Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo I. R. ieškinio atsakovei Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl pirmumo teisės pirkti turtą ne aukciono būdu ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. D., Neringos savivaldybės administracija, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.2.Alternatyvus reikalavimas (jeigu teismas netenkintų prioritetinio reikalavimo): Pripažinus, kad ieškovas turi pirmumo teisę ne aukciono būdu pirkti ginčo turtą, tai yra, Buitinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 51/100 dalis, taip pat kitus inžinierinius statinius – kiemo aikštelę (duomenys neskelbtini) ir tvorą (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 60 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovu šio turto pirkimo – pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta tvarka už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

2.1. Ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), bendraturtis, jam priklauso 43 / 100 šio gyvenamojo namo dalys. Kitos 57 / 100 dalys gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. D.. Ieškovas yra tame pačiame tame pačiame 1564 kv. m. ploto valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), esančio sandėlio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis, jam nuosavybės teise priklauso 49 / 100 Sandėlio dalys. Kitos 51 / 100 Sandėlio dalys nuosavybės teise priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“. Be minėtų pastatų tame pačiame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi pastatas – buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 75,5 kv. m.), taip pat kiti inžinieriniai statiniai – tvora ir kiemo aikštelė. Kiemo aikštelė ir tvora yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip buitinio pastato priklausiniai. Pastato – buitinio pastato, ir inžinerinių statinių (tvoros ir kiemo aikštelės) savininkas yra valstybė, patikėjimo teise juos valdo VĮ „Turto bankas“. Sandėlio, buitinio pastato ir inžinerinių statinių adresas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai jie stovi sklype (duomenys neskelbtini).

2.2. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra perduotas patikėjimo teise valdyti Neringos savivaldybei. Šis faktas nuo 2024 m. sausio 31 d. yra užregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre. Taigi, šio valstybinės žemės sklypo patikėtinis nuo 2024 m. sausio 31 d. yra Neringos savivaldybė.

2.3. VĮ „Turto bankas“ internetiniame puslapyje www.turtas.lt, e.varzytines.lt sistemoje bei nekilnojamojo turto skelbimų portale aruodas.lt buvo paskelbęs apie valstybei priklausančių buitinio pastato, sandėlio dalių, tvoros ir kiemo aikštelės pardavimą aukcione. Aukciono pradžia buvo numatyta 2024 m. birželio 10 d., 9:00 val., dalyvių registracijos pradžia 2024 m. birželio 3 d. 00:00 val., kuris neįvyko.

3. Ieškovas patenka į asmenų, turinčių teisę įsigyti šiuos pagalbinio ūkio paskirties pastatus (jų dalis), kategoriją, ir būdamas gyvenamojo namo dalies savininku, turi teisę pirmenybės tvarka įsigyti šio gyvenamojo namo valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus (jų dalis) bei inžinerinius statinius (PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

4. Kitas teisinis pagrindas atsakovui priklausantį turtą išpirkti ne aukciono būdu yra nustatytas galiojančiame LR žemės įstatyme. Pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalį yra nustatyta: „16. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami iš teisėtų jų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atsisakytina ieškinį priimti.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.

4. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.

5. CPK IV skyriaus normose numatyta taisyklių sistema, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 25 straipsnyje nurodoma, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta bendroji rūšinio teismingumo taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 EUR, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

6. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

7. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis).

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas suvienodinti šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, teismas išaiškina, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

9. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, tai yra, ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankui“, tretiesiems asmenimis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, dėl pirmumo teisės pirkti ginčo turtą ne aukciono būdu ir jam pripažinus šią teisę įpareigoti atsakovę sudaryti su juo ginčo statinių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kainą apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, šiuo atveju nenurodydamas konkrečios ginčo turto pirkimo – pardavimo kainos.

11. Šiuo atveju ieškovas nereiškia reikalavimų jam priteisti piniginių lėšų ar kito konkretaus turto, neprašo pripažinti nuosavybės ar kitas daiktines teises ar panašiai. Ieškovas nekelia ginčo dėl ginčo statinių vertės, tai yra, dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos, už kurią konkrečią kainą ginčo statiniai turėtų būti ieškovui parduoti. Visų nurodytų aplinkybių visuma, leidžia padaryti išvadą, kad nepriklausomai nuo to koks bus teismo sprendimas, faktiškai ieškovo turtinė padėtis nepasikeis, kadangi ieškovas arba įgis teisę pirkti ginčo statinius ir arba jos neįgis, atsakovei tik bus nustatyta pareiga ieškovui šiuos statinius parduoti.

12. Esant šiuo atveju tokiems ieškovo pareikštiems reikalavimams, teismo vertinimu, ginčas yra kilęs būtent dėl teisės, tai yra, ar esama faktinė situacija leidžia ieškovą pripažinti turinčiu teisę reikalauti valstybės parduoti jam ginčo statinius ne aukciono tvarka. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra ieškovo nuosavybės ar valdymo teisė į ginčo statinius pripažinimas už konkrečią vertę. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – sudaryti ginčo statinių pirkimo–pardavimo sutartį laikytinas išvestiniu reikalavimu, kurio patenkinimas tiesiogiai priklausys nuo to kaip bus išspręstas ginčas dėl ieškovo teisės įsigyti ginčo statinius iš valstybės ne aukciono tvarka. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas pageidaujamų ginčo statinių faktiškai dar neįgys, tik turės sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį teisę, kuri sukels jam tam tikrus teisinius padarinius ateityje į ginčo statinių nuosavybę. Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.

13. Atsižvelgus į tai, teismas vertina, kad ieškovas yra pareiškęs neturtinius reikalavimus ir jo ieškinys yra nagrinėtinas apylinkės teisme (CPK 26 straipsnis), todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, ieškinys nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

14. Ieškovas su ieškiniu pateikė 2024 m. birželio 6 d. Swedbank AB kvitą apie sumokėtą 2 031 Eur dydžio žyminį mokestį. Remiantis teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-569-618/2024 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nutarta pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui I. R. 2024 m. birželio 6 d. Swedbank sumokėtą 2 031 Eur žyminį mokestį, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi žyminis mokestis yra grąžintas, dėl žyminio mokesčio grąžinimo pakartotinai nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 5 dalimi, 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo I. R. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl pirmumo teisės pirkti turtą ne aukciono būdu ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. D., Neringos savivaldybės administracija.

Paaiškinti, kad ieškovas turi teisę su ieškiniu kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.