Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Tulpė-1“ dėl leidimo be atsakovės sutikimo rengti teritorijos prie ieškovės sklypų brėžinį su eismo reguliavimu ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė leisti jai be atsakovės sutikimo rengti teritorijos prie ieškovės žemės sklypo brėžinį su eismo reguliavimu ir minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, greta ieškovės nuosavybės teise valdomo 654 kv. m ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuojant neviršijantį 400 kv. m valstybinės žemės plotą pietrytinėje pusėje, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, ir sujungiant jį su pagrindiniu žemės sklypu. Nurodė, jog ieškovė yra žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Tulpė“ teritorijoje, savininkė. Sklypas yra šalia gatvių sankirtos. Ieškovė 2001 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi dalinės nuosavybės teise įsigijo 717 kv. m ploto žemės sklypą, o 2007 m. lapkričio 6 d. dalies žemės sklypo ir dalies pastato pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įgijo nuosavybės teisę į likusį minėtą žemės sklypą, t. y. dar į 133 kv. m plotą, su jame esančiais pastatais. Ieškovei priklausantis žemės sklypas susideda iš dviejų žemės sklypų, kurių bendras plotas sudaro 850 kv. m, tačiau juos skiria kelias. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 3 d. įsakymu buvo patikslinti ieškovei minėtų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų plotai ir nustatytos žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai. Pagal šį įsakymą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ieškovės daiktinės teisės į 654 kv. m (vietoje 717 kv. m ploto) žemės sklypą ir į 63 kv. m žemės sklypą, t. y. ieškovė nuosavybės teise valdo ne vieną žemės sklypą, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyse, o du, kurie bendrai sudaro nebe 850 kv. m plotą. Žemės sklypo ploto sudariusio 717 kv. m sumažėjimas iki 654 kv. m ploto, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 23 punktu, žemės sklypo ploto sumažėjimas yra didesnis, nei minėtuose teisės aktuose nustatyta maksimali (ribinė) ploto paklaida. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 20 d. buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos juostos ir į Adresų registrą įregistruota (duomenys neskelbtini) gatvė. 2002 m. parengus šios gatvės ribų projektą ir siekiant jį įgyvendinti, ieškovė sutinka atsisakyti 63 kv. m ploto žemės sklypo ir jo vietoje įrengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime nustatytą inžinerinį statinį. Atsakovė 2006 m. davė sutikimą tokiam projektui, tačiau dabar nepritaria šio projekto įgyvendinimui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu ieškovei buvo leista rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame numatomas žemės sklypų formavimo būdas – greta nuosavybės teise valdomo 654 kv. m. žemės sklypo suformuoti neviršijantį 400 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą pietrytinėje pusėje ir sujungti su ieškovei priklausančiu 654 kv. m žemės sklypu, nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos ribų bei nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bendrojo plano sprendinių. Ieškovei 2013 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo, patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos juostas ir Adresų registre įregistruotą (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. birželio 26 d. informavo ieškovę, jog pateikusi atsakovės sutikimą, ieškovė gali rengti brėžinį su eismo reguliavimu. Atsakovei pritarus, ieškovės norima ir šiuo metu faktiškai užimta žemė nebepateks į gatvės teritoriją, ieškovei bus suteiktos planavimo sąlygos ir bus galima rengti dokumentus dėl žemės išpirkimo. Ieškovė kreipėsi į atsakovės pirmininką, prašydama inicijuoti visuotinį atsakovo narių susirinkimą dėl pritarimo ieškovės rengiamam projektui. Tačiau atsakovės valdybos pirmininkas 2014 m. spalio 28 d. raštu atsisakė inicijuoti neeilinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą, kartu nurodydamas, jog ieškovė turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos išvadas, jog preliminarus projektas yra parengtas nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos ribų bei nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bendrojo plano sprendinių.