- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- II-360-1132/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00225-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pareiškėjas
- R. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Kategorijos
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo G. J. 2023 m. sausio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Institucijos nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas G. J. 2023 m. sausio 4 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad A. Š., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė į kelio važiuojamąją dalį staiga išbėgusį gyvūną (šunį).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti atlikti nešališką, tinkamą kokybe ir terminais tyrimą. Skunde nurodoma, kad nors skundžiamas nutarimas grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 569 straipsnio nuostatomis, tačiau akivaizdu, kad jis priimtas pažeidžiant šias ir kitas, reglamentuojančias tokius tyrimus, nuostatas. Įvykį tyrusi tyrėja 2022 m. kovo mėn. pareiškėjui nurodė ranka aprašyti įvykio aplinkybes, paaiškino, jog tyrimas bus sunkus, nes nėra įvykį mačiusį liudytojų, įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietą buvo sudėtinga identifikuoti, nes iš „Google maps“ atspausdintas įvykio vietos žemėlapis neatitiko tikrovės. Pareiškėjas tyrėjai suteikė visą reikiamą informaciją, pateikė šuns skrodimą atlikusio veterinarijos gydytojo išvadas, buvo pasirengęs net savo lėšomis atlikti ekspertizę, taip pat paaiškino, kad jo šunį patrenkęs asmuo teigs, jog važiavo leistinu greičiu, nebėgo iš įvykio vietos, sustojo, atgailavo, siūlė pagalbą. Pareiškėjo manymu sveikas 16 mėn. šuo bėgdamas kryptimi nuo automobilio negalėjo būti kliudytas taip, kad sprogtų vidaus organai (kepenys), jei automobilį vairavęs asmuo būtų laikęsis toje gatvėje nustatyto leistino greičio, tai yra 30 km/val. Vėliau, kai tyrimą perėmė tyrėjas G. J., tyrėjas su pareiškėju telefonu susisiekė vieną kartą, 2022 m. birželio mėn., ir nuo to laiko pareiškėjas jokios informacijos apie tyrimo eigą negavo. Pareiškėjas tik sulaukęs 2023 m. sužinojo, kad jog priimtas skundžiamas nutarimas. Tyrimas atliktas paviršutiniškai, kadangi nėra aišku kaip buvo nustatyta, kad automobilis atvažiavo nuo gimnazijos pusės, šunelis išbėgo į gatvę po ratais, A. Š. sustojo ir laukė kol pareiškėjas pribėgo, net atsiprašė, nors pareiškėjas A. Š. rašė raštelius dėl atsiprašymo. Visiškai ignoruota, jog šunelis ne išbėgo į gatvę, o bėgo link pareiškėjo ir buvo beveik mirtinai partrenktas neleistinu greičiu jį pasivijusio automobilio, kuris nuskriejo toliau, ir tik pamatęs, jog pareiškėjas priskubėjo prie šuns, sugrįžo galine eiga ir netrukus kažką pasakęs nuvažiavo. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog A. Š. sustojo, nors stabdymo žymių nebuvo aptikta. Nors pareiškėjas policijos pareigūnams nurodė, jog A. Š. pabėgo iš įvykio vietos, ši versija nebuvo nagrinėta. Tyrimas buvo atliktas šališkai, paviršutiniškai ir aplaidžiai, neleistinai uždelstais terminais, o skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas (b. l. 3–4).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje buvo pradėtas pagal 2022 m. vasario 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautą R. K. pranešimą („ePolicija“) apie eismo įvykį. Eismo įvykis buvo užregistruotas reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos matyti, kad tyrimą atliekantis pareigūnas nuvyko į eismo įvykio vietą, ją apžiūrėjo ir nustatė, kad įvykio vieta vaizdo kameroms nefilmuojama, nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Įvykio vietoje ant kelio dangos nebuvo likusių jokių stabdymo žymių. Ant automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nerasta išorinių apgadinimų, automobilio bei vairuotojo dokumentai tvarkingi. Tyrimo metu taip pat gauti R. K. ir A. Š. paaiškinimai. Tyrimą atlikęs pareigūnas nutarime pasisakė, kad pagal bylos duomenis nėra galimybės nustatyti kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis „Toyota Avenesis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įvykio vieta nefilmuojama, nėra stabdymo žymių ant kelio dangos, automobilis neapgadintas), nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad automobilio vairuotojas A. