Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8324-328/2019 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui R. B. ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas R. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nurodytą priešieškinyje.

3. Atsakovas R. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nustatyti, kad su nepilnamete dukterimi bendrauja kas antrą savaitę septynias kalendorines dienas iš eilės, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos pirmadienį 17.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą kitą pirmadienį 7.30 val.; taip pat nustatyti, kad turi teisę per jam priklausančią savaitę išsivežti dukterį atostogų už Lietuvos Respublikos ribų. Atsakovas pažymėjo, kad V. B. nesilaiko nei Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nei 2019 m. gegužės 20 d. vaiko teisių apsaugos institucijoje šalių sutartos tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Argumentuoja, jog ginčijama nutartimi pažeistos laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios teisės normos bei nepilnamečio vaiko teisėtas interesas gyventi stabilioje ir mylinčioje aplinkoje, bendrauti su artimaisiais, liko neapibrėžta ir neaiški situacija dėl jo bendravimo su dukterimi.

9. Argumentuoja, jog pateikė duomenis, kad nuo 2019 m. balandžio pabaigos iki 2019 m. gegužės 20 d. iš viso neturėjo galimybės bendrauti su dukterimi, o 2019 m. gegužės 20 d. šalims, dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone specialistei, susitarus, kad jis bendraus su nepilnamete dukterimi kas antrą savaitę, šios tvarkos buvo laikomasi tik iki 2019 m. liepos 22 d., kai ieškovė išsivežė dukterį atostogų būtent jam priklausančią bendrauti su vaiku savaitę. Teigia, jog šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nesilaiko nei Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eYT-11363-901/2018, nei 2019 m. gegužės 20 d. šalių susitartos tvarkos. Pažymi, jog Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad darytina prielaida, jog bendravimo tvarkos nevykdo vaiko motina. Taip pat nurodo, kad neturi galimybių bendrauti su vaiku, dukterį buvo pasiėmęs tik nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2019 m. liepos 28 d., vėliau ieškovė į jo mėginimus susisiekti nereagavo, dukterį leido pasiimti tik su ieškove susisiekus jo advokatei. Teigia, jog akivaizdu, kad yra ginčas dėl bendravimo su dukterimi, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

16. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

17. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę (CPK 178 straipsnis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eYT-11363-901/2018 šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir ji patvirtinta, taip pat šalys, kilus nesutarimų dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei, 2019 m. gegužės 20 d. susitarimu konkretizavo teismo patvirtintą tvarką. Apeliantas, prašydamas patvirtinti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, argumentuoja, kad vaiko motina nesilaiko nei teismo patvirtintos, nei 2019 m. gegužės 20 d. šalių sutartos tvarkos.

19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nesusitaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas, reikšdamas priešieškinį, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eYT-11363-901/2018 nustatytą tvarką ir ją konkretizuoti jų siūlomu būdu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytų neigiamą įtaką atsakovui ar nepilnamečiam vaikui, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarka tokia apimtimi, kuri atitinta jo šioje byloje pareikšto priešieškinio reikalavimą, ir galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie turi būti sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Nagrinėjamu atveju yra galiojantis Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eYT-11363-901/2018, kuriuo nustatyta tėvų bendravimo su dukterimi tvarka, ir nėra duomenų, kad ši tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, darytų jam neigiamą įtaką ar žalą. Pažymėtina, jog vaiko motina, su kuria gyvena mažametis vaikas, turi siekti skatinti vaiko ryšį su tėvu, o ne jį menkinti, turi vykdyti galiojantį teismo sprendimą, kuris tiek jai, tiek atsakovui yra privalomas (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

20. Pats atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eYT-11363-901/2018 nustatytos jo bendravimo su dukterimi tvarkos buvo laikomasi iki 2019 m. balandžio pabaigos, o 2019 m. gegužės 20 d. šalių susitartos tvarkos laikytasi iki 2019 m. liepos 22 d. Iš apelianto prašyme ir atskirajame skunde dėstomų faktinių aplinkybių matyti, jog konfliktinė situacija susidarė dėl ieškovės labiau vienkartinių veiksmų, jai, kaip teigia atsakovas, iš anksto nepranešus ir išsivežus dukterį atostogų jam priklausančią bendravimo su vaiku savaitę, o ne dėl sistemingų nuolatinių ieškovės trukdymų atsakovui bendrauti su vaiku. Duomenų, kad sprendimas buvo vykdomas priverstinai, byloje nėra. Atsakovas, argumentuodamas 2019 m. gegužės 20 d. šalių pokalbio vaikų teisių apsaugos institucijoje įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, šį įrašą teismui pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., t. y. jau po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas nevertino ir negalėjo vertinti įraše užfiksuotų aplinkybių, o apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su šiuo įrašu, laikytini naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis, 338 straipsnis). Pažymėtina, jog nagrinėjamos kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas išklausė šį garso įrašą nepaisant to, kad tai naujas, tik atskirajame skunde nurodytas įrodymas. Nors pokalbio metu ieškovė išreiškė savo nuomonę, kad ji, kaip motina, turėtų daugiau laiku praleisti su vaiku nei tėvas, kad jos ryšys su vaiku turėtų būti glaudesnis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovui yra trukdoma iš viso bendrauti su vaiku ir yra itin pažeidžiami mažamečio vaiko ar atsakovo interesai ir dėlto būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo posėdis įvyks 2019 m. rugsėjo 26 d. (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys) ir, tikėtina, bus išspręstas šalių ginčas ir nustatyta jų bendravimo su vaiku tvarka, šioje proceso stadijoje laikinos bendravimo tvarkos nustatymas ir vėliau galbūt kitokios tvarkos nustatymas galutiniu teismo sprendimu neatitiks mažamečio vaiko interesų labiau nei šiuo metu esanti situacija, kuri, teismo vertinimu, daugiau susijusi su ankstesnio teismo sprendimo vykdymo klausimais.

22. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, susiję su ginčo esme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.