- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-238-851/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- V. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. T. (V. T.) (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria jo prašymas tenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-898/2023, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-851/2024 nuteistajam V. T. paskirtos galutinės bausmės – 850 MGL dydžio (32 011 Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminas pratęstas 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-898/2023 V. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir nuteistas galutine subendrinta bausme ? 1 000 MGL dydžio (37 660 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš V. T. konfiskuota 900 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-851/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendis, be kita ko, dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių pakeistas ir V. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė ? 850 MGL dydžio (32 011 Eur) bauda.
3. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas nuteistojo V. T. prašymas dėl 32 011 Eur baudos bei 900 Eur konfiskuotų lėšų sumokėjimo termino pratęsimo, kuriuo nuteistasis prašė paskirtos baudos bei konfiskuotų lėšų sumokėjimo terminą pratęsti 4 metams (48 mėnesiams).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į prašymą Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė prašė iš dalies tenkinti V. T. prašymą ir baudos sumokėjimo terminą pratęsti 2 metams (24 mėnesiams), o prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino pratęsimo (900 Eur konfiskavimo) prašė atmesti, kadangi nei BK, nei BPK nenumato galimybės pratęsti baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nuteistojo V. T. prašymą tenkino iš dalies – pratęsė nuteistajam V. T. paskirtos galutinės bausmės 850 MGL dydžio (32 011 Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 1 d.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, V. T. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą, kuriuo prašo atidėti baudos sumokėjimo terminą 36 mėnesiams, skaičiuojant nuo nuosprendžio byloje Nr. 1-21-898/2023 įsiteisėjimo dienos arba paskirti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu kitą jo vertinimu objektyvų bausmės įvykdymo (baudos sumokėjimo) terminą.
6.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad tokia suma, kurią jis turi sumokėti, nei jis, nei jo šeima nedisponuoja, be to, jo šeima išlaiko tris vaikus, iš kurių du mokyklinio amžiaus ir vienas studijuojantis.
6.2. Nuteistasis skunde išvardija jam priklausantį nekilnojamąjį turtą bei nurodo, kad faktiškai pagrindinę turimo turto vertę sudaro nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame jis yra išsidėstęs. Galutiniai statybos darbai dar nėra baigti, tačiau juos visiškai baigus, tikėtina, kad šio turto rinkos vertė bus didesnė nei nurodyta VĮ Registrų centas pažymoje. Kita vertus, šie darbai bus užbaigti ne anksčiau nei 2025-2026 m., o pats nekilnojamojo turto objektas yra įkeistas AB „Swedbank“ bankui, todėl net ir priverstinio pardavimo atveju gautos pajamos visų pirma bus skirtos paskolos grąžinimui, o tik po to - baudos sumokėjimui. Kiti jam priklausantys žemės sklypai, atsižvelgiant į jų paskirtį (žemės ūkio paskirtis), žemės našumo balą (36), tinkamą naudoti pagal paskirtį būklę (dalis sklypų yra pelkėtose, kita - miško (jaunuolyno) vietose) bei mažai likvidžią (nekilnojamojo turto paklausos atžvilgiu) vietovę ((duomenys neskelbtini)), jo vertinimu, negali būti greitai (6-12 mėn. laikotarpyje) realizuoti net ir už nurodytą vidutinę rinkos vertę. Turto, esančio (duomenys neskelbtini) realizavimas yra taip pat problematiškas, nes jam priklauso tik ½ nuosavybės, kas ženkliai sumažina pardavimo galimybes, nes kyla visa eilė dalies turto atskyrimo ir disponavimo juo apribojimų. Paskolos paėmimas įkeičiant nurodytą nekilnojamąjį turtą artimiausiu metu mažai tikėtinas, nes be turto vertės, bankai griežtai vertina ir paskolos gavėjo finansinę padėtį, o pastaroji šiuo metu yra ženkliai pablogėjusi.