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaip matyti, įvykis, kurio metu buvo partrenktas R. K. augintinis – šuo, įvyko dėl pačio gyvūną vedžiojusio asmens nerūpestingumo. Šios pagrįstos išvados padarytos iš bylos medžiagos, kur nustatyta, kad šuns pavadėlis atsikabino, ko pasėkoje, šuo tamsiu paros metu (23.20 val.) staiga išbėgo į važiuojamąją dalį, kurioje važiavo A. Š. automobiliu „Toyota Avenesis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris jį kliudė. Todėl akivaizdu, kad R. K., būdamas šuns savininku, nepasirūpino jo saugumu, nepririšo jo prie pavadžio taip, kad jis jokiomis aplinkybėmis neatitrūktų, dėl ko, nutrūkęs nuo pavadžio, išbėgo į gatvę, ir A. Š. vairuojama transporto priemonė jį partrenkė. Iš subjektyvinės pusės pareiškėjas, būdamas šalia kelio, savo neatsargiais veiksmais neužtikrino, kad jo vedžiojamas šuo neištrūktų, nebūtų palaidas ir tokiu būdu neliktų be priežiūros. O pareiškėjo nurodyti argumentai, jog A. Š. važiavo dideliu greičiu, nesilaikė greičio toje vietoje apribojimų, neįrodyti byloje surinkta medžiaga, todėl yra nepagrįsti.
Tyrimo metu A. Š. veiksmuose nebuvo nustatyta nusižengimo sudėties dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo padarymo, kas galėjo įtakoti įvykio kilimą, todėl tyrimą atlikusio pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu buvo nutraukta. R. K. atsiradusi žala dėl prarasto gyvūno yra jo paties nerūpestingo elgesio pasekmė. Ir tik dėl to, kad A. Š. vairuojamai transporto priemonei nebuvo nustatyta apgadinimų, asmuo nereiškė dėl įvykio pretenzijų, taip pat įvertinus šunį vedžiojusio asmens paaiškinimus, kad šuo atsikabino, R. K. pats išvengė administracinės atsakomybės už gyvūno laikymo taisyklių pažeidimą ar už KET 72.2 punkto, kuris numato, kad vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią, pažeidimą. Nagrinėjamu atveju šuo priskirtinas prie minimų gyvulių, nes lietuvių kalbos žodyne gyvulys – tai naminis žinduolis – darbinis, pieninis, mėsinis, vilninis, taip pat šuo ir katė (dabartinės lietuvių kalbos žodynas, http://www.lki.lt/dlkz/).
Vien tai, kad buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis procesinis sprendimas, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti A. Š. veiksmuose esant administracinio nusižengimo požymių. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, neišsamiai atlikus tyrimą. Pareiškėjo skundo argumentai visiškai nepagrįsti. Teisinis reglamentavimas aiškiai pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiams tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuojama, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucijos manymu, pareigūnas įvertinęs byloje esančius duomenis priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (b. l. 35–37).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad augino šunį mišrūną, kuris buvo truputį mažesnis nei vidutinio dydžio. 2022 m. vasario 27 d. vakare išvedė šunį pavedžioti. Sudėtinga pasakyti, kokioje gatvėje buvo, nes savivaldybė keitė gatvių pavadinimus. