Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-2561-619/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
2A-2561-619/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11512-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė, Andrutė Kalinauskienė (pran.)
Atsakovas
D. G.
Ieškovas
D. O.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2561-619/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11512-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,

kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Ritos Kisielienės

teismo posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. O. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-28 nutartimi, patvirtinant šalių taikos sutartį, iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį – 350 Lt/mėn. dukrai I. G., padidinant išlaikymo dydį iki 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės. Nurodė, jog dukrai yra 12 metų ir jos poreikiai po teismo nutartimi priteisto išlaikymo padidėjo, atsakovo skiriamų pinigų mergaitės poreikių patenkinimui nebepakanka. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 1000 Lt, kurių pragyvenimui neužtenka. Atsakovas darbingas, yra pajėgus teikti dukrai didesnį išlaikymą. Dukros poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia apie 1250 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dukros poreikiai padidėjo. Ieškovė kaip ir jis yra sveika, darbinga, turi pakankamai turto. Jis neatsisako teikti dukrai išlaikymo tokia pat apimtimi, kaip buvo patvirtinta teismo nutartimi. Po išlaikymo vaikui priteisimo, jo darbo užmokestis ženkliai sumažėjo, todėl ieškovės teiginys, jog jo pajamos tris kartus viršija jos gaunamas pajamas, yra neteisingas. Jis dirba, tačiau ekonominio sunkmečio metu įmonė buvo kelis kartus reorganizuota, sumažintas darbuotojų skaičius, darbo valandos bei darbo užmokestis, todėl jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei minimalios ir pajamų padidėjimas artimiausiu metu nenusimato. Bandė ieškotis papildomo darbo, tačiau darbo paieškos buvo bevaisės. Todėl atsižvelgiant į jo situaciją, į ieškovės gaunamas pajamas bei jo darbo užmokestį, jis gali vaikui teikti tik priteistą išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės 2009-04-28 teismo nutartį ir nustatė, jog atsakovas D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) privalo mokėti savo dukros I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų (penkis šimtus litų) nuo 2011-12-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė uzufrukto teise vaiko I. G. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jos motinai D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas sprendime konstatavo, kad po sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai dydis po 350 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į šalių gaunamų pajamų ir turimo turto bei sveikatos būklės ir turimų išlaikytinių santykį, abiejų bylos šalių galimybės teikti išlaikymą dukrai yra lygios, o atsakovo galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau taip pat yra pakankamos, todėl atsakovas turėtų skirti daugiau lėšų, reikalingų minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, nes mergaitė turi daug specialių poreikių. Teismas laikė nustatytu, kad mergaitei reikalingi specialūs poreikiai. Konstatavo, kad vaiko poreikiai, lyginant su 2009 metais, kai jai buvo 9 metai, ženkliai padidėjo, be to, išaugo pragyvenimo lygis. Teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo lygybės principo, ir perkelti didesnę naštą vaiko motinai ir darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies, priteistina dukros išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2011-12-28) iki jos pilnametystės.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.77-79), kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Nurodė, jog teismas klaidingai vertino specialių mergaitės poreikių tenkinimo būtinybę, nes ieškovė byloje savo argumentų dėl pasikeitusios vaiko specialių poreikių apimties nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad dukrai neįgalumas nustatytas nuo vaikystės, taikos sutartimi patvirtintas išlaikymo dydis buvo įvertintas atsižvelgiant į visus vaiko poreikius. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai pagal jo amžių padidėjo. Ieškinyje pateiktas išlaidų būtiniems vaiko poreikiams tenkinti sąrašas teismo negalėjo būti pripažintas įrodymu, kadangi neprijungti jokie išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino kaip vaiko išlaikymui gaunamų pajamų kas mėn. valstybės Ievai skiriamos 670 Lt dydžio neįgalumo pašalpos, kuri kaip socialinė parama yra mokama kompensuoti neįgalių vaikų priežiūrai ir specialiems poreikiams. Nereikšmingi teismo sprendimo argumentai dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, kas sudaro pagrindą didinti iš atsakovo priteistą vaiko išlaikymą. Pažymėjo, kad atsakovo padėtis turtinė, lyginant su 2009 04 28 d. teisme tvirtinant taikos sutartį, ženkliai suprastėjo. Iki 2012 m. jo gaunamos pajamos siekė daugiau nei 900 Lt, nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2012 03 31 d. jam nustatytos 8 val. per savaitę, kas sudaro 343,76 Lt/mėn. Ieškovės finansinė padėtis yra geresnė ir tai paneigia ieškovei galimybę atsakovui perkelti didesnę išlaikymo naštą. Mano, jog ieškovė siekia sudaryti sąlygas atsakovui įsiskolinti, kad neišgalint jam teikti išlaikymo, ji galėtų reikalauti išlaikymo formos pakeitimo.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l.83-86), kuriuo laiko nepagrįstus atsakovo argumentus. Pažymėjo, jog dukros vystymuisi yra reikalingas ypatingas dėmesys, nuolatinė medikų, raidos specialistų priežiūra, būtina popamokinė veikla. Šiuo metu nei ieškovės pajamos, nei atsakovo mokamas išlaikymo dydis nėra pakankami socialiniams poreikiams užtikrinti. Dukrai nustatyta įgimta hipoteriozė, sunkus atopinis dermatitas, šių metų rugsėjo 27 d. nustatyta astma. Todėl akivaizdu, kad iš atsakovo skiriamo išlaikymo jos poreikiai negali būti patenkinami. Niekaip kitaip atsakovas prie dukros auklėjimo, mokymosi ar pasaulėžiūros neprisideda. Minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas dukrai būtų per skurdus ir realiai nepakankamas. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, gyvena nuomojamame bute. Atsakovas gyvena nuosavame bute, o jo pateikiamų duomenų apie gaunamas pajamas teisingumas yra abejotinas. Dukrai skiriama neįgalumo pašalpa yra skiriama išimtinai būtiniems dukros, kaip neįgaliosios poreikiams užtikrinti. Ieškovės tvirtinimu, teismo sprendimas atitinka tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl toks apelianto prašymas atmestinas (CPK 321 str., 322 str.).

