Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės V. P. ieškinį atsakovui SB „Tulpė-1“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti jai be atsakovo SB „Tulpė-1“ sutikimo rengti teritorijos prie V. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) brėžinį su eismo reguliavimu ir minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: greta nuosavybės teise valdomo 654 kv.m ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), SB „Tulpė-1“, suformuoti neviršijantį 400 kv.m valstybinės žemės plotą pietrytinėje pusėje, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, ir susijungti su pagrindiniu žemės sklypu (kadastrinis Nr. 0101/0127:3904).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. P. ieškinį. Teismas nurodė, jog pagal SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Teismas sprendė, kad ieškovė siekia be sodininkų bendrijos sprendimo, nepraėjusi ikiteisminės tvarkos, teisme kelti išimtinai sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priklausančius klausimus. Pateiktas SB „Tulpė-1“ valdybos pirmininko D. N. 2014 m. spalio 28 d. raštas patvirtina aplinkybę, kad SB „Tulpė-1“ valdyba atsisakė organizuoti neeilinį bendrijos narių susirinkimą pareiškėjos prašomam klausimui apsvarstyti, tačiau nurodė, kad klausimas galėtų būti iškeltas eiliniame bendrijos narių susirinkime pagal procedūrą, pateikiant papildomus dokumentus. Šio rašto teismas nelaikė bendrijos narių susirinkimo priimtu sprendimu (nesutikimu/nepritarimu) dėl V. P. keliamo klausimo, nes ji, norėdama rengti teritorijos prie savo žemės sklypo Balsių Sodų 10-oji g. 2, Vilniuje brėžinį su eismo reguliavimu ir minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, turėjo kreiptis tiesiogiai į atsakovą SB „Tulpė-1“ ir gauti bendrijos narių susirinkimo sprendimą (sutikimą ar nepritarimą). Tik gavus SB sprendimą, pareiškėja turėtų teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (ginčydama sprendimą ir pan.). Teismas padarė išvadą, kad teismas negali perimti įstatyme nustatytos išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo svarstymo, pareiškėjai neturint bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl pateikto brėžinio ir sklypų pertvarkymo, todėl CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir ieškinį priimti. Nurodo, jog pagal teismo išvadas ieškovė privalo laukti metinio visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo ir tik, jeigu bendrija neįtrauks šio klausimo svarstyti į darbotvarkę ar gavusi neigiamą atsakymą, turės teisę kreiptis į teismą. Tačiau teismas yra neteisus, nes ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ikiteisminės tokius ginčus sprendžiančios institucijos nėra. Būtent tais atvejais, kai asmuo gina savo teises ne ginčo tvarka, tačiau šių teisių apginti jam nepavyksta, asmuo turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Susipažinus su visais pateiktais rašytiniais įrodymais, yra akivaizdu, kad ieškovė išnaudojo visas galimybes ir, tik jas išnaudojusi, kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo, kadangi bendrijos valdyba ją visiškai ignoruoja ir nepritaria jos projektui, kuris yra racionalus ir niekaip nepažeistų bendrijos interesų. Ieškovė negali laukti ilgiau, kadangi neapgynus jos pažeistų teisių, vykdant kitas žemės procedūras, jos teisių apginti objektyviai jau nebebus galima. Ne ginčo tvarka ieškovė ne kartą kreipėsi atsakovą, tačiau atsakovas atsisakė spręsti šį klausimą, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. birželio 26 d. raštu informavo, kad ieškovė, pateikusi SB „Tulpė“ sutikimą, gali rengti brėžinį su eismo reguliavimu. Šiam pritarus jos norima ir šiuo metu faktiškai užimta žemė nebepateks į gatvės teritoriją ir ji gaus planavimo sąlygas bei galės rengti dokumentus dėl žemės pripirkimo. Ieškovė kreipėsi į SB „Tulpė“ pirmininką, prašydama inicijuoti visuotinio narių susirinkimo pritarimą planuojamam eismo reguliavimui. SB „Tulpė“ 2014 m. spalio 28 d. raštu atsisakė inicijuoti neeilinį SB „Tulpė“ narių susirinkimą, o tokio pritarimo nebuvimas yra vienintelė kliūtis ieškovei realizuoti savo teisę į papildomo ploto pripirkimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 5 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis suponuoja, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Esant šiai stadijai atliekami veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą. Šioje stadijoje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne (teismui paduodamas pareiškimas, teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, šalinami ieškinio pareiškimo trūkumai ir panašiai). Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, įvardijo du atsisakymo priimti ieškinį pagrindus: CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) ir to paties straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesilaikyta įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos). Todėl pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad savo reikalavimus ji pirmiausiai turi kelti SB „Tulpė-1“ narių susirinkime, tiesiogiai kreipiantis į atsakovą SB „Tulpė-1“, ir gauti bendrijos narių susirinkimo sprendimą (sutikimą ar nepritarimą). Ir tik gavus SB sprendimą, ji turėtų teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kadangi teismas negali perimti įstatyme nustatyto išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo svarstymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija nesutinka dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai yra susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą teigiamų prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Asmuo turi procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme, jeigu ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju šalių ginčo nagrinėjimas priskirtinas nagrinėtiniems teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir yra nagrinėtinas taikant CPK normas (CPK 1 str. 1 d.). Todėl V. P. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti.