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, gali būti, kad ši gatvė dabar vadinasi kitaip. Ties minėtoje gatvėje augančiu graikiniu riešutu šuo, išgirdęs netoliese laikomus „haskių“ veislės šunis, truktelėjo pavadėlį ir atsikabino nuo pavadžio karabino bei nubėgo pas minėtus šunis. Jo šuo nubėgo (duomenys neskelbtini) gatve, mažėjančia namų numeracijos tvarka, link (duomenys neskelbtini) gatvės. „Haskiai“ laikomi galbūt adresu (duomenys neskelbtini). Jo šuo nubėgo maždaug 100 m nuo jo. Sunku pasakyti atstumą, nes gatvė sukasi. Jam pašvilpus, šuo pasileido grįžti pas jį. Jis šuns bėgančio gerai nematė, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje, beveik ant kampo sankryžos, stovėjo automobilis „Audi“. Šuniui pasiekus minėtą automobilį, sukant link jo (R. K.), šunį pasivijo A. Š. vairuojamas automobilis, partrenkė šunį ir nuvažiavo. Šuo bėgdamas aplenkinėjo stovinti automobilį „Audi“ iš gatvės pusės, šuo nuo automobilio buvo nutolęs apie 0,5 m, tuo metu šuo buvo arčiau gatvės vidurio. A. Š. vairuojamas automobilis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, šuo bėgo ta pačia kryptimi kaip A. Š. vairuojamas automobilis, tai yra iš (duomenys neskelbtini) pusės. A. Š. nestabdydamas nuvažiavo iki savo namų. Įvykio vietoje stabdymo žymių nebuvo, tačiau aiškios stabdymo žymės buvo prie A. Š. namo. Nuo tos vietos, kur šuo buvo patrenktas, iki A. Š. namo yra maždaug 300 m atstumas. Kiek šuo nubėgo (duomenys neskelbtini) gatve, jis nematė, nes užstojo kampinis namas, galbūt nubėgo mažiausiai 50 m. Galbūt nematė ir šuns partrenkimo fakto, nes tuo metu tai užstojo namas ir automobilis „Audi“. Jis, išgirdęs šuns klyksmą, nubėgo prie partrenkto šuns, o A. Š. tik pamatęs, kad jis (R. K.) klūpi prie šuns, atbuline eiga grįžo prie partrenkto šuns, kažką neaiškaus pasakė ir nuvažiavo. Jis tų sekundžių, kai A. Š. vairuojamas automobilis atvažiavo, nematė, tačiau patį partrenkimo faktą matė, po to šunį ir pasiėmė. Kur buvo šuo prieš partrenkimą nematė, nes užstojo namas ir automobilis. Šunį matė tuo momentu, kai buvo klyksmas ir partrenkimas. Girdėjo ir matė smūgį. Namas ir automobilis trukdė pamatyti, kad šuo grįžta pas jį, bet netrukdė pamatyti patį įvykį. Iki pačio įvykio atvažiuojančio automobilio nematė, nes jis greitai važiavo. Skundžiamame nutarime klaidingai nurodoma, kad A. Š. jo atsiprašė, nes jis ne tik neatsiprašė, bet ir pasislėpė savo namuose. Jei A. Š. būtų atsiprašęs, nebūtų jam (A. Š.) rašęs raštelių apie tai, kad turi atsiprašyti. Jam šunį nešant ant rankų iš įvykio vietos, A. Š. stoviniavo prie savo namų durų, bet jam (R. K.) artėjant iki A. Š., jis (A. Š.) nuėjo į savo namą, nors kaimynai jį šaukė, kad išeitų.
Su tyrėja ilgai aiškinosi įvykio vietą, naudodamiesi „Google maps“, kadangi žemėlapiuose nurodyta vieta neatitiko faktinės įvykio vietos. Buvo pasirengęs savo lėšomis daryti ekspertizę, tačiau tyrėja su juo daugiau nesusisiekė. Kai jis parašydavo tyrėjai laiškus, ji atsakydavo, kad su juo susisieks, tačiau nesusisiekdavo. Tik 2022 m. gegužės mėn. sulaukė skambučio iš kito tyrėjo, kuris informavo, kad perėmė tyrimą. Teisena buvo „užšaldyta“, skundžiamas nutarimas buvo priimtas tik 2023 m. sausio 4 d. Jis „ePolicijoje“ 2022 m. lapkričio ar gruodžio mėn. pasiteiravo dėl tyrimo eigos, o 2023 m. sausio 4 d. gavo klaidingą informaciją, kad tyrimas yra atliekamas. Vėliau paskambinęs tyrėjas G. J. jį informavo, kad yra priimtas skundžiamas nutarimas, kuris jam buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Nėra aišku, kodėl vienur nurodoma, kad jis (R. K.) teigia, kad A. Š. atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini), kitur, kad jis (R. K.) nurodė, jog A. Š. atvažiavo nuo mokyklos. Skundžiamame nutarime klaidingai nurodoma, kad šuo puolė po automobilio ratais, nors jis ne kartą nurodė, kad šuo buvo pavytas ir patrenktas A. Š. vairuojamo automobilio. Mano, kad tyrimas nebuvo visapusiškai atliktas, nesutinka su tyrėjo įrodymų vertinimu, o būtent su tuo, kad nebuvo įvertinta, jog šuo bėgo ta pačia kryptimi kaip ir A. Š. vairuojamas automobilis. Nežino, kokias dar aplinkybes reikėtų išsiaiškinti. Tyrime nebuvo atsižvelgta į tai, kad A. Š. važiuodamas viršijo leistiną greitį, tai jis pripažino ir teismo posėdžio metu, nes nurodė, kad važiavo 30–40 km/val. greičiu, tai yra viršijo leistiną 30 km/val. greitį. Mano, kad iš tikrųjų A. Š. važiavo dar didesniu greičiu nei pats nurodė. Visos šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, tyrimas atliktas šališkai.
