Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-12 · Administracinė byla Nr. eA-1164-629/2022

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2022-01-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2022-12-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. I-a instancijaSprendimas · 2023-03-06Vilniaus apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-12
Bylos Nr.
eA-1164-629/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02200-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-4135-629/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02200-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 52.1.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. T. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. TE-6-263 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio E. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tarnybą Departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininko pareigose; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo atleidimo dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis buvo atleistas iš tarnybos atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto eismo įvykio. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas priimtas pažeidžiant jo konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą, įgytas subjektines teises, teisėtus lūkesčius, yra neproporcingas ir neatitinkantis konstitucinio teisinės valstybės principo. Pareiškėjui stojant į tarnybą vidaus reikalų sistemoje 2013 m. gegužės 16 d., nebuvo ribojimų dėl pareigūno statuso, susijusių su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Po pareiškėjo priėmimo į vidaus tarnybą pakeistas (sugriežtintas) teisinis reguliavimas negali būti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos buvo pritaikytos netinkamai, kadangi minėtoje teisės normoje nėra tiesioginės nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsnį, taigi, minėtą Statuto normą taikantis subjektas turi ne tik atsižvelgti į formalų sprendimą užbaigti ikiteisminį tyrimą, bet ir įvertinti visas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes. Be to, Baudžiamajame kodekse nėra tiesiogiai detalizuota, ką apima terminas „praradusi pavojingumą“ nusikalstama veika, tai yra vertinamoji sąvoka, todėl Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą taikančio subjekto diskrecijai paliekama teisė nuspręsti dėl veikos pavojingumo. Statuto normas taikantis subjektas privalėjo išsiaiškinti visas susidariusiai situacijai įvertinti būtinas aplinkybes ir priimti sprendimą, pagrįstą individualiu faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo įvertinimu, bet šiuo atveju tai iš esmės nebuvo padaryta. Pareiškėjas kėlė abejones ir dėl Statuto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes, jo įsitikinimu, minėtoje įstatymo normoje nepagrįstai nediferencijuojamos nei nusikalstamos veikos, nei pareigūnai, reguliavimas neproporcingas, numatytas tik Statute (lygiateisiškumo principo ir kt. pažeidimas).