Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo – E. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (popierinės b. l. 94), byloje yra ieškovės prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 3, 100), todėl byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo E. A. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie 2017-03-23 teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 94), todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2007 m. balandžio 6 d. atsakovas ieškovei pateikė prašymą sudaryti draudimo sutartį ir 2007 m. balandžio 11 d. tarp AB SEB banko bei atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią atsakovui suteikta 147 000 Lt paskola (b. l. 5–13,19, 20). 2007 m. balandžio 16 d. buvo pasirašytas draudimo liudijimas (b. l. 16, 18). Pagal 2009 m. balandžio 14 d. susitarimą pakeista 2007 m. balandžio 11 d. kredito sutarties sąlyga, kreditas suteiktas M. B. ir E. B. (A.) (b. l. 14, 15). 2009 m. liepos 8 d. sudarytas būsto kredito draudimo sutarties pakeitimas (b. l. 17). 2017 m. liepos 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir E. B. (A.) santuoka (b. l. 21–24). 2010 m. gruodžio 7 d. AB SEB bankas pateikė ieškovei pranešimą apie draudžiamąjį įvyki ir paraišką draudimo išmokai gauti (b. l. 25). 2012 m. sausio 4 d. ieškovė priėmė sprendimą išmokėti AB SEB bankui 28 938,84 Eur draudimo išmoką ir sudarė draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką (b. l. 26–29). 2013 m. rugpjūčio 22 d. E. A. pranešimu informavo ieškovę apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 30). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė E. A. bankroto bylą (b. l. 31–37). 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas patvirtino E. A. mokumo atkūrimo planą (b. l. 38–41). 2015 m. spalio 27 d. pateikta mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaita (b. l. 42, 43). 2015 m. lapkričio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties pagrindu buvo parduotas E. A. nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–47). 2016 m. vasario 26 d. AB SEB bankas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo ir trečiojo asmens 17 160,12 Eur įsiskolinimą, pagal 2007 m. balandžio 11 d. kredito sutartį (b. l. 48–50). 2016 m. birželio 20 d. trečiojo asmens bankroto administratorius informuotas apie kreditorinio reikalavimo tikslinimą (b. l. 51). 2016 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovė įtraukta į bankrutuojančios E. A. kreditorių sąrašą su 17 160,12 Eur finansinio reikalavimo suma (b. l. 52, 53).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų AB SEB bankas su atsakovu bei trečiuoju asmeniu 2007 m. balandžio 11 d. pasirašė būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais jos pakeitimais), kurios pagrindu kredito gavėjams buvo suteiktas kreditas būsto pirkimui ir remontui (b. l. 5–15). 2017 m. liepos 7 d. sprendimu teismas nutraukė atsakovo ir E. A. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią buvę sutuoktiniai liko solidariai atsakingi AB SEB bankui pagal 2007 m. balandžio 11 d. kredito sutartį. 2014 m. sausio 14 d. nutartimi E. A. iškelta bankroto byla, o 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas. 2016 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovė buvo įtraukta į bankrutuojančios E. A. kreditorių sąrašą su 17 160,12 Eur finansinio reikalavimo suma. Atsakovas nesutinka su ieškovės pareikštu 17 160,12 Eur reikalavimu, kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta, jog E. B. (A.) asmeniškai vykdys visą turtinę prievolę AB SEB bankui iš savo asmeninių lėšų, be to ieškovė jau yra realizavusi savo teisę pasirinkti, kuris iš skolininkų įvykdys jos reikalavimą, nes E. A. bankroto byloje yra nustatyta 17 160,12 Eur įsiskolinimo apmokėjimo ieškovei tvarka, sąlygos bei terminai.

Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

Kaip matyti, pagal 2009-04-14 susitarimą pakeisti 2007-04-11 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 E. B. (A.) kartu su atsakovu tapo kredito gavėjais, kurie turėjo grąžinti 41 948,64 Eur kreditą (b. l. 14, 15). Pagal kredito sutartį už prievoles, atsiradusias iš kredito sutarties abu kredito gavėjai įsipareigojo atsakyti solidariai iki to laiko, kol bus įvykdyta pagal kredito sutartį visa prievolė (b. l. 9). Santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant, padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nėra duomenų, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui 2010 m. liepos 7 d. nutraukus santuoką kreditorė sutiko, kad kreditą grąžintų tik vienas iš skolininkų. Tai patvirtina ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 1.7. punkte numatyta, jog „po santuokos nutraukimo M. B. ir E. B. lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB SEB bankui <...>” (b. l. 22). Atsakovas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje šalys sutarė, jog E. B. (A.) asmeniškai vykdys visą turtinę prievolę kreditorei AB SEB bankui iš savo asmeninių lėšų, kadangi jai atiteko butas. Pažymėtina, kad prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma, todėl bendraskoliai yra įsipareigoję iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kredito sutartis bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartis patvirtina, jog solidariosios buvusių sutuoktinių prievolės pobūdis nepasikeitė ir buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektais. Tai, kad sutarties šalys susitarė, jog kreditą bankui grąžins E. A., neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti kredito sutartimi prisiimto įsipareigojimo kreditoriui, nes šis susitarimas galioja tik buvusių sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti.

Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; kt.). Kadangi ieškovė buvo įtraukta į bankrutuojančios E. A. kreditorių sąrašą su 17 160,12 Eur finansinio reikalavimo suma (b. l. 52, 53) ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl 17 160,12 Eur skolos priteisimo iš atsakovo, darytina išvada, kad ieškovė yra suinteresuota, jog prievolę įvykdytų abu kredito gavėjai bendrai, o ne viena E. A., kaip teigia atsakovas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens prievolė pagal kreditavimo sutartį su banku liko solidari ir atsakomybė pagal šią prievolę nepasikeitė, prievolė nėra įvykdyta, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 17 160,12 Eur įsiskolinimą (CK 6.6 straipsnio 4, 6 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

2017 m. balandžio 12 d. gautas atsakovo prašymas prijungti prie bylos papildomus dokumentus, įrodančius jo sunkią materialinę padėtį. Kadangi atsakovas papildomus įrodymus pateikė po to, kai teismas išėjo į pasitarimo ir sprendimo priėmimo kambarį priimti sprendimą, jie nebuvo išsiųsti susipažinti ieškovei, prašymas dėl dokumentų prijungimo nenagrinėtinas. Atsakovui išaiškintina, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi teisę pateikti atskirą motyvuotą prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 386 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybei iš atsakovo priteistina 4,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, įmonės kodas 110076079, buveinė Vilniuje, Ulonų g. 5, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17 160,12 Eur (septyniolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimties eurų 12 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 160,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 386 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,05 Eur (keturis eurus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.