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė ieškiniu siekia eliminuoti atsakovę, t. y. jos valdymo organus iš atsakovės teritorijoje esančios laisvos valstybinės žemės sklypo suplanavimo bei prisijungimo prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo procedūros. Ieškovė net nekalba apie valstybinės žemės sklypo išpirkimą, todėl tokio pobūdžio ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi jis prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo, teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, laisvos valstybinės žemės išsipirkimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms bei pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovė turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos planavimo, naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, o ieškovė, reikšdama ieškinį, siekia atimti šią teisę iš atsakovės aukščiausio valdymo organo. Atsakovės valdybos pirmininkas paaiškino ieškovės atstovei, kad sodininkų bendrijos valdyba turi teisę inicijuoti neeilinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą, tačiau neturi teisės inicijuoti susirinkimo narių pritarimo, kaip savo rašte prašė ieškovės atstovė, nurodė, kokius dokumentus ieškovė turinti pateikti visuotinio bendrijos narių susirinkimo svarstymui, o taip pat kad rengti neeilinius visuotinius susirinkimus bet kuriam bendrijos nariui pageidaujant atsakovės valdyba neturi nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių. Toks atsakovės atsakymas ieškovei negali būti traktuojamas kaip atsisakymas perduoti šio klausimo išsprendimą pagal kompetenciją atsakovės valdymo organui – visuotiniam bendrijos narių susirinkimui ir juo labiau kaip atsisakymas duoti sutikimą ieškovei atlikti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovė jokių atsakovės prašomų dokumentų nėra pateikusi. Ieškovė klaidingai supranta ir aiškina žemės sklypo privatizavimo schemą, t. y. ant didesnės žemės sklypo dalies užrašytas bendras sklypo – 717 kv. m plotas, o ant mažesniosios dalies užrašytas ne šios dalies plotas, o žemės sklypo numeris – (duomenys neskelbtini). Bendras privatizuoto sklypo plotas visuomet buvo ir yra 717 kv. m. Tik vėliau atliekant tiksliuosius matavimus, administraciniais aktais šis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, kurie suformuoti ir įregistruoti viešajame registre kaip du atskiri: 654 kv. m ploto dydžio žemės sklypas ir 63 kv. m dydžio žemės sklypas. Ieškovė, nurodydama, jog siekia įteisinti faktinę situaciją (bendrai valdomo 850 kv. m. ploto žemės sklypą), siekia įteisinti savavališko žemės užėmimo faktą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, jog mėgėjų sodo teritoriją sudaro ne tik sodininkų ir kitų asmenų įsigyti sodo sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų numatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodų teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus arba įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, kai sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai. Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, jog bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir perdavimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, sodininkų bendrijos susirinkimas nagrinėjamu atveju sprendžia dėl bendro naudojimo objektų, taip pat dėl ieškovės pageidaujamo įsigyti valstybinio žemės sklypo formavimo bei pirkimo.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre 2009 m. kovo 31 d. ieškovė nuosavybės teise įregistravo du naujus objektus: 654 kv. m ploto žemės sklypą ir 63 kv. m ploto žemės sklypą. Kadangi 717 kv. m. ploto žemės sklypas buvo padalintas į du naujus nekilnojamojo turto objektus, todėl 717 kv. m. ploto žemės sklypas bei nuosavybės teisės į jį buvo išregistruoti, buvusieji identifikaciniai kodai tapo archyviniais. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas susideda iš dviejų žemės sklypų, kurių bendras plotas sudaro 850 kv. m., kadangi iš 1992 m. kovo mėn. sodininkų bendrijos „Tulpė“ schemos matyti, jog šis sklypas susideda iš dviejų dalių ir jų bendras plotas yra 717 kv. m. Mažesnėje schemos dalyje pavaizduotas ne žemės sklypo plotas, o jo numeris – (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog 2013 m. liepos 31 d. raštu informavo atsakovės pirmininką apie ieškovės prašymą bei pasiūlė atsakovei informuoti Vilniaus miesto skyrių tuo atveju, jei įsiterpęs sklypas reikalingas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu informavo, kad neprieštarauja, jog ieškovė įsigytų laisvą žemės plotą, esantį šalia jos žemės sklypo, todėl 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu ieškovei buvo leista rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas atitinka Vilniaus rajono valdybos 1992 m. potvarkiu Nr. 820p generaliniame plane bei privatizavimo schemoje suformuotą plotą. Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje – savivaldybės administracijos direktorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 660 Eur atstovavimo teisme išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje kilęs ginčas dėl sodininkų bendrijos sutikimo, rengiant teritorijos, esančios sodininkų bendrijoje, brėžinį su eismo reguliavimu ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, gavimo. Ieškovė pareikštu ieškiniu iš tikrųjų siekia išpirkti papildomą valstybinės žemės plotą, esantį tarp kelio ir jos sklypo ir įteisinti esamą faktinę šiuo metu žemės naudojimo situaciją, o ne suformuoti iš atskirų dviejų turimų žemės sklypų (esančių per kelią) vieną žemės sklypą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė niekada neturėjo ir nebuvo įgijusi teisės į didesnį nei 717 kv. m žemės sklypo plotą, kurį pagal aprašytas pirkimo-pardavimo sutartis buvo nupirkusi ir kuris nuo pat sodininkų bendrijos teritorijos planavimo pradžios buvo fiziškai padalintas į dvi dalis, tik vėliau administraciniais aktais buvo padalintiems plotams suteikti atskiri nekilnojamojo turto vienetų unikalūs numeriai, atskirai nustatant jų plotus: 654 kv. m ir 63 kv. m. Visuomet sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendro 717 kv. m ploto, o ne didesnio, kaip teigia ieškovė. Jau įsigydama nuosavybėn ginčo žemės sklypą (bendro 717 kv. m ploto) ieškovė žinojo ir turėjo matyti, kaip žemės sklypas natūroje yra suplanuotas ir išdėstytas, kad jis yra fiziškai iš dviejų dalių, perskirtų kelio. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu ieškovės tikrasis reiškiamo ieškinio motyvas ir tikslas nėra šiuos sklypus sujungti fiziškai į vieną patogesniam naudojimui, o siekis papildomai prie didesniojo 654 kv. m ploto žemės sklypo suformuoti valstybinės žemės plotą esamo inžinierinio įrenginio (kelio) sąskaita ir prijungti šį plotą prie šiuo metu nuosavybės teise valdomo 654 kv. m ploto žemės sklypo.

Teismas nustatė, kad ieškovės siūloma esamą (duomenys neskelbtini) gatvę užbaigti akligatviu su apsisukimo aikštelė įrengimu ties ieškovės sklypu ir ties dabartiniu kelio susijungimu su sankryža prijungti trikampio formos papildomą žemės plotą dabartinio sodo teritorijoje esančio vietinio kelio sąskaita. Tokia ieškovės iniciatyva pagal byloje pateiktus duomenimis pirmą kartą bendrijos susirinkime apsvarstyta tik teisminio nagrinėjimo metu. Visuotinio sodininkų bendrijos susirinkimo metu buvo iš esmės vienbalsiai nuspręsta nepritarti ieškovės siūlomam sodininkų bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pertvarkymui bei išsipirkimui. Kaip motyvas nepritarimui nurodyta, jog savivaldybės Miesto plėtros departamento pozicija ir tai, jog nepravažiuos aptarnaujantis