- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- TA-1254-822/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02296-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
- Pareiškėjas
- A. D.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuotas visas teises ir pareigas perduodant Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, kurios žalojo jo fizinę ir psichinę sveikatą, žemino žmogiškąjį orumą ir buvo kankinančios. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose Nr. 54, 170, 171, 183, 163. Iš viso pakeitė apie 8 kameras. Dvi kameros, kuriose buvo laikomas, įrengtos rūsyje. Kamerose, kuriose buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, taigi jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerose buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų. Kadangi kamerose buvo tualetas, lovos, staliukas su kėdėmis, todėl laisvo ploto kameroje buvo dar mažiau, kas dar labiau apriboja judėjimo erdvę. Dėl mažo gyvenamosios erdvės ploto buvo apribota galimybė judėti, mankštintis, kas neigiamai atsiliepė jo fizinei būsenai – sutriko miegas, (duomenys neskelbtini) veikla, atsirado (duomenys neskelbtini) sutrikimai, pradėjo skaudėti sąnarius, skaudėti ir svaigti galva. Vienos valandos pasivaikščiojimas kalėjimo kiemelyje nekompensavo 23 valandų buvimo ankštoje patalpoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Europos komitetas prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis savo pranešimuose yra nurodęs, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 3 valandas praleisti lauke. Jis tokiomis kankinančiomis sąlygomis buvo laikomas beveik metus.
3. Pareiškėjas teigė, kad kamerų sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio. Antisanitarinės sąlygos pasireiškė ir tuo, kad kamerose nebuvo šilto vandens, dėl to negalima buvo švariai išplauti indų, iš kurių buvo valgoma. Kamerose buvo drėgna, bėgiodavo žiurkės ir tarakonai, kurie pastoviai ėsdavo ant palangės padėtą mastą. Kamerose sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas. Pilnai neatitvertas kameros tualetas dvokė ir tas dvokas pastoviai laikėsi kameroje, nes dėl blogos ventiliacijos oras kameroje beveik nejuda ir nesikeičia, o vanduo tualete arba visai nenusileisdavo arba nusileisdavo labai silpnai. Vasarą kamerose tvanku, o žiemos metu išvėdinti kameros pro langą neįmanoma, nes patalpoje ir taip per žema temperatūra. Patalpos vėdinimas per langą temperatūrą kameroje dar labiau sumažina, o drėgmę kameroje padidina. Naktimis žiemą nuo šalčio drebėdavo ir negalėjo užmigti, nes patalynė buvo sintetinė, o pledus turėti draudžiama. Pareiškėjas nurodė, kad yra nerūkantis, tačiau į tai nebuvo atsižvelgiama ir buvo patalpintas į kameras kartu su rūkančiais asmenimis, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iki patalpinimo į tardymo izoliatorių jis neturėjo problemų su sveikata. Dėl antisanitarinių sąlygų, blogo apšvietimo, šalto maisto atsirado problemos su regėjimu – (duomenys neskelbtini), pradėjo blogai matyti, pradėjo skaudėti skrandį, atsirado odos ligos. Nors savo sveikata skundėsi pastoviai, tačiau adekvačios medicininės pagalbos negaudavo. Dušu galima buvo naudotis tik vieną kartą per savaitę. Nors dušo patalpose yra nuo vieno iki dviejų purkštukų, tačiau vienu metu buvo įleidžiami 2–4 žmonės. Dušo kabinos atitvertos tik 1,20 m aukščio pertvara, kas pažeidžia asmens teisę į privatumą. Pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista ir dėl neizoliuoto sanitarinio mazgo. Esant kameroje ne vienam, jis kitų kalinamųjų akivaizdoje turėjo atlikti gamtinius ir kitus intymius reikalus. Be to, sanitariniai mazgai nėra atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, pro kurias priežiūros posto pareigūnai pastoviai vykdė kalinamųjų kontrolę, todėl jo privatumas buvo pažeidžiamas visą laiką, nes pareigūnai reguliariai stebėjo jį, kas žemino jo žmogiškąjį orumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ teikia kokybiškas kenkėjų kontrolės paslaugas ir esant būtinybei Vilniaus PN patalpose yra atliekami kenkėjų naikinimo ir prevencijos prieš juos darbai, Vilniaus PN patalpų priežiūra bei profilaktiniai minėtų patalpų patikrinimai. Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: Nr. 252 – Nr. 257; Nr. 386 – Nr. 395; Nr. 406 – Nr. 417; Nr. 418 – Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Užuolaidos Lukiškių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebėjo (stebėjimas suprantamas kaip trumpas pasižiūrėjimas per akutę tam tikrais laiko tarpais) suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
6. Atsakovo atstovas teigė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlikdavo operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuodavo oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitiko reikalavimus. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Įstaigoje esamų dušų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu. Atsakovas atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. atvykęs į Lukiškių TI-K, užpildė „Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą apklausos anketą“, kurioje nurodė, kad nesutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimais buvo laikomas atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Vilniaus PN nuomone, sveikatos priežiūros darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, pareiškėjas visada buvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros darbuotojų, reaguota į jo prašymus. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 360 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. ir pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas visas 294 paras, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose neužtikrintas šildymas, drėgna, yra pelėsis, veisėsi žiurkės, Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumo dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nenustatė.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas, turėdamas pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, kitų reikalavimų laikymąsi, nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertino pareiškėjo naudai ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas 22 paras kalėjo vienas, taigi neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu pareiškėjas kalėjo 272 paras. Teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumą. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, priėjo prie išvados, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neneigė, kad šiuos reikalavimus Lukiškių TI-K vykdė, todėl jo argumentai dėl dažnesnio prausimosi negali būti pripažinti pagrįstais.
12. Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti ilgiau kaip vieną valandą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K pareigūnus dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laiko, taip pat nėra duomenų apie tai, jog jis būtų ligonis ir jam pagal gydytojų išvadą būtų suteikti du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai, todėl pažeidimas nėra nustatytas, o pareiškėjo argumentai dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laikotarpio atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl kalinimo su rūkančiais laikytini abstrakčiais, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą perkelti Vilniaus PN administracijai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
14. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl sukeltų pasekmių sveikatai laikė neįrodytas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, tuo labiau, jog teismas Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus kalinimo sąlygų aspektu nustatė tik dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Pareiškėjas niekaip neargumentavo kaip šios netinkamos kalinimo sąlygos (privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniais mazgais) galėjo lemti pareiškėjo regėjimo sutrikimus. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pareiškėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, šio pažeidimo trukmę 272 paros, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 360 Eur. Pareiškėjo prašoma neturtinės žalos suma, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
III.
15. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257; 2012 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395; 2015 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 406 – Nr. 417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418 – Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Užuolaidos Lukiškių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėjo), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui 360 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad Lukiškių TI-K kamerose 272 paras buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.
19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytu pareiškėjo teisių pažeidimu ir sprendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos.
21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitiko tuo metu galiojusių nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl pripažino, jog pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas privatumas naudojantis tualetu 272 paras.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pažymi, kad nors atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tvirtino, jog sanitariniai mazgai, jeigu jie nėra įrengti kaip atskira kabina, nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies atskirti 1,5 aukščio pertvara ir uždengti užuolaida, neįrodė šių savo teiginių kitais leistinais įrodymais.
23. EŽTT yra konstatavęs, jog kamerų įrengimas taip, kad sanitarinis mazgas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra išaiškinęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1809-556/2020, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1436-968/2021 ir kt.).
24. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
25. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018 ir kt.).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (272 paras pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais), į pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, atsižvelgusi į nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma yra pagrįsta dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo nurodytoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.