Kitu trūkumu, kliudančiu priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas įvardijo tai, jog nebuvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes, teismo vertinimu, tik gavus SB sprendimą, pareiškėja turėtų teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (ginčydama sprendimą ir pan.). Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi įstatymas nenumato privalomos tokio ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

Iš ieškinio ir prie jo pridėtų duomenų matyti, kad apeliantė (ieškovė) yra sodininkų bendrijos narė, siekianti gauti visuotinio SB „Tulpė“ narių susirinkimo pritarimą savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. Ginčų sprendimo tarp sodininkų bendrijos ir bendrijos narių tvarka, nustatyta Sodininkų bendrijos įstatyme, kurio 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami CK nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą ginčo šalims turi būti pranešta raštu. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme. Minėtų teisės normų analizė leidžia teigti, kad įstatyme nėra imperatyviai nustatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka.

Be to, kaip tvirtina su ieškiniu pateikti duomenys, ne ginčo tvarka ieškovė ne kartą kreipėsi atsakovą, tačiau atsakovas atsisakė spręsti šį klausimą, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. birželio 26 d. raštu informavo, kad ieškovė, pateikusi SB „Tulpė“ sutikimą, gali rengti brėžinį su eismo reguliavimu. Šiam pritarus jos norima ir šiuo metu faktiškai užimta žemė nebepateks į gatvės teritoriją ir ji gaus planavimo sąlygas bei galės rengti dokumentus dėl žemės pripirkimo. Ieškovė kreipėsi į SB „Tulpė“ pirmininką, prašydama inicijuoti visuotinio narių susirinkimo pritarimą planuojamam eismo reguliavimui. SB „Tulpė“ 2014 m. spalio 28 d. raštu atsisakė inicijuoti neeilinį SB „Tulpė“ narių susirinkimą, o tokio pritarimo nebuvimas yra vienintelė kliūtis ieškovei realizuoti savo teisę į papildomo ploto pripirkimą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei atsakovo SB „Tulpė-1“ sutikimas (pritarimas) nėra duodamas ir jo nedavimas yra kliūtis realizuoti savo teisę į žemės sklypų pertvarkymą, t.y. paduodamo ieškinio esmė (ginčo dalykas) yra ne neegzistuojančio ieškovei nepalankaus bendrijos sprendimo nuginčijimas, o teisės į žemės sklypų, esančių bendrijos teritorijoje, pertvarkymą, nesat bendrijos sutikimo, realizavimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1ir 3 punktų pagrindais, netinkamai aiškino ir taikė šias proceso teisės normas, todėl apskųstoji nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 329 str. 1 d.). Todėl skundžiama nutartis naikintina, o V. P. ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio formos ir turinio atitikties CPK nuostatoms įvertinimas, jo priėmimas ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.