transportas, gaisrinės, greitosios pagalbos automobiliai. Šio sodininkų bendrijos aukščiausio valdymo organo sprendimo ieškovė neskundė. Bendrijai priskirta išimtinė teisė spręsti savo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektų, infrastruktūros ir kitus klausimus. Be to, pagal Sodininkų bendrijų įstatymą 6 straipsnio 8 dalį mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Teismas sutiko, kad negali būti bendrijoje, kur vadovaujamasi aukščiau aprašytais sprendimų priėmimo principais, vieno asmens interesas pastatomas aukščiau kitų bendrijos narių intereso. Ieškovė (duomenys neskelbtini) g. gale savavališkai yra užtvėrusi jai nepriklausančią kelio dalį. Tai patvirtina ir 2015 m. birželio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašto Nr. 49SJN-998-(14.49.105.) ir 2014 m. vasario 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-33 duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė yra užėmusi dalį valstybinės žemės sklypo, kurio plotas sudaro 221 kv. m. Tuo pagrindu ieškovei buvo išsiųstas kvietimas atvykti į Nacionalinę žemės tarnybą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir (ar) administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Tai atvirtina ir ieškovės pateikto 2015 m. birželio 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys. Todėl teismas konstatavo, kad pagal bendrąjį teisėje galiojantį principą iš neteisės negali gimti teisė, galioja bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas nepritarti ieškovės siūlomam sodininkų bendrijos teritorijos gatvės pertvarkymui, užbaigiant ją akligatviu ir siūlomam eismo reguliavimo pakeitimui, o ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.2 punktą mėgėjų sodo teritorijoje valstybinės žemės plotai pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimą organizuoja miestuose savivaldybės administracijos direktorius. Pagal patvirtintus žemėtvarkos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimo organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą Žemėtvarkos projektas rengiamas pagal žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtinta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (nutarimo 2.3 punktas). Aptariamu Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintose taisyklėse apibrėžta, kas laikoma įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, kurį galima pagal šias taisykles nusipirkti ar išsinuomoti bei reglamentuota šio proceso procedūra. Ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sodininkų bendrijų nariai ar kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kuriuos teisėtu pagrindu naudoja (3.1.1 punktas) arba įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (3.1.2 punktas). Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, kada sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar reakcijai (taisyklių 4 punktas). Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos projektas rengiamas gavus suinteresuoto asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba ginčo atveju savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva. Būtent nurodyti asmenys kreipiasi į bendriją, pranešdami apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir pasiūlydami jai pirkti. Taip pat taisyklių 9 punkte numatyta procedūra, kai bendrija pateikia nurodytą prašymą, o taisyklių 10 punkte numatyta procedūra, kai bendrija nepateikia nustatytus terminu prašymo arba pateikia atsisakymą. Taisyklėse nenumatytas bendrijos sutikimo pradėti, tęsti ar vykdyti aprašytą procedūrą gavimas. Todėl ieškovės reikalavimas leisti be bendrijos sutikimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prie nuosavybės teise valdomo 654 kv. m ploto žemės sklypo formuojant iki 400 kv. m valstybinės žemės sklypą palei kelią, sujungiant šį sklypą su ieškoves nuosavybės teise valdomu sklypu, atmestinas, kadangi toks bendrijos leidimas (sutikimas) iš esmės nereikalingas, ką pripažinimo teisminio nagrinėjimo metu ir pats ieškovės atstovas.

Teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai nenurodė, kokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ji rengianti ar norinti, kad atsakovė leistų rengti. Būtent Iš 2013 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento rašto „Dėl planavimo sąlygų vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavimo“ matyti, jog ieškovei šio dokumento išduoti savivaldybė negali, nes pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas reikalingas inžinerinės infrastruktūros vystymui. Būtent savivaldybė nustatė kelių ribas, suteikė joms keliams adresus, įtraukė į registrą, nustatė ribas ir pan. Suprantama, bendrijai nusprendus kitaip pertvarkyti savo sodo teritoriją, galėtų būti peržiūrima kelių infrastruktūra, tačiau, kaip jau aprašyta aukščiau, atsakovas- sodininkų bendrija – visų narių atstovaujamame aukščiausiame valdymo organe nusprendė nepertvarkyti esamos kadastriniuose žemėlapiuose registruotos situacijos. Dėl to šis reikalavimas negali būti patenkintas dėl šių motyvų ir dėl aukščiau aprašytų argumentų. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir leisti be atsakovės sutikimo rengti teritorijos prie ieškovės žemės sklypo brėžinį su eismo reguliavimu ir minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, greta ieškovės nuosavybės teise valdomo 654 kv. m ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti neviršijantį 400 kv. m valstybinės žemės plotą pietrytinėje pusėje ir sujungti jį su pagrindiniu žemės sklypu. Kitoks sprendimas nesuderinamas su teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimais, bendrijos narių valdymo bendraisiais principais (solidarumo, lygiateisiškumo, tarpusavio sutarimo), proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

1) Remiantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatomis, įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti paduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius savo atsiliepime nurodė, kad informavo sodininkų bendrijos pirmininką apie ieškovės prašymą dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo ir pasiūlė sodininkų bendriją informuoti apie tai, tuo atveju jei nuspręs pirkti žemės sklypą savo reikmėms. Sodininkų bendrija 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu informavo, kad neprieštarauja, jog ieškovė įsigytų laisvą valstybinės žemės sklypą. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, nustatė, jog ieškovė turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, t. y. suteikė tam leidimą, nereikalaudama pateikti žemėtvarkos projekto, kurio rengimo Taisyklės šioje stadijoje nenumato. Šios aplinkybės teismas nevertino.

2) Teismas nepagrįstai sureikšmino 2015 m. birželio 6 d. Visuotinio SB „Tulpė-1“ narių susirinkimo protokolą, kuriuo susirinkimo metu buvo iš esmės vienbalsiai nuspręsta nepritarti ieškovės siūlomam sodininkų bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pardavimui, neatsižvelgiant į tai, kad duoti leidimą parduoti žemės sklypą yra ne sodininkų bendrijos kompetencija, nes pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą teisė duoti leidimą parduoti žemės sklypą numatyta Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovui. Todėl 2015 m. birželio 6 d. visuotiniame sodininkų susirinkime priimtas sprendimas, kuriuo buvo nepritarta valstybinės žemės pardavimui, nesudaro pakankamo pagrindo uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui parduoti įsiterpusį žemės sklypą ieškovei. Iš esmės toks sprendimas yra niekinis ir nesukelia teisinių pasekmių nei ieškovei, nei Nacionalinės žemės tarnybos vadovui.

3) Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) gatvės gale yra savavališkai užtvėrusi jai nepriklausančią kelio dalį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 5 d. rašte konstatuota, kad ieškovė yra užėmusi dalį valstybinės žemės, jokios informacijos apie dalies kelio užėmimą šiame rašte nėra. Neaišku kokiais įrodymais teismas rėmėsi, darydamas išvadą apie dalies kelio užėmimą. Priešingai, Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 5 d. rašto grafinėje dalyje nurodyta, kad kelias praeina šalia laisvo valstybinio žemės ploto. Kelio egzistavimą šalia valstybinio žemės ploto patvirtina ir faktiniai duomenys, ieškovės žemės sklypų kadastriniai matavimai, kuriuose taipogi pavaizduota kelio kryptis ir vieta.

4) Ieškovė 2002 m. parengė brėžinį su eismo reguliavimu (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris 2002 m. kovo 12 d. suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo ir žemės darbų kontrolės skyriumi, 2002 m. kovo 12 d. suderintas su Specialiojo planavimo skyriaus Kraštovaizdžio grupės vyriausiuoju architektu, 2003 m. kovo 12 d. suderintas su Vilniaus miesto kelių policija, 2002 m. kovo 13 d. suderintas su Verkių seniūnu, su SB „Tulpė“. Pridedamame 2002 m. inžineriniame topografiniame plane yra nuoroda, kad visi tvoros perkėlimo ir apsisukimo darbai atliekami užsakovo lėšomis. Siekdama įgyvendinti šį projektą, ieškovė siekia išpirkti valstybinę žemę, bet šiuo atveju sodininkų bendrija prieštarauja šio projekto įgyvendinimui, tuo pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi esamą situaciją susisiekimo požiūriu, 2014 m. raštu papildomai informavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ties ieškovės žemės sklypu turėtų pagal ieškovės prašymą baigtis aklakeliu ir neplanuojama jungtis į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi projektas, kuriuo ieškovė siekia išpirki valstybinę žemę, neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams t.y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu patvirtintoms gatvės apsaugos zonoms.