6.3. Nurodo, kad kilnojamuoju turtu, kuris turėtų nors kiek ženklesnę vertę, jis nedisponuoja. Jokios transporto priemonės jo vardu nėra registruotos (darbo reikalais jis naudojasi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizinguojamu automobiliu „Audi Q5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitas, turintis vertę kilnojamasis turtas – 9,99 kW saulės elektrinė, kuri buvo įsigyta ir sumontuota 2023 m. liepos mėn. Jos vertė (neskaičiuojant žemės kasimo ir kitų darbų) sudarė 10 367,45 Eur, visa ši suma buvo finansuojama iš AB „Swedbank“ paskolos. Atsižvelgiant į tai, kad šis kilnojamasis turtas yra kapitaliai (su kaltiniais pamatais) sumontuotas žemės sklype, be to, nesant naujam leidimui prisijungti prie elektros skirstomųjų tinklų ženkliai praranda savo pradinę vertę, jo realizavimas yra labai problematiškas. Atsižvelgus į tai, kad 2024 m. saulės modulių kainos Lietuvos rinkoje sumažėjo daugiau nei 35-45 proc., faktinė tokio turto vertė neviršytų 4 000-5 000 Eur. Namų apyvokos reikmenys, buitinė technika, kita komunikacinė ir IT įranga yra naudojama daugiau nei 3-4 metus ir neturi nors kiek didesnės vertės, kuri padengtų bent dalį baudos.
6.4. Taip pat nuteistasis nurodo savo, sutuoktinės bei bendras šeimos 2022 m., 2023 m. gautas metines pajamas bei nurodo, kad vidutiniškai 2024 metais jo šeimos pajamos sudarys 66 056,32 Eur.
6.5. Nurodo, kad jo šeima turi du ilgalaikius finansinius įsipareigojimus – 43 443 Eur „Swedbank“ būsto paskolą, kurios likutis 2024 m. liepos 31 d. sudaro 30 270,42 Eur, ir 12 000 Eur „Swedbank“ saulės elektrinės paskolą, kurios likutis 2024 m. liepos 31 d. sudaro 8 930,03 Eur. Jo šeimos vidutiniai mėnesio įsipareigojimai 2024 m. sudaro 522,66 Eur. Taigi, nuteistojo teigimu, grynosios 1 mėnesio vidutinės šeimos pajamos sudaro 4 190,37 Eur, o vieno šeimos nario – 838,07 Eur, todėl išskaičiavus minimalių vartojimo poreikių dydį (446 Eur), likutis vienam šeimos nariui per mėnesį – 392,07 Eur.
6.6. Pažymi, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas deklaruoja prioritetą savanoriškam baudos sumokėjimui, tačiau faktiškai tokios galimybės nesuteikia. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė nei į jo, nei į prokurorės pateiktus argumentus ir priėmė šališką bei nepagrįstą sprendimą, kurio realizavimas esant jo dabartinei finansinei padėčiai yra labai sudėtingas arba neįmanomas. Apeliantas pabrėžia, kad pasikeitus jo šeimos finansinei situacijai, jis baudą sumokėtų anksčiau.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
N. V. T. skundas tenkinamas.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas, nagrinėdamas V. T. prašymą, nepakankamai įvertino bylos faktus ir nuteistojo pateiktus duomenis, reikšmingus, sprendžiant klausimą dėl teismo paskirtos bausmės – baudos – sumokėjimo termino pratęsimo.
9. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
10. Sisteminė paminėtų teisės normų analizė aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.
11. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, paskyrė V. T. bausmę – 1 000 MGL (37 660 Eur) baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę sumažino iki 850 MGL dydžio (32 011 Eur). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 2 d. rašytiniu pranešimu dėl baudos bausmės vykdymo nuteistajam nurodė, jog jis, vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi (paminėtina, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančia šio kodekso redakcija – BVK 6 straipsnio 2 dalimi), privalo sumokėti baudą per 2 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2024 m. rugsėjo 1 d.). Nuosprendžio vykdymo metu pirmosios instancijos teismas, gavęs nuteistojo prašymą, terminą baudai sumokėti pratęsė – nustatė šešių mėnesių terminą.
