Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas) ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė 1/3 mažinta ir paskirta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir 16 (šešiolikos) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) bauda;

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikui, R. J. įpareigojant per šį laikotarpį:

1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;

2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2018 m. kovo 30 d. apie 02.35 val., R. J., kelyje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdytas 31 kilometre, tiesiogiai pasiūlė 70 eurų kyšį valstybės tarnautojams - Kauno AVPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio patruliams A. V. ir Ž. K. už tai, kad nebūtų užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas dėl automobilio vairavimo neturint tam teisės, tuo siekė paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, byloje ištirtais ir aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, R. J., siekdamas, kad policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, tiesiogiai už protokolo nesurašymą pasiūlė duoti 70 eurų kyšį valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams, tuo siekė paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.Prokuroras, nesutikdamas su priimtu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė, skundžiamą nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam R. J., nustatant bausmės atlikimo vietą – pataisos namuose. Skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino duomenis, kuriais buvo paremtas kaltinimas ir R. J., tinkamai parinko bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktą, 8 punktą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Prokuroro teigimu, aštuntą kartą teisiamam, neatlikusiam bausmės už analogiškas nusikalstamas veikas, padarytas vienų metų bėgyje, asmeniui, laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atidėjo ir tai grindė šabloniškais motyvais, nesiremiant realia bylos medžiaga, neatlikus išsamios kaltinamojo asmenybės ir bylos aplinkybių analizės, neatsižvelgiant į baudžiamosios teisės principus. Skunde atkreipiamas dėmesys jog, nors pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje ir atkreipė dėmesį į šias aplinkybes: R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu, kad padarytas nusikaltimas apysunkis, tyčinis, baigtas, kad R. J. teistas 7 kartus, iš kurių paskutinius du kartus už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs, t. y. bausmės neatlikęs, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, tačiau būtent taip charakterizuotam asmeniui teismas nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Skunde pažymima, jog areštas, tai taip pat trumpalaikis žmogaus laisvės atėmimas, kuris R. J. jau buvo pritaikytas ankstesniais nuosprendžiais, tačiau akivaizdu, kad paskirta bausmė tikslų nepasiekė. Be to, R. J., anksčiau priimtu teismo nuosprendžiu, dėl nusikaltimų nuosavybei, susijusių su smurto vartojimu, paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Ši aplinkybė, į kurią teismas neatsižvelgė, parodo, kad šiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas yra neefektyvus ir netinkamas. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į paties nusikaltimo pobūdį, tai, kad asmuo du kartus metų bėgyje teistas už analogiškas veikas, numatytas BK 227 straipsnyje, t. y. siekdamas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, dar kartą įžūliai, tiesiogiai siūlydamas bei padėdamas pinigus automobilio bagažinėje, bando papirkti pareigūnus. Akivaizdu, kad anksčiau teismo paskirtos bausmės jokios įtakos R. J. nepadarė, jos buvo per švelnios. Prokuroro teigimu, skundžiamo nuosprendžio motyvai, jog nesukeltos sunkios pasekmės, kaltinamasis turi mažametį vaiką ir yra menko išsilavinimo, kas, teismo nuomone ir buvo pagrindine priežastimi nusikalsti yra nepagrįsti bylos duomenimis ir nelogiški. Teismo nuosprendyje išsakyta frazė, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, laikytina daugiau nei šabloniška. Dar vienas iš motyvų, mažamečio vaiko turėjimas, prokuroro įsitikinimu, apskritai nepagrįstas bylos duomenimis, kadangi rašytiniuose bylos duomenyse jokios informacijos apie R. J. turimą mažametį vaiką, juo labiau, duomenų apie tai, kad jis yra vedęs, nėra. Todėl, prokuroro teigimu, teismas nevisapusiškai įvertino R. J. asmenybę, jo neteisėtų veiksmų pakartotinumą bei pavojingumą. Prokuroro manymu, priimtas teismo sprendimas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nepasieks nei vieno iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, t. y. nesulaikys R. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, jis liks nenubaustas tinkamai, nebus atimta galimybė jam daryti naujas analogiškas ar kitas nusikalstamas veikas, jis nebus paveiktas teigiamai, laikytis įstatymų ir nenusikalsti ir be abejo, nebus įgyvendintas teisingumo principas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė, nuteistojo skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, prokuroras skunde kelia nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, jog teismas nepagrįstai nuteistajam pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo R. J. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.), todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K‑61-895/2015, 2K‑66-303/2015).Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skirti nuteistajam R. J. bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. R. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų apysunkis, jis yra tyčinis, baigtas, dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančia atsakomybe aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, praeityje teistas 7 kartus, iš kurių paskutinius du kartus už analogiškus nusikaltimus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs, areštą atlikęs, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, turi galiojančių nuobaudų, nedirba. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas R. J. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 straipsnio 3 dalis), skirdamas mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis. Taip pat teismas, atsižvelgęs į valstybėje vykdomą bausmių politiką, vadovaujantis tais pačiais teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į nusikaltimo sunkumą, kuris, nors ir yra apysunkis, tačiau sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad R. J. turi mažametį vaiką, į jo menką išsilavinimą, kas teismo įsitikinimu, ir buvo pagrindine priežastimi vėl padaryti tokį patį nusikaltimą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju paminėti bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog R. J. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skundžiamu nuosprendžiu R. J. nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog R. J. padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad R. J. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Pagal bylos duomenis nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi mažametį vaiką (tai patvirtina byloje esantys asmens duomenys b. l. 69 – 71), registruotas darbo biržoje, yra menko 6 kl. išsilavinimo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus socialinius ryšius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgiama į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai R. J. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas tai nėra nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes jis yra prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, be to, privalo vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis) ir jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių jų nevykdo, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėjo maksimaliam laikui dar suteikdamas paskutinę galimybę jam pasikeisti be jo patalpinimo į pataisos namus nedelsiant, taip pat nuteistajam skyrė įpareigojimus, kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę įrodyti, jog jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas žmogus, įvertino savo neteisėtus veiksmus, ateityje sugebės elgtis atsakingai, brandžiai ir laikysis įstatymų reikalavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. J. taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas jam paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį prokuroro apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.