Institucijos atstovė A. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal tyrimo medžiagą, Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tyrimo metu buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, bandyta išsiaiškinti eismo įvykio schema. Nustatę visas reikšmingas aplinkybes, pareigūnai priėmė sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu, kadangi A. Š. veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Teisena buvo pradėta, tyrimas vyko. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2023 m. sausio 4 d., pareiškėjui skundžiamas nutarimas buvo išsiųstas valstybės registruose nurodytu asmens elektroniniu paštu. Pareiškėjas 2023 m. sausio 4 d. turėjo gauti nutarimą, kad administracinio nusižengimo teisena yra pradėta ir taip pat turėjo gauti skundžiamą nutarimą, tai yra, kad priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Gali būti, kad pareigūnas, pradėjęs administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjo iš karto apie tai neinformavo, ir tokį nutarimą išsiuntė tą pačią dieną, kaip ir skundžiamą nutarimą. Gali būti, kad sistemoje taip „sukrito“, kad vėliau nei skundžiamas nutarimas buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad administracinio nusižengimo teisena yra pradėta. Sistemoje įvedus asmens kodą, automatiškai nurodomas iš valstybės registrų paimtas to asmens elektroninis paštas, jeigu elektroninis paštas yra deklaruotas registruose. Pateikiamas tik vienas asmens elektroninis paštas. Institucija privalo priimtus nutarimus išsiųsti asmens registruose nurodytu paštu, net ir tada, jei asmuo nurodo kitą, nei nurodytas registruose, elektroninį paštą. Tyrimo terminai nebuvo pažeisti, kadangi ANK numatyta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo.
Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės automobiliu „Toyota Avenesis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo namo. Apvažinėjant dešinėje esančią kliūtį – prieš sankryžą stovintį automobilį, iš po kliūties po jo automobilio ratais išbėgo šuo. Negali pasakyti kokių gatvių sankryžoje stovėjo minėtas automobilis, galbūt tai buvo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Gatvė, kuria važiavo, buvo dviejų juostų, norėdamas apvažiuoti kliūtį turėjo išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Šuo išbėgo pro minėto stovinčio automobilio priekį, jam iš dešinės, iš (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu jis važiavo 30–40 km/val. greičiu. Pamatęs šunį stabdė, šuo po ratais palindo jam stabdant. Jautė, kad pervažiavo šunį. Pervažiavęs šunį apsisuko ir grįžo į įvykio vietą, vėliau nuvažiavo namo. Po to, kai pervažiavo šunį, iki tol, kol apsisuko, pavažiavo į priekį galbūt 20 m. Grįžęs į įvykio vietą šuns šeimininko paklausė, kas buvo ar kažką panašaus, dabar neprisimena. R. K. tada kažką neaiškiai pasakė ir nuėjo nusinešdamas šunį. Pagalbos R. K. nesiūlė, R. K. pagalbos neprašė. Jis įvykio vietoje buvo galbūt pora minučių, R. K. pasiėmęs šunį nuėjo, o jis nuvažiavo namo. Jo namai nuo įvykio vietos nutolę maždaug 50 m atstumu, jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo įvykio vietos iki R. K. namų yra maždaug 60 m. Jie yra kaimynai. Iki įvykio nematė nei šuns, nei R. K., įvykio vietoje nėra gero matomumo, kadangi stovi ir namas, ir automobilis buvo pastatytas. R. K. vėliau išėjo iš gretimos gatvės. Stabdymo žymių įvykio vietoje nebuvo, nes stabdė ne rankiniu stabdžiu. Šuo išbėgo jam iš dešinės, iš (duomenys neskelbtini) g. Šunį pastebėjo tą pačią akimirką, kai jis išbėgo į gatvę ir jam palindo po ratais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo per prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.
Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas G. J. 2023 m. sausio 4 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl eismo įvykio, kurio metu automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė į kelio važiuojamąją dalį staiga išbėgusį gyvūną (šunį), konstatavus, jog pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įvykio vieta nefilmuojama, nėra stabdymo žymių ant kelio dangos, automobilis neapgadintas), nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad automobilio vairuotojas A. Š. pažeidė KET.
Skunde dėl Institucijos nutarimo ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nesutiko su skundžiamu nutarimu, nurodydamas, kad A. Š. įvykio metu viršijo nustatytą leistiną greitį ir šunį partrenkė jį pasivijęs su automobiliu, kadangi šuo bėgo keliu ta pačia kryptimi kaip ir A. Š. vairuojamas automobilis. Pareiškėjas nurodė, jog administracinio nusižengimo nagrinėjimas buvo šališkas ir atliktas uždelstais terminais, Institucijos nutarimas yra nemotyvuotas.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas R. K. 2022 m. vasario 28 d. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. vasario 27 d. apie 23.20 val. jam vedžiojant šunį, iš (duomenys neskelbtini) g. per (duomenys neskelbtini) g. pereinant į (duomenys neskelbtini) g., šuo ištrūko nuo pavadžio ir nubėgo į (duomenys neskelbtini) g. Jam šūktelėjus, šuo gatvės pakraščiu pasileido bėgti link jo, kai tuo metu apie 70 km/val. greičiu važiuojantis automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nestabdydamas ar net pasukdamas kairiau partrenkė šunelį. Minėto automobilio vairuotojas bandė nuvažiuoti, nuvažiavo, bet pastebėjęs, kad jis (R. K.) pribėgo prie šuns, sugrįžo į įvykio vietą, pasakė, jog laikėsi nustatyto 30 km/val. greičio, dar kažką neaiškiai pasakė ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio namo. Jis nusinešė šunį namo, įtaręs vidinį kraujavimą kreipėsi į veterinarijos kliniką, kur šuo dėl patirtų sužalojimų buvo užmigdytas. Šuns patirti sužalojimai (sprogusi kepenų kraujagyslė, pažeistos kepenys, kraujavimas krūtinėje) įrodo, kad automobilio vairuotojas važiavo didesniu nei leistina greičiu. R. K. dėl įvykio patyrė 700 eurų turtinę ir 1 500 eurų neturtinę žalą (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 3–10).
Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes, gauti R. K. ir A. Š. paaiškinimai apie įvykį, prie bylos medžiagos prijungtos minėtų asmenų nubraižytos eismo įvykio vietos schemos, apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš R. K. 2023 m. kovo 3 d. paaiškinimo matyti, kad R. K. papildomai paaiškino, jog 2022 m. vasario 27 d. apie 23 val. jam vedžiojant šunį (duomenys neskelbtini) gatve, šuo išgirdęs už kelių namų sklindančius garsus, prie (duomenys neskelbtini) namo atsikabino nuo pavadžio ir pasileido bėgti (duomenys neskelbtini) gatve link minėtų garsų. Jam pakvietus šunį, šuo bėgo link jo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, nes aplenkinėjo gatvėje stovintį automobilį, kai nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu atvažiuojantis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), trenkė į šunį ir vos stabtelėjęs nuvažiavo. Policijos nekvietė, nes skubėjo gelbėti šunį, kadangi matėsi, kad jam labai blogai (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 13). Iš A. Š. 2023 m. kovo 7 d. paaiškinimo matyti, kad 2022 m. vasario 27 d. apie 23.30 val. jis vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g., prieš pat sankryžą su (duomenys neskelbtini) g., jam apvažinėjant kelkraštyje stovintį automobilį, iš už minėto automobilio, jam iš dešinės pusės, išbėgo šuo, kurį jis pamatė likus metrui iki šuns, jį pervažiavo priekiniu dešiniu ratu. Apsisukęs privažiavo prie šuns ir jo šeimininko, atsiprašė šuns šeimininko, paaiškino, kad ne specialiai užvažiavo ant šuns. Šuns šeimininkas atsakė, kad šuo gyvas, policijos nekvietė ir išėjo namo. Važiuodamas jokio žmogaus nematė, šuns savininkas pasirodė tik pravažiavus minėtą sankryžą. Jo automobilis nebuvo apgadintas, pretenzijų niekam