- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2-36041-465/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29654-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašo priteisti iš atsakovo A. D. 49,59 Eur skolą (negrąžinto kredito), 99,15 Eur palūkanas, 4,46 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2015 m. kovo 19 d. UAB ,,Halex“ (buv. pavadinimas UAB „Ferratum“) ir atsakovas A. D. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 14253 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur kreditas. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 132 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2015 m. lapkričio 14 d. Šias sumas pradinė kreditorė atsakovei pervedė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolinga pradinei kreditorei UAB ,,Halex“ 49,59 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 49,59 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,Halex“ ir UAB „Ferratum Finance“ 2016 m. liepos 22 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido UAB „Ferratum Finance“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą; 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ kartu su UAB „Credit day“ sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą; 2019 m. gegužės 10 d. tarp UAB „Credit day“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis Nr. RP2019-05/01, kurios pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą A. D. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. birželio 18 d. pranešimu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 49,59 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 49,59 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo redakcijos (redakcija galiojusi iki 2016 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Kredito sutarties specialiose sąlygose šalys susitarė, kad bendra kredito kainos metinė norma yra 182,33 proc., o metinė palūkanų norma – 108,28 proc. taigi šalių sutartos palūkanos neviršijo 200 proc. Vartojimo kredito sutartyje jos šalys susitarė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos mokamas iki kredito faktinio grąžinimo dienos. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 99,15 Eur palūkanos.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties Specialiųjų sąlygų 10.1 punkto nuostatomis atsakovas įsipareigojo praleidęs mėnesio mokėjimo terminus mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas neatsiskaitė su ieškove, todėl privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 4,46 Eur. Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 4,46 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (153,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 48,40 Eur išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, iš viso 63,40 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,59 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 59 ct) skolos (negrąžinto kredito), 99,15 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 15 ct) palūkanų, 4,46 Eur (keturis eurus 46 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (153,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 63,40 Eur (šešiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai.
Išaiškinti, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.