- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-1035-300-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00427-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2010 m. sausio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d., apie 14 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), R. J. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečio vaiko G. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, akivaizdoje, tyčia, konflikto metu spyrė ant kėdės sėdinčiai žmonai R. G. į kairį šoną, kumščiu trenkė į kaktą, R. G. įbėgus į miegamojo kambarį, nuvertė ją ant lovos ir vieną kartą kumščiu trenkė į kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo sumažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, atleidžia, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, augina dvi dukras, rūpinasi jomis, gyvena sąžiningai, pasižada daugiau nenusikalsti.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į jo asmenį apibūdinančius duomenis – anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, lygtinio paleidimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, įvykdė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgta ir į tai, kad apeliantas gyvena su žmona ir augina dvi mažametes dukras, kad atsiprašė žmonos, su ja susitaikė ir pažadėjo, jog daugiau tai nepasikartos, žmona jam atleido. Apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė D. G. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirta bausmė nėra per griežta ir atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, atleidžia, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, augina dvi dukras, rūpinasi jomis, jau įvertinti pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam.
O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Drauge pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.