neturi (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 14). Atlikus įvykio vietos ir automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo kameroms nefilmuojama, ant kelio dangos nėra matoma jokių stabdymo žymių, ant automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nerasta išorinių apgadinimų, automobilio bei vairuotojo dokumentai tvarkingi (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 2). Institucija, įvertinusi R. K. ir A. Š. paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemą, įvykio vietoje darytas ir automobilio nuotraukas, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi A. Š. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo, Institucijos atstovės ir liudytojo paaiškinimus, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Nors tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas laikėsi kategoriškos pozicijos, kad A. Š., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršydamas nustatytą leistiną greitį, pasivijo pareiškėjo šunį, kuris bėgo važiuojamąja kelio dalimi ta pačia kryptimi kaip ir A. Š. vairuojamas automobilis, ir jį automobiliu partrenkė, tokios pareiškėjo pozicijos nepatvirtina jokie administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys.
Kaip matyti, A. Š. 2022 m. kovo 7 d. paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, apvažinėjant jam po dešine prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) g. stovintį automobilį, staiga iš už minėto automobilio išbėgo šuo, kurį jis pamatė likus iki jo metrui, šunį pervažiavo vairuojamo automobilio dešinuoju priekiniu ratu. Atvažiuodamas nematė nei šuns, nei jo savininko, R. K. pamatė tik pravažiavus sankryžą. Teismo posėdžio metu A. Š. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes, papildomai paaiškino, kad norėdamas apvažiuoti prieš sankryžą pastatytą automobilį, turėjo išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tuo metu, kai pamatė šunį, važiavo 30–40 km/val. greičiu. Pamatęs šunį ėmė stabdyti, šuo po ratu palindo jam stabdant. Tuo tarpu R. K. 2022m. kovo 3 d. paaiškino, jog jam vedžiojant šunį (duomenys neskelbtini) gatve, šuo, išgirdęs garsus iš (duomenys neskelbtini) g., atsikabino nuo pavadžio ir pasileido bėgti (duomenys neskelbtini) gatve link minėtų garsų. Pakvietus šunį, šuniui link R. K. bėgant (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, nes gatvėje buvo pastatytas automobilis, (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės dideliu greičiu atvažiuojantis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), trenkė į šunį ir vos stabtelėjęs nuvažiavo. Teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad šuniui atsikabinus nuo pavadžio, jis nubėgo (duomenys neskelbtini) gatve link girdimų garsų, link (duomenys neskelbtini) g. Šuo nubėgo galbūt 100 m nuo jo, sunku pasakyti atstumą. Jam pašvilpus, šuo pasileido grįžti pas jį, bet jis bėgančio šuns gerai nematė dėl (duomenys neskelbtini) g. ties sankryža stovinčio automobilio ir namo. Kai šuo pasiekė minėtą stovintį automobilį ir suko link R. K., šunį pasivijo A. Š. vairuojamas automobilis, šunį partrenkė ir nuvažiavo. Šuo bėgdamas aplenkinėjo stovinti automobilį iš gatvės pusės, nuo automobilio buvo nutolęs apie 0,5 m, šuo buvo arčiau gatvės vidurio. Šuo bėgo ta pačia kryptimi kaip A. Š. vairuojamas automobilis, tai yra iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Kiek šuo nubėgo (duomenys neskelbtini) gatve, jis nematė, nes užstojo kampinis namas, galbūt nubėgo mažiausiai 50 m. Galbūt nematė ir šuns partrenkimo fakto, nes tuo metu tai užstojo namas ir minėtas (duomenys neskelbtini) g. stovintis automobilis. Nematė tų sekundžių, kai A. Š. vairuojamas automobilis atvažiavo, tačiau patį partrenkimo faktą matė, po to šunį ir pasiėmė. Kur buvo šuo prieš partrenkimą nematė, nes užstojo namas ir automobilis. Šunį matė partrenkimo momentu, matė smūgį, girdėjo šuns klyksmą. Namas ir automobilis trukdė pamatyti, kad šuo grįžta pas jį, bet netrukdė pamatyti patį įvykį. Iki pačio įvykio atvažiuojančio automobilio nematė, nes jis greitai važiavo.