12. Iš Sodros išrašo bei nuteistojo pateiktų duomenų nustatyta, kad V. T. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, verčiasi individualia veikla. Nuteistasis pateikė duomenis – pajamų mokesčių deklaracijas, pagrindžiančias jo pateiktus skaičiavimus apie jo bei jo sutuoktinės gautas metines pajamas (2022 m. jos sudarė – 77 404,25 Eur; 2023 m. – 66 934,62 Eur; 2024 m. prognozuojama – 66 056,32 Eur). Taip pat iš Sodros išrašo nustatyta, jog nuteistojo gaunamas atlyginimas už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 739,13 Eur (bruto) per mėnesį. Taip pat nuteistojo pateikti duomenys – Nekilnojamo turto registro išrašas, Kelių transporto priemonių registravimo sistemos išrašo kopija, PVM sąskaita - faktūra patvirtina, jog nuteistajam nuosavybės teise priklauso didelis kiekis nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra vertė – 61 501 Eur (paminėtina, kad dalis jų – įkeisti bankui), saulės elektrinė, nuteistasis automobilių neturi. Nuteistasis nurodo, kad augina tris vaikus, iš kurių du – mokyklinio amžiaus, vienas – studijuojantis. Be to, nuteistojo pateikti duomenys pagrindžiančia jo turimus įsipareigojimus – t. y. 44 443 Eur AB „Swedbank“ būsto paskolą (likutis prašymo pateikimo metu – 30 270,42 Eur) bei 12 000 Eur AB „Swedbank“ saulės elektrinės paskolą (likutis prašymo pateikimo metu – 8 930,03 Eur).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis objektyviai neturi galimybių sumokėti paskirtą baudą ne tik per įstatyme numatytą 2 mėnesių terminą, tačiau ir per pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą 6 mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą. Prašymą atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) nuteistasis pateikė teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Tai patvirtina jo ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę. Įvertinus nuteistajam skirtos baudos dydį (850 MGL (32 011 Eur)), nuteistojo pateiktus duomenis apie jo šeimos pajamas, turimus įsipareigojimus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismo nustatytas šešių mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, yra neprotingas. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti nuteistajam ilgesnį savanoriško sumokėjimo terminą baudai sumokėti.
14. Visgi, teismo vertinimu, nuteistojo prašomas 3 metų (36 mėnesių) terminas baudai sumokėti yra pernelyg ilgas. Teismų praktikoje pažymima, jog bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl ji turi būti vykdoma laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-271-396/2015, 1S-187-307/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosios atsakomybės taikymu nusikalstamas veikas padariusiems asmenims yra suinteresuota ne tik valstybė, bet ir visa visuomenė, kadangi asmuo, pažeisdamas baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius, ignoruoja tiek valstybės, tiek ir visos visuomenės interesus. Pernelyg ilgas baudos sumokėjimo terminas neužtikrina ne tik, kad bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, bet ir, be kita ko, viešojo intereso. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. T. turi būti pakankamai motyvuotas ir pasistengti gerinti savo materialinę padėtį, kad galėtų kuo greičiau savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam nuosavybės teise priklauso didelis kiekis nekilnojamojo turto, kurį per nustatytą laikotarpį, esant poreikiui, nuteistasis turės galimybę realizuoti (paminėtina, jog nuteistasis skunde nurodė, jog jo vertinimu, nėra galimybės turimo nekilnojamo turto realizuoti per trumpą – 6-12 mėnesių laikotarpį).
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įstatymų leidėjo valią prioritetą teikti savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą pratęsti baudos sumokėjimo terminą, padarė nepagrįstą išvadą, kad pratęsus baudos sumokėjimo terminą 6 mėnesių laikotarpiui nuteistasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis keičiama ir nustatomas ilgesnis – 2 metų (24 mėnesių) terminas baudai sumokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d nutartį ir nustatyti nuteistajam V. T. paskirtos 850 MGL (32 011 Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 1 d.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.