- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- e2YT-1234-1098/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24008-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I., Vilniaus rajono 3-iasis notarų biuras, Valstybinė mokesčių inspkekcija prie LR FM, VĮ Turto bankas.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. (I.) M., Vilniaus rajono 3 – asis notarų biuras, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po nepilnamečio sūnaus N. M. mirties (2019 m. sausio 13 d.) jo mirties dienai esamą palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2019 m. sausio 13 d. mirė jos nepilnametis sūnus N. M.. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau- VPK) Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nepilnamečio N. M. mirties priežasčiai nustatyti. 2019 m. birželio 12 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjos nepilnametis sūnus N. M. buvo draustas šeimos draudimo paketu akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“.
3. Pareiškėjos teigimu, iškart po nepilnamečio sūnaus mirties ji kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo (el. b. l. 14). AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. liepos 22 d. raštu Nr. 2123795 informavo pareiškėją, kad 2019 m. vasario 7 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, todėl sekančią dieną, po prašymo gavimo, AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Draudimo bendrovė galutinį atsakymą iš Vilniaus apskrities VPK AB „Lietuvos draudimas“ gavo 2019 m. liepos 9 d. Dėl minėtų priežasčių, AB „Lietuvos draudimas“ tik 2019 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą įvykį dėl nepilnamečio N. M. mirties pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti 2 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką. 2019 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono 3 – asis notarų biuras pareiškėjai B. M. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsisakė išduoti, nes pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po savo nepilnamečio sūnaus N. M. mirties. Pareiškėja paaiškino, kad nors įstatyme nustatytu terminu nepadavė palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau po sūnaus mirties aktyviais veiksmais siekė priimti atsiradusį palikimą. Pažymėjo, kad santuoka su mirusio nepilnamečio sūnaus N. M. tėvu I. M. nutraukta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-55-494/2018 (el. b. l. 23-27). Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėja. Vaikų tėvas I. M. po santuokos nutraukimo savo mirusiu sūnumi N. M. nesirūpino, nebendravo ir neteikė jam išlaikymo.
4. Suinteresuotas asmuo I. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 3-iasis notarų biuras per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą taip pat nepateikė.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs pranešimo apie 2019 m. sausio 13 d. mirusiojo N. M. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paveldimo turto priėmimą valdyti. VĮ „Turto bankas“ nuomone, šioje byloje dėl mirusiojo N. M. palikimo paveldėjimo savo poziciją turėtų išdėstyti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kadangi ši institucija atlieka paveldėjimo procedūras valstybei, kai ji turi galimybę paveldėti mirusiųjų asmenų pinigines lėšas ar kitą kilnojamąjį turtą.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad teismui įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, siūlo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
8. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja B. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, kaip įstatyminė įpėdinė, po savo nepilnamečio sūnaus N. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.
11. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja B. M. yra N. M. motina (el. b. l. 8). Pareiškėja su AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo sudariusi draudimo sutartį (el. b. l. 12-13), kurios pagrindu visi pareiškėjos nepilnamečiai vaikai buvo apdrausti šeimos draudimo paketu. 2019 m. sausio 13 d. pareiškėjos nepilnametis sūnus N. M. mirė (el. b. l. 7). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nepilnamečio N. M. mirties priežasčiai nustatyti. Ikiteisminis tyrimas 2019 m. birželio 12 d. buvo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (el. b. l. 16-22). Pareiškėja, praėjus maždaug savaitei po nepilnamečio sūnaus mirties, kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo (el. b. l. 14). 2019 m. liepos 22 d. AB „Lietuvos draudimas“ raštu Nr. 2123795 informavo pareiškėją B. M., kad 2019 m. vasario 7 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, ryšium su tuo kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. AB „Lietuvos draudimas“ galutinį atsakymą iš Vilniaus apskrities VPK gavo 2019 m. liepos 9 d. Draudimo bendrovė 2019 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą įvykį dėl nepilnamečio N. M. mirties pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti 2 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. l. 15). Po N. M. mirties paveldėjimo byla įstatymų nustatyta tvarka, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nebuvo užvesta.
13. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po nepilnamečio sūnaus mirties, priėmimo, tačiau Vilniaus rajono 3 – asis notarų biuras pareiškėjai B. M. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsisakė išduoti, nes pareiškėja praleido įstatymų tvarka nustatytą terminą ir savalaikiai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo nepilnamečio sūnaus N. M. mirties. Pareiškėja B. M. kreipėsi su prašymu į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, taip pat kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, taip aktyviais veiksmais išreikšdama valią priimti nepilnamečiui sūnui N. M. priklausantį turtą, atsiradusį po jo mirties. Minėtas pareiškėjos aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – draudimo sutartis, prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, pranešimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju (el. b. l. 12-15).
14. Pareiškėjos santuoka su suinteresuotu asmeniu I. M. nutraukta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23-27). Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėja. Vaikų tėvas I. M. po santuokos nutraukimo savo mirusiu sūnumi N. M. nesirūpino, nebendravo ir neteikė išlaikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/01176 I. M. atžvilgiu vykdomas išieškojimas dėl įsiskolinimo nepilnamečio vaiko N. M. išlaikymui laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 13 d. (el. b. l. 28).
15. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos dėstomais argumentais, kad po nepilnamečio sūnaus N. M. mirties likusį turtą jį valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys iš esmės nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.
16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji po nepilnamečio sūnaus mirties aktyviais veiksmais siekė priimti po nepilnamečio sūnaus mirties likusį palikimą. Teismas tokį pareiškėjos elgesį vertina kaip paveldėto turto savininkės, kadangi ji po nepilnamečio sūnaus N. M. mirties aktyviais veiksmais siekė gauti draudimo išmoką ir tokiu būdu išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja B. M. turėjo teisę paveldėti mirusio nepilnamečio N. M. turtą pagal įstatymą, kadangi ji yra laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
18. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimą tenkintina. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja B. M. po savo nepilnamečio sūnaus N. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti (CPK 445 straipsnis).
19. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po nepilnamečio sūnaus mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po nepilnamečio sūnaus N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2019 m. sausio 13 d., mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.