Nustatyta, jog nagrinėjamas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža (A. Š. nurodė, jog tai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, tačiau iš A. Š. paaiškinimų ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tai ta pati (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža). Iš eismo įvykio schemos matyti, kad ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža yra namas Nr. 34 ((duomenys neskelbtini)) (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 11). Taip pat tiek R. K., tiek A. Š. paaiškino bei pažymėjo pačių nubraižytose eismo įvykio schemose, jog ties minėta sankryža, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės dešinėje (duomenys neskelbtini) g. pusėje, stovėjo automobilis. Kaip matyti iš R. K. ir A. Š. brėžinių, minėtas automobilis stovėjo ties (duomenys neskelbtini), esančiu namu (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 15–16), tokias aplinkybes viso proceso metu nurodė ir pareiškėjas bei A. Š.. Taigi R. K. ir A. Š. nurodomos aplinkybės dėl eismo įvykio vietos išsiskiria tik tuo, kad R. K. nurodo, jog iki susidūrimo su automobiliu jo šuo bėgo (duomenys neskelbtini) gatve ta pačia kryptimi kaip ir A. Š. vairuojamas automobilis, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, tuo tarpu A. Š. nurodo, jog šuo į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį išbėgo iš už kelkraštyje stovinčio automobilio priekio.
Visgi kyla pagrįstų abejonių ar R. K. galėjo matyti (duomenys neskelbtini) gatve bėgantį šunį bei automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimą su jam priklausančiu šunimi. Kaip pareiškėjas paaiškino teismo posėdžio metu, po to, kai jis pašaukė šunį grįžti, (duomenys neskelbtini) gatve bėgančio šuns gerai nematė dėl ties sankryža stovinčio automobilio. Taip pat paaiškino, kad šuo grįždamas link jo gatvėje stovintį automobilį aplenkinėjo iš gatvės pusės, nuo automobilio buvo nutolęs apie 0,5 m, buvo arčiau gatvės vidurio. Vėliau patikslino, kad šuns, bėgančio (duomenys neskelbtini) gatve nematė ne tik dėl minėto automobilio, bet ir dėl to, kad užstojo kampinis namas (eismo įvykio schemoje namas Nr. 34). Kaip matyti iš 2022 m. vasario 28 d. R. K. pareiškimo, pareiškėjas nurodė, jog jam pašaukus šunį grįžti, šuo gatvės pakraščiu pasileido bėgti link jo (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 3, 5). Tuo tarpu iš pareiškėjo 2022 m. kovo 3 d. paaiškinimo matyti, jog pareiškėjas nurodė, kad pašaukus šunį jis bėgo link pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 13). Taigi pareiškėjas, teikdamas pareiškimą nurodė, jog šuo link jo grįžo gatvės pakraščiu, pareigūnui paaiškino, jog šuo bėgo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, o teismo posėdžio metu duoti pareiškėjo parodymai ne tik prieštarauja pareiškime nurodytoms aplinkybėms, bet ir nesutampa tarpusavyje, kadangi pareiškėjas paaiškino, kad link jo grįžtančio šuns nematė dėl (duomenys neskelbtini) g. stovinčio automobilio ir ties sankryža esančio kampinio namo, tačiau taip pat nurodė, jog grįždamas šuo iš gatvės pusės aplenkė minėtą gatvėje stovintį automobilį ir bėgo važiuojamąja kelio dalimi arčiau gatvės vidurio.