5) Bylos nagrinėjimo metu buvo iškeltas klausimas dėl sodininkų bendrijos pirmininko teisės atstovauti bendrijos interesus. Teismas nurodė, kad į šias pastabas atsižvelgs ir patikrins šiuos faktus, bet tai, kaip paaiškėjo, nebuvo padaryta. Bendrijos pirmininkas nurodė, kad buvo išrinktas prieš metus. Kilus abejonėms, teismas nepatikrino ar šis asmuo turi teisę atstovauti bendrijos interesus. Patikrinus juridinių asmenų registro duomenis, nustatyta, jog jokių domenų apie tai, kas yra juridinio asmens vadovas ir kokia kolegialaus valdymo organo sudėtis, nėra. Sodininkų bendrijos pirmininkas pateikė teismui valdybos protokolą, kad jis gali atstovauti bendrijos interesus teisme, bet kaip jau buvo minėta aukščiau, sodininkų bendrijos valdyba nėra registruota juridinių asmenų registre.

6) Teismas priteisė atsakovei 660 Eur, kuriuos sudaro 300 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 90 Eur už papildomus rašytinius paaiškinimus, teisines paslaugas, 90 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, 180 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Susipažinimas su teismo dokumentais, teisinė konsultacija, skundo ar atsiliepimo į skundą parengimas laikytinos paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.1–8.2 punktuose. Tai pat remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pasirengimas bylos nagrinėjimui, analogiškai kaip atstovavimas teisme, laikytinas tos pačios rūšies teisine paslauga. Taigi, iš patektų teismui atsakovės sąskaitų matyti, kad atstovavimas teisme truko 9 valandas, kas neatitinka faktiškai teismo posėdžio trukmei. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos turi būti perskaičiuotos.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė SB „Tulpė-1“ prašo skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliacinis procesas nutrauktinas, kadangi iš pradžių apeliacinis skundas buvo paduotas neturinčio tokios teisės asmens, o vėliau jis buvo paduotas,

praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas. Ieškovės reikalavimas leisti be bendrijos sutikimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prie nuosavybės teise valdomo 654 kv. m ploto žemės sklypo formuojant iki 400 kv. m valstybinės žemės sklypą palei kelią, sujungiant šį sklypą su ieškovės nuosavybės teise valdomu sklypu, atmestinas, kadangi toks bendrijos leidimas (sutikimas) iš esmės nereikalingas, ką pripažinimo teisminio nagrinėjimo metu ir pats ieškovės atstovas. Šios pozicijos nuosekliai laikėsi ir atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį), tiek pasisakymuose teismo posėdžių metu. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl kurio ginčo iš esmės nėra, ką visiškai teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra ne dėl teisės rengti žemėtvarkos projektą, bet dėl ieškovės siekio užtverti dalį gatvės ir pavertimo ją aklakeliu, kam atsakovė prieštarauja. Visuotiniam sodininkų bendrijos narių susirinkimui, įvykusiam 2015 m. birželio 6 d., ieškovė taip ir nepateikė jokio teisės aktus atitinkančio žemėtvarkos projekto ar kitokio plano, kuriame atsispindėtų laisva valstybinė žemė, kurią ieškovė galėtų išsipirkti, neužimdama dalies (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios užtvėrimui bei pavertimui aklakeliu nepritarė sodininkų bendrijos nariai. Taigi, skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, visuotinio narių susirinkimo protokole yra užfiksuotas sodininkų bendrijos narių prieštaravimas ne ieškovės siekiui išsipirkti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, o ieškovės siekiui legalizuoti neteisėtą