokyklą į pagrindinę iki 2015-08-31 arba į VšĮ Vilniaus Aleksandro Puškino stačiatikių mokyklą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Mokykla turėjo pakankamai laiko ir galimybių parengti sampratą. Nepatvirtinus sampratos Mokykla negalėjo būti pertvarkyta į VšĮ Vilniaus Aleksandro Puškino stačiatikių mokyklą ( pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2015-07-15 sprendimą Nr.1-116 į Vilniaus Aleksandro Puškino gimnaziją), todėl liko vienintelė galimybė būti pertvarkytai į Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklą apie ką pareiškėjai buvo žinoma jau nuo 2012-2014 metų ( 1 t. b.l.10) .
Taigi Mokyklos pertvarkai pasiruošti buvo pakankamai galimybių, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, kad pertvarka buvo atlikta skubotai.
Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reguliavimą, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimus, jos veiksmus, teismas daro išvadą, kad ginčijamo sprendimo dalis ją sistemiškai vertinant kartu su kitais anksčiau nurodytais sprendimais yra pagrįsta ir motyvuota.
Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba tinkamai įvykdė mokyklos tinklo pertvarką Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“, kiek susijęs su Mokykla yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Skundo nepatenkinus nėra teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, todėl jų prašymas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, P. P., V. V., O. D., V. J., E. N., S. S., E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.