Byloje yra keliamas klausimas dėl apelianto pareigos išlaikyti savo dukrą I. t.y. dėl teismo pakeisto priteisto išlaikymo dydžio proporcingumo apelianto finansinėms galimybėms, todėl kolegija dėl šių skundo argumentų ir pasisako.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos, įvertinęs pateiktų įrodymų apie šalių turtinę padėtį visumą, dukros sveikatos stovį, konstatavo, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, atsakovo galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo yra pakankamos ir vaiko poreikiai lyginant su 2009 m. padidėjo. Teismas priteisdamas iš apelianto 500 Lt dydžio išlaikymą, įvertino jo sprendimo metu esančią finansinę situaciją, konstatavo, kad šalių galimybės teikti dukrai išlaikymą yra lygios.

Apeliantas skundu ginčija priteisto dukrai išlaikymo – po 500 Lt kasmėnesine išmoka dydį teigdamas, kad jis negali mokėti daugiau pinigų išlaikymui – 350 Lt nei buvo nustatyta teismo sprendimu, nes po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pablogėjo. Kolegijos vertinimu, šie apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto finansiniu nepajėgumu mokėti tokio dydžio išlaikymą, akcentuojant sumažėjusias pajamas negali eliminuoti apelianto pareigos teikti neženkliai viršijant minimalų, kaip yra nustatyta teismo sprendimu, išlaikymą dukrai. Apeliantas yra darbingas, taigi turi galimybę dirbti ir uždirbti pakankamai, kad galėtų išlaikyti savo dukrą, turi nekilnojamojo turto. Nustatyta, kad ieškovė būstą nuomojasi, augina ir nepilnametį sūnų Vytautą, gim. 2004-10-04. Pažymėtina tai, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gegužės 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Šiuo atveju apeliantas neįvardijo įtikinamų priežasčių, kodėl jam nepavyksta surasti geriau apmokamo darbo, o asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad apeliantas negali įsidarbinti ir taip pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylą jis nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl išvardintos aplinkybės negali įtakoti apeliantui nustatytos artimos minimaliai vaiko išlaikymo pareigos sumažinimo, paliekant jam pačiam teisę vertinti kada ir kokia apimtimi norėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti, priešingas traktavimas reikštų beveik visos dukros išlaikymo naštos perkėlimą ieškovei.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino kaip vaiko išlaikymui gaunamų pajamų kas mėnesį valstybės skiriamos dukrai 670 Lt neįgalumo pašalpos, didžioji dalis vaiko priežiūros išlaidų yra dengiama šiomis išmokomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukrai Ievai diagnozuota įgimta hipotereozė, ji serga atopiniu neurodermatitu, kuris pasireiškia odos niežėjimu ir sausėjimu. Nesivysto kojų ir rankų pirštai, neįsisavinamas kalcis, diagnozuota osteoporozė ir astma. Neįgalumo šalpa yra tikslinė šalpa, kuri turi būti naudojama išimtinai specialiems vaiko poreikiams, nėra įrodyta, kad ji naudojama kitai paskirčiai (CPK 178 str.). Taigi, akivaizdu, kad šalių dukra turi sprecialių poreikių. Pažymėtina, kad ieškovė įrodinėdama kasdienines dukros išlaikymo išlaidas, kurios jos tvirtinimu sudaro po 1 250 Lt/mėn. į šių išlaidų sąrašą neįtraukė išlaidų, kurios yra skirtos dukros specialiesiems poreikiams pagal jos sveikatos būklę (išskyrus skydliaukės augimą skatinančius hormonus, kurie sudaro 50 Lt/per metus), todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad didžioji dalis dukros išlaidų yra dengiama šiomis išmokomis ir teismas privalėjo pasisakyti teismo sprendime dėl neįgalumo pašalpos.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių, jos pateiktas išlaidų būtiniems vaiko poreikiams sąrašas negalėjo būti pripažintas įrodymu, kadangi neprijungti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Su tokia išvada kolegija nesutinka. Akivaizdu, kad ieškovės įvardintos vaiko išlaikymui skiriamos kasdieninės išlaidos yra objektyviai būtinos, o nurodytos prekių kainos yra pagrįstos. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrinant nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Andrutė KalinauskienėTeisėjai Rita KisielienėAlma Urbanavičienė