faktinį gatvės užėmimą, paverčiant ją aklakeliu. Teismas tinkamai įvertino šią situaciją bei pagrįstai nusprendė atmesti ieškovės reikalavimus, susijusius su galimu gatvės užvėrimu. Nacionalinės žemės tarnybos atsakingi asmenys yra konstatavę neteisėtą valstybinės žemės užėmimo faktą ir dėl to prieš ieškovę yra pradėta administracinė procedūra. Visi su tuo susiję dokumentai pateikti į bylą. Į bylą yra pateiktas 2013 m. spalio 12 d. pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ susirinkimo protokolas, kurio darbotvarkėje 2 klausimu buvo numatyti bendrijos valdymo organų rinkimai. Minėto susirinkimo metu vienbalsiai buvo išrinkta valdyba, o valdybos pirmininku išrinktas D. N.. Šis sprendimas buvo viešai iškabintas sodų bendrijos skelbimų lentose. Ieškovei jis buvo žinomas ir ji jo neskundė įstatymų nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, jog Tarnyboje buvo nustatyta, kad ieškovė turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu ieškovei leista rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos ribų, tai yra ieškovei leista vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, laikantis nurodytų sąlygų. Byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl leidimo įsigyti įsiterpusį žemės sklypą. Todėl nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad ne sodininkų bendrija, o valstybinės žemės patikėtinis turėtų spręsti valstybinės žemės sklypų pardavimo klausimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos sutikimo, rengiant teritorijos, esančios sodininkų bendrijoje, brėžinį su eismo reguliavimu ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, gavimo bei šio sutikimo reikšmės.

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš dviejų dalių, atskirtų (duomenys neskelbtini) gatve. Ieškovė, siekdama išsipirkti papildomą valstybinės žemės sklypą bei pertvarkyti jau turimą žemės sklypą, kreipėsi dėl tinkamų leidimų gavimo į Nacionalinę žemės tarnybą bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Nacionalinės žemės tarnyba 2013 m. rugsėjo 4 d. išdavė ieškovei leidimą rengti 654 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, greta jo suformuoti 400 kv. m neviršijantį valstybinės žemės plotą pietrytinėje dalyje ir sujungti su pagrindiniu žemės sklypu. Minėtame leidime nurodyta, jog turi būti nepažeistos (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos ir nekeičiama pagrindinės žemės naudojimo paskirtis bei bendrojo plano sprendiniai. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. rugsėjo 20 d. ir 2014 m. birželio 26 d. raštais nurodė, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonas ir į Adresų registre įregistruotą balsių (duomenys neskelbtini) gatvę. Miesto administracija, išnagrinėjusi esamą situaciją susisiekimo požiūriu, 2014 metų raštu papildomai informavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ties ieškovės žemės sklypu turėtų pagal ieškovės prašymą baigtis aklakeliu ir neplanuojama jungtis į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tačiau tokiu atveju sodininkų bendrija turi nuspręsti dėl gatvės pasibaigimo aklakeliu, tai yra tam, kad būtų rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, iš esmės būtina pertvarkyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančių gatvių išsidėstymą. Sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ 2015 m. birželio 6 d. Visuotinio narių susirinkimo metu buvo iš esmės vienbalsiai nuspręsta nepritarti ieškovės siūlomam sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ teritorijoje esančios valstybinės žemės pertvarkymui bei išsipirkimui.

Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad ieškovė turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, tai yra suteikė tam leidimą, nereikalaudama pateikti žemėtvarkos projekto, kurio rengimo taisyklės šioje stadijoje nenumato. Priešingai, skundžiamame sprendime gana detaliai buvo analizuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ nustatytos taisyklės. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Taisyklėse nenumatytas bendrijos sutikimo pradėti, tęsti ar vykdyti aprašytą procedūrą gavimas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas leisti be bendrijos sutikimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prie nuosavybės teise valdomo 654 kv. m ploto žemės sklypo formuojant iki 400 kv. m valstybinės žemės sklypą palei kelią, sujungiant šį sklypą su ieškoves nuosavybės teise valdomu sklypu, atmestinas, kadangi toks bendrijos leidimas (sutikimas) iš esmės nereikalingas.

Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo 4 d. leidime yra pažymėta, kad turi būti nepažeistos (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos ir nekeičiama pagrindinės žemės naudojimo paskirtis bei bendrojo plano sprendiniai. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. ieškovei buvo išaiškinusi, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ties ieškovės žemės sklypu turėtų pagal ieškovės prašymą baigtis aklakeliu ir neplanuojama jungtis į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl tam reikia sodininkų bendrijos pritarimo. Taigi, ieškovės pateikto žemės sklypų pertvarkymo projekto vykdymui yra būtinas ne sodininkų bendrijos leidimas, tačiau jos pritarimas ieškovės žemės sklypo pertvarkymo projekte pateiktam gatvės išsidėstymo pakeitimui. Atsakovė 2015 m. birželio 6 d. visuotinio narių susirinkimo metu tokio pritarimo nedavė.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo sureikšmino 2015 m. birželio 6 d. visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolą. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Taip pat pagal Sodininkų bendrijų įstatymą 6 straipsnio 8 dalį mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Atsakovės narių visuotinio susirinkimo metu ieškovės siūlomam sodininkų bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pertvarkymui, užbaigiant (duomenys neskelbtini) gatvę akligatviu, buvo beveik vienbalsiai nepritarta dėl to, jog keliu nepravažiuos aptarnaujantis transportas, gaisrinės, greitosios pagalbos automobiliai. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad vieno asmens, tai yra ieškovės, interesas negali būti iškeliamas prieš visų kitų bendrijos narių interesus bei teisę naudotis gatve.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės argumentų, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra savavališkai užtvėrusi jai nepriklausančią kelio dalį. Ši aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje. Pagrindinę įtaką teismo priimtam sprendimui turėjo aplinkybė, jog per ieškovės norimą suformuoti žemės sklypą eina bendro naudojimo gatvė, ir ieškovė ketina šią gatvę užbaigti akligatviu. Būtent šiai ieškovės plano daliai ir nepritarė atsakovė, o teismas šį nepritarimą pripažino pagrįstu ir teisėtu.

Byloje yra pateikti SB „Tulpė-1“ įstatai, įregistruoti 2002 m. birželio 26 d., juose numatyta bendrijos pirmininko bei valdybos rinkimo tvarka. Atsakovę byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. SB „Tulpė-1“ 2015 m. vasario 1 d. valdybos posėdžių protokole nurodyta, kad bendrijos valdybos pirmininkas yra D. N., sodininkų bendrijos valdyba nutarė naudotis advokato pagalba ir įgaliojo valdybos pirmininką pasirašyti teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Todėl pripažintina, kad atsakovė buvo tinkamai atstovaujama teisme.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo parengimą bylos nagrinėjimo metu esant nustatytai 699,80 Eur vidutiniam darbo užmokesčiui, buvo 1 749,50 Eur, pagal 8.16 punktą – už kitą dokumento parengimą – 279,92 Eur, pagal 8.19 punktą – už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą – 69,98 Eur. Taigi, bendra atsakovės reikalaujama priteisti 660 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pripažintina mažesne už Rekomendacijose nustatytą įkainių vidurkį, todėl nėra pagrindo mažinti šios sumos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovė sumokėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 909,74 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl prašoma bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei SB „Tulpė-1“, j.a.k. 191482881, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.