Pareiškėjo parodymai yra nenuoseklūs ir dėl pačio automobilio susidūrimo su šunimi, kadangi teismo posėdžio metu pareiškėjas pirmiausia paaiškino, kad galbūt nematė šuns partrenkimo fakto, nes tuo metu tai užstojo namas ir minėtas (duomenys neskelbtini) g. stovintis automobilis, vėliau nurodė, jog nematė kaip atvažiavo A. Š. vairuojamas automobilis, tačiau patį partrenkimo faktą matė. Dar vėliau tikslino, jog nematė kur šuo buvo prieš jo partrenkimą automobiliu, nes užstojo minėtas namas ir stovintis automobilis, bet matė šunį partrenkimo momentu, matė smūgį ir girdėjo šuns klyksmą, nes minėtas namas ir automobilis trukdė pamatyti, kad šuo grįžta pas jį, bet netrukdė pamatyti patį įvykį. Apie prastą matomumą eismo įvykio vietoje nurodė ir A. Š., paaiškindamas, jog įvykio vietoje nėra gero matomumo, kadangi stovi namas ir prieš sankryžą buvo pastatytas automobilis. Vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, todėl jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo poziciją, kad šuo bėgo keliu ta pačia kryptimi kaip ir važiavo A. Š. vairuojamas automobilis, byloje nėra, o kintantys ir nenuoseklūs pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip nepatikimi. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog būtent pareiškėjas yra atsakingas už jo priežiūroje buvusį šunį ir būtent jis turėjo užtikrinti, kad jam priklausantis šuo būtų vedžiojamas tinkamai pririštas ir neturėtų galimybių išeiti į kelią.
Nors R. K. 2022 m. vasario 28 d. pareiškime policijai nurodė, jog automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio metu važiavo 70 km/val. greičiu, vėliau taip pat tvirtino, kad A. Š., vairuodamas minėtą automobilį, viršijo leistiną 30 km/val. greitį, visgi tiek atliekant pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių tikslinimą, tiek teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo, negauta jokių objektyvių pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų. Kaip matyti, apžiūrėjus eismo įvykio vietą, joje automobilio stabdymo žymių nebuvo matyti, taip pat nerasta jokių apgadinimų ant automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie galėjo atsirasti susidūrus su pareiškėjo šunimi, o A. Š. nurodė, jog iki susiduriant su šunimi važiavo 30-40 km/val. greičiu. Teismo vertinimu, eismo įvykio vietoje nesant užfiksuotų automobilio stabdymo, slydimo pėdsakų, taip pat nenustačius jokių apgadinimų ant A. Š. vairuoto automobilio, nėra galimybės nustatyti automobilio važiavimo greičio. Pareiškėjo teiginiai, jog buvusį didelį automobilio greitį parodo patirti šuns sužalojimai, vertintini tik kaip prielaida ir negali būti pakankami priimti sprendimą dėl KET pažeidimo padarymo.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
R. K. taip pat nurodo, jog tyrimas buvo atliktas šališkai, Institucijos nutarimas yra nemotyvuotas, tačiau tai, kad pareiškėjo netenkina Institucijos nutarimas, savaime nereiškia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas G. J. 2023 m. sausio 4 d. priėmė netinkamą, nemotyvuotą, šališką nutarimą. Posėdžio metu pareiškėjas nenurodė jokių veiksmų, kokius dar turėtų atlikti policijos pareigūnai, tirdami eismo įvykio aplinkybes bei nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog pareigūnai buvo šališki. Pažymėtina, jog procesas negali būti begalinis. Kaip matyti, Institucija, nutarimu nusprendusi nutraukti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), siekiant patikrinti pareiškime nurodytas aplinkybes apklausė susijusius asmenis, apžiūrėjo ir nufotografavo eismo įvykio vietą, atliko eismo įvykio vietos matavimus ir nubraižė eismo įvykio vietos schemą, apžiūrėjo ir nufotografavimo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taigi siekiant nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes buvo atlikti visi galimi veiksmai. Teismo vertinimu, Institucijos nutarimas priimtas išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes bei surinkus objektyvius duomenis, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą.
Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, skundžiamame nutarime klaidingai nurodoma, jog pareiškėjas paaiškino, kad A. Š. (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Iš pareiškėjo 2022 m. kovo 3 d. paaiškinimo matyti, jog pareiškėjas nurodė, jog automobilis „Toyota Avenesis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. Visgi toks rašymo apsirikimas skundžiamo nutarimo esmės nekeičia, kadangi iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog eismo įvykis buvo tirtas pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad minėtas automobilis atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje esančias fotonuotraukas, liudytojo ir Institucijos atstovės parodymus, pareiškėjo skundo argumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad Institucija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Atmesti R. K. skundą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo G. J. 2023 m